Kelių tiesimo, remonto ir dangos atnaujinimo darbai yra neišvengiama transporto tinklo priežiūros dalis. Nors informacijos apie kelių remontą gausu, o vairuotojai gali tinkamai pasiruošti kelionei, eismo dalyviai kelininkų atžvilgiu vis dar neretai stokoja tolerancijos bei kantrybės. Dirbant kelininkams, pasikeičia įprastas eismo organizavimas, kuris ne tik sukelia tam tikrus nepatogumus, bet ir padidina vairuotojų daromų klaidų tikimybę.
Darbo trukmė ir jos veiksniai
Bendrovės „YIT Lietuva“ infrastruktūros verslo vadovas Aurelijus Braželis pastebi, kad kelio darbų trukmė priklauso nuo daugybės faktorių. Tai apima projekto kokybę, rangovo pasiruošimą ir kompetenciją, techninę priežiūrą, medžiagų tiekimą, oro sąlygas, užsakovo požiūrį ir kitus veiksnius. Dalis jų gali būti prognozuojama, tačiau visuomet yra tikimybė, kad kas nors pasikeis ir projekto trukmė taip pat koreguosis.
Vairuotojų atidumas ir nelaimių prevencija
A. Braželis atkreipia dėmesį, kad padėti kelininkams gali kiekvienas vairuotojas. Nors vairuotojų sąmoningumas kasmet auga, vis dar nemaža rizika išlieka būti nepastebėtiems kelyje. Statistika rodo, jog pastaraisiais metais įvyksta daug nelaimių, kurių priežastis - neatidumas. Kelyje dirbantys darbuotojai nukenčia dėl to, jog dėmesys vairuojant sutelkiamas ne į eismo pokyčius, o į mobiliuosius telefonus ar kitus įrenginius.
Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės antrosios kuopos vadas Donatas Mankauskas teigia, kad tarp pažeidimų, kuriuos vairuotojai daro kelių darbų metu, dažniausiai viršijamas leistinas greitis. Jei vyksta didesni kelio remonto darbai, statomas šviesoforas ir ribojamas eismas. D. Mankausko teigimu, dažniausia nelaimių priežastis - nukreiptas nuo kelio dėmesys. Pavyzdžiui, magistralėje vykstant kelio remontui ir vairuotojui važiuojant 110 km/h greičiu, nukreipus dėmesį bent porai sekundžių, jis nepastebės atsiradusių ženklų, staiga susiaurėjusio kelio.
Sprendimai eismo saugumui gerinti
Vidutinio greičio kontrolė
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos patarėjas eismo organizavimo klausimais Rimantas Baravykas teigia, kad sostinės vairuotojus saugiau važinėti skatina kartais mažai pastebimi sprendimai. Pavyzdžiui, sistema skaičiuoja važiavimo greitį. Jei du vairuotojai važiuoja 60 km/h greičiu, o trečiasis nulekia 90 km/h, sistema tai užfiksuoja, perskaičiuoja eismą ir prie kito šviesoforo jie visi sustoja. Tai kasdienis pavyzdys apie požiūrį į eismo saugumą. Todėl Vilniuje planuojama pradėti taikyti vidutinio greičio kontrolę, tikintis, kad tai leis išvengti ir kamščių, ir pagerins darbo sąlygas kelininkams.
Darbo laiko planavimas
Iki kol mieste atsiras vidutinio greičio kontrolė, A. Braželis teigia, kad kelininkai siekia maksimaliai prisitaikyti prie eismo srautų. Jei objektas yra mieste, darbai pradedami pasibaigus rytiniam eismo pikui ir baigiami prieš pat vakarinį. Specializuoti darbai, tokie kaip asfalto dangos frezavimas ir asfalto klojimas, atliekami naktimis arba savaitgaliais, kai eismo intensyvumas yra mažiausias. Sudėtingiausi darbai vyksta viešojo transporto juostose, kur pradedama dirbti po paskutinio troleibuso reiso ir gatvė paruošiama pirmojo startui. Užmiestyje darbai vykdomi įrengus statybvietes ir sustačius šviesoforus. Visur rūpinamasi tiek vairuotojų, tiek savo darbuotojų saugumu, statant kelio ženklus, užtvarus, šviesoforus ir pasitelkiant eismo reguliuotojus.
Informacijos prieinamumas
Darbų sezoną jau pradėję kelininkai vairuotojams primena, kad visa informacija apie eismo pokyčius yra ypač lengvai surandama. A. Braželis rekomenduoja naudotis internetine svetaine www.eismoinfo.lt, kurioje galima rasti visą informaciją apie vykdomą kelių rekonstrukciją bei eismo ribojimus. Šią informaciją skelbia ir radijo programos. Taip pat rekomenduojama naudotis išmaniosiomis navigacijos programėlėmis, kuriose pateikiami aktualūs duomenys apie atliekamus darbus. R. Baravykas sostinės vairuotojus ragina tikrinti Vilniaus savivaldybės interneto svetainę www.vilnius.lt, kurioje galima rasti tiek reikiamus duomenis, tiek interaktyvų planuojamų bei atliekamų darbų žemėlapį. Vairuotojams taip pat siūloma stebėti keliuose esančias elektronines informacines lentas, kuriose rašoma, kokiose gatvėse remonto darbai yra atliekami. Į kelių remonto darbus nurodančias programėles ir informacijos šaltinius atkreipti dėmesį pataria ir D. Mankauskas, teigdamas, kad artėjantis vasaros kelio darbų sezonas tikrai pareikalaus iš vairuotojų kantrybės. Tikrai teks kur nors stabtelėti ir palaukti, tačiau minėtos programėlės gali labai praversti iš anksto planuojantis keliones,
- sako D. Mankauskas.
