Lietuviai, ieškodami naudotų automobilių, vis dažniau žvalgosi į Vakarų Europos rinkas. Anksčiau pirmenybę teikę vokiškos kilmės transporto priemonėms, šiandien pirkėjų požiūris pastebimai keičiasi. Vakarų Europos rinka siūlo didesnį pasirinkimą, geresnę techninę būklę ir skaidresnę automobilio istoriją. Tačiau kartu su naujomis galimybėmis kyla ir tam tikros rizikos, susijusios su automobilių vagystėmis, dokumentų klastojimu ir PVM sukčiavimu.
Automobilių rinkų skirtumai Europoje
Automobilio kilmės šalis yra svarbi, nes kiekvienoje rinkoje susiformuoja skirtingi vairavimo įpročiai, kelių bei klimato sąlygos, o kartu ir techninės priežiūros standartai. Tai leidžia pirkėjui geriau suprasti automobilio istoriją bei įvertinti, kokie jo privalumai ar trūkumai gali paaiškėti ateityje.
Vokietija: didelė rida ir griežta priežiūra
Vokietijoje įprasta daug važiuoti greitkeliais, todėl šios šalies automobiliai dažnai turi didesnę ridą. Vis dėlto, dėl griežtos techninės priežiūros kultūros, net ir tokie automobiliai paprastai būna patikimi. Vokiška tvarka ir reguliarus aptarnavimas užtikrina, kad automobiliai būtų techniškai tvarkingi ir turėtų pilną serviso istoriją.
Tačiau dėl duomenų apsaugos taisyklių tokia informacija ne visada prieinama viešai, todėl pirkėjui gali būti sunkiau ją patikrinti. Statistiškai daugiau automobilių iš Vokietijos būna su koreguota rida būtent dėl šio skaidrumo ribotumo. Didžiausias Vokietijoje veikiantis automobilių portalas yra mobile.de.
Italija ir Ispanija: mažesnė korozijos rizika, bet smulkūs defektai
Italijoje ir Ispanijoje automobiliai rečiau paveikiami korozijos - švelnus klimatas ir žiemos druskos nebuvimas leidžia išsaugoti gerą kėbulo būklę. Pagrindinis šių šalių privalumas - mažesnė rūdžių rizika. Tačiau karštas klimatas turi ir trūkumų: dėl saulės poveikio dažnai matomi smulkūs kėbulo defektai, išblukę dažai ar suskilęs plastikas. Be to, dėl siaurų miestų gatvių neretai pasitaiko smulkių parkavimo pažeidimų.
Nyderlandai: skaidrumas ir aukšti standartai
Nyderlandai išsiskiria itin aukštais techninės priežiūros standartais - šioje šalyje galioja griežta techninė apžiūra (APK), aiškiai registruojama rida ir serviso duomenys, o kelių infrastruktūra yra viena geriausių Europoje. Nyderlanduose veikia viena skaidriausių automobilių priežiūros sistemų. Vairuotojai yra itin atsakingi, o techninė apžiūra - tokia griežta, kad jos neatitikti praktiškai neįmanoma. Be to, olandiški automobiliai dažnai būna naujesni, su pilna komplektacija ir gerai dokumentuota istorija, todėl pirkėjui jie kelia mažiau netikėtumų.
Lietuvių įpročių pokyčiai ir pirkėjų sąmoningumas
Lietuviai ilgą laiką pirmenybę teikė vokiškos kilmės automobiliams, siejamais su patikimumu ir tradicine vokiška priežiūros kultūra. Tačiau pastaraisiais metais vis labiau domimasi Nyderlandų rinka - dėl jos skaidrumo, aiškios transporto priemonių istorijos ir griežtos priežiūros. Šios šalies sistema leidžia užtikrinti, kad automobilio istorija būtų lengvai patikrinama, o rida - tikra. Tai didina pirkėjų pasitikėjimą ir mažina riziką.
Pietinių šalių automobiliai taip pat turi savo nišą - jie populiarūs tarp vairuotojų, kurie ieško mažiau korozijos pažeistų transporto priemonių. Tuo metu Nyderlandų automobiliai dažniausiai patraukia pirkėjus, vertinančius skaidrumą, dokumentuotą istoriją ir gerą techninę būklę.
Šiandieniniai pirkėjai tampa sąmoningesni. Jei anksčiau svarbiausias kriterijus buvo kaina, dabar daug daugiau dėmesio skiriama automobilio istorijai, priežiūros duomenims ir ridos tikrumui. Tai rodo, kad naudotų automobilių pirkėjai bręsta - žmonės renkasi patikimumą, o ne trumpalaikę naudą.
Automobilių įsigijimas per tarpininkus ir paslaugas
Lietuvoje veikia įmonės, kurios padeda įsigyti automobilius iš Vakarų Europos. Pavyzdžiui, „BRC Autocentras“ yra oficialus mobile.de, didžiausio Vokietijoje veikiančio automobilių portalo, partneris. Tokios įmonės siūlo pagalbą randant norimą automobilį, sutvarkant importo dokumentus, atliekant privalomąją techninę apžiūrą ir užregistruojant transporto priemonę.
Bendradarbiaujama tik su patikimais ir patikrintais partneriais. Jei kyla abejonių dėl partnerių veiklos skaidrumo, su jais sutarčių nebesudarinėjama. Avansas mokamas automobilį rezervuojant, dar prieš išvežant į Lietuvą. Laikas iki sutarties pasirašymo priklauso nuo automobilio pardavėjo reakcijos ir apžiūros planavimo. Nuo pirmo susisiekimo iki visos informacijos gavimo gali praeiti 2-4 dienos. Automobilį galima gauti per 10 dienų nuo sutarties pasirašymo.
Rizikos: vagystės ir sukčiavimas
Nors automobilių vagysčių pastaruoju metu pačioje Lietuvoje ir mažėja, vagys iš Lietuvos, besispecializuojantys mašinų vagysčių srityje, gan sėkmingai dirba visoje Europoje. Europolas pažymi, kad didžiausią susirūpinimą kelia mobilios organizuotos nusikaltėlių grupuotės, kurios specializuojasi vagystėse iš butų, plėšimuose ir automobilių vagystėse. Vienos iš labiausiai paplitusių tokių grupuočių yra kilusios iš Lietuvos, Gruzijos ir rusakalbių regionų. Organizuotos lietuvių nusikaltėlių grupuotės, veikiančios daugumoje Europos valstybių, anot Europolo, labai grėsmingos. Jos veža narkotikus, vykdo turtinius nusikaltimus, tarp kurių - ir automobilių bei sunkvežimių vagystės.
Vagysčių schemos ir būdai
Dažniausiai automobiliai vagiami turint užsakymą. Klientas nurodo, ko jis pageidauja (markė, modelis, metai, spalva, komplektacija). Tuomet grupuotės nariai išvažiuoja į Europos gatves ir ieško reikiamo automobilio. Suradus prasideda naujas etapas: vieni seka mašiną, kiti - jos savininką, treti, gavę informaciją, imasi nuvarymo. Automobilių atidarymo specialistas eina prie numatyto automobilio, o kitoje mašinoje, jau užvestu varikliu, jo laukia bendrininkas. Automobilis visuomet atsidurs Lietuvoje, kartais iškart, pakeitus numerius, o kartais statomas kelioms dienoms į garažą.
Varantieji vogtą automobilį stengiasi neišsiskirti, neviršija greičio, nepažeidinėja taisyklių. Priekyje visuomet važiuoja žvalgai, kurie turi pranešti apie kelyje stovinčius policijos pareigūnus, pasieniečius. Iš Lietuvos automobiliai keliauja į Rytus - Kazachiją, Tadžikiją, Rusiją. Neretai už mašinas, kurios keliauja į Rytus, atsiskaitoma ne pinigais, o narkotikais. Paprastesni automobiliai gali būti pardavinėjami ir Latvijoje, Estijoje, Ukrainoje. Jiems Lietuvoje perkalami numeriai, legalizuojami dokumentai. Jei nepavyksta to padaryti, jie išardomi atsarginėms detalėms. Kartais prabangios mašinos parduodamos ir Vokietijoje ar Austrijoje, tačiau tai daroma tik turint gerą užsakovą, nes legalizuoti tokius automobilius Europos šalyse daug sunkiau nei Rusijoje.
Vagystės vykdomos ir naudojant specialius prietaisus, kurie blokuoja centrinį automobilio užraktą arba perprogramuoja padirbto rakto kodą. Tokia vagystė paprastai užtrunka ne ilgiau kaip 3 minutes.
Populiariausios vagiamos automobilių markės
Latvijoje populiariausia vogti „Honda“ ir „Toyota“ markės automobilius. Daugiausia pavagiama „Honda Accord“, „Toyota Avensis“, „Toyota Corolla“. Ekspertai pažymi, kad jei anksčiau buvo vagiami išskirtiniai, prabangūs automobiliai, tai dabar vagys renkasi ekonomiškus automobilius. Dažniausiai pilkos ar juodos spalvos, 2005-2007 metų gamybos. Lietuvoje tendencijos panašios. Daugiausia pavagiama automobilių „Volkswagen“ (beje, jų šalyje ir yra daugiausia), „Audi“, „Mercedes Benz“, BMW ir „Ford“. Į vagiamiausiųjų dešimtuką patenka ir „Honda“ bei „Toyota“. Pastebima ir tai, kad, mažėjant automobilių vagysčių, padaugėjo navigacijos įrangos, magnetolų, oro pagalvių, įvairių apdailos dalių vagysčių.
Sukčiavimas su JAV ir Kanados automobiliais
Tarptautinė nusikalstama grupuotė, kurios epicentre - lietuviai, iš JAV ir Kanados į Europą gabeno sumaitotus automobilius, klastojo dokumentus ir nesumokėjo 31 mln. eurų PVM ir muitų. Šiame ikiteisminiame tyrime įtarimai buvo pareikšti 18 Lietuvos piliečių Lietuvoje, taip pat dviem Latvijos piliečiams Latvijoje ir vienam Rusijos piliečiui, kuris veikė Bulgarijoje. Pagrindinis įtariamasis, kuris veikė šioje nusikalstamoje schemoje, buvo lietuvis, sulaikytas Portugalijoje. Į Vokietiją atplukdyti automobiliai vėliau buvo atgabenami į Lietuvą, čia jie buvo remontuojami autoservisuose. Vokietijoje buvo nustatyta paradoksalių situacijų, kai, pavyzdžiui, vietoj oro pagalvės buvo įdedamas koks nors drabužis ar medžiagos skiautė. Vėliau galutiniams pirkėjams parduodami automobiliai buvo pristatomi kaip niekada nedaužti arba kruopščiai ir profesionaliai suremontuoti.
Tyrimo duomenimis, Vokietijoje automobilius pardavinėjo su nusikalstama grupuote susiję automobilių prekeiviai. Tikėtina, kad jie apgaule taikė lengvatinį PVM pagal vadinamąją maržos apmokestinimo schemą. Tačiau tiriamos bendrovės šią nuostatą taikė neteisėtai, nes automobiliai buvo importuojami komerciniais tikslais, daugiausia iš JAV, o kai kuriais atvejais ir iš Kanados. Surinkti duomenys leidžia manyti, kad Lietuvoje organizuotos nusikalstamos grupuotės nariai, naudodamiesi mūsų šalies įmonėmis, plovė iš PVM sukčiavimo gautą pelną ir grynuosius pinigus, kuriais atsiskaitydavo transporto priemonių pirkėjai. Jų veikla buvo nukreipta į kliento norų patenkinimą - jie turėjo gerus santykius aukcionuose, importavo automobilius, įsiklausydavo į kliento norus dėl kainos, turėjo įmonių ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, siekdami sumažinti mokėtiną sumą ir galutinio vartotojo kainą. Ši schema buvo sukurta taip, kad klastojant tam tikrus dokumentus būtų galima legalizuoti automobilį, kad su juo būtų galima važinėti ES keliais. Vien iš Lietuvos buvo parduota mažiausiai 16 500 automobilių už 144 mln. eurų. Preliminari dėl šios nusikalstamos veikos padaryta žala vien ES siekia mažiausiai 31 mln. eurų. Ši grupuotė taip pat siekė legalizuoti pinigus - daugiau nei 9 mln. eurų buvo legalizuoti per susijusias ir nesusijusias įmones ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europos Sąjungoje. Kratų metu buvo rasta 423 tūkst. eurų grynaisiais pinigais, 176 tūkst. JAV dolerių ir 28 tūkst. Rusijos rublių. Tyrimas „Nimmersatt“ buvo vykdomas 18 užsienio valstybių nuo JAV iki Rusijos, įskaitant 11 ES šalių, tarp kurių - ir Lietuvoje.
tags: #kokiuose #tinklalapiose #lietuviai #isigyja #auto #is