Darbo vietų aptvėrimo priemonės
Saugumo užtikrinimas kelio darbų zonose yra svarbus ir neabejotinas, ypač atkreiptinas dėmesys į saugos priemonių taikymą greitkeliuose ar magistraliniuose keliuose, kai norima atskirti priešpriešinius transporto priemonių srautus. Vilnius Tech Kelių katedros lektorius dr. Dovydas Skrodenis teigia, kad būtina tobulinti kelio ženklinimą vykstant remonto darbams. Dar vienas aspektas - kelio darbų zonų aptvėrimas tamsiu paros metu. Vis dar pastebimi atvejai, kai ilgalaikėse kelio darbų zonose nėra naudojama pakankamai šviesą atspindinčių ar generuojančių elementų.
Populiariausios priemonės
- Nukreipiamasis kūgis (signalinis kūgis) pagamintas iš PVC, todėl yra lankstus, nesideformuoja ir nelūžta užvažiavus automobiliui. Kūgio aukštis 500 mm. Signaliniai kūgiai pažymėti šviesą atspindinčiomis juostomis.
- Apvalus laikino kelio ženklo stovas - vienas populiariausių rinkoje. Lengvai surenkamas, tvirtas ir patvarus.
- PVC aptvėrimo juosta. STOP juostos matmenys 0,80x130mm.
Eismo organizavimo schemų derinimas
Projektų eismo organizavimo brėžiniai, įvertinus kelių saugumo audito pastabas (jeigu ši procedūra taikoma), ir (arba) statybos darbų organizavimo dalys siunčiamos derinti AB „Via Lietuva“ el. p. Papildomos tipinės darbų vietų keliuose eismo organizavimo schemos patvirtintos VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos 2020-10-27 raštu Nr. (10.4E)2E-11699 ir Lietuvos kelių policijos tarnybos 2020-10-30 raštu Nr. Eismo organizavimo sprendinių peržiūra, vertinimas ir derinimas atliekamas per 3-5 darbo dienas nuo sprendinių pateikimo. Miestų, gyvenviečių gatvių, vietinės reikšmės kelių tvarkymas ir leidimų išdavimas priklauso savivaldybėms.
Darbų organizavimo iššūkiai ir sprendimai
Kantrybės trūkumas ir triukšmas
Anot A. Braželio, būtent kantrybės dažnai trūksta gyventojams ir vairuotojams, kurie nori geros būklės gatvių, tačiau neretai turi priekaištų vykdomiems kelių darbams. Išvengti laikinų eismo ribojimų atliekant kelių remontą dažnai yra neįmanoma, nors dedama daug pastangų, kad jų būtų kuo mažiau. Didžiuosiuose miestuose automobilių srautams didėjant, o orams Lietuvoje tampant vis labiau permainingiems, neišvengiamai auga ir kelių remonto poreikis. Kelininkai yra darbų vykdytojai ir negali rinktis, kurias gatves ar kelius remontuoti - tą nusprendžia miestų bei rajonų savivaldybės ir Lietuvos automobilių kelių direkcija. Tačiau kaskart stengiamasi, kad darbai būtų atlikti kokybiškai ir operatyviai.
Siekdami kuo mažiau trukdyti eismui mieste, esant galimybei, darbai vykdomi naktimis. Pavyzdžiui, pernai didelio intensyvumo Savanorių prospekte ir Ozo gatvėje sostinėje kelio remonto darbai buvo vykdomi tik naktimis. Vis tik dirbant gyvenamosiose zonose to daryti negalima, nes naktis yra gyventojų poilsio ir ramybės laikas, kai negalima triukšmauti.
Sudėtingi sprendimai miestuose
Dienos metu darbai organizuojami taip, kad būtų galima išvengti rytinio ir vakarinio eismo piko valandų. Be to, sostinėje taip pat tenka derintis prie troleibusų eismo grafikų. Troleibusai yra susieti su kontaktiniu tinklu, todėl dažniausiai nėra galimybės jų eismo nukreipti kitomis kelio juostomis ar maršrutais. Kadangi Vilniuje troleibusai nevažiuoja vos 5-6 valandas per parą, kelių remonto darbus dažnai tenka atlikti paryčiais. Pavyzdžiui, Ukmergės ir Narbuto gatvėse Vilniuje darbai dienomis buvo atliekami uždarant vieną eismo juostą, o naktimis remontuojant kelio dalį, skirtą viešajam transportui.
Eismo apribojimų reikalaujantys darbai taip pat dažnai atliekami savaitgaliais, kai į gatves išvažiuoja gerokai mažiau automobilių. Pernai vieną sekmadienį uždarius sostinės Lentvario gatvę darbus joje pavyko atlikti vos per dieną. Didžiąją darbų dalį organizuodama naktimis ir savaitgaliais, šiemet „YIT Lietuva“ Vilniuje planuoja suremontuoti ir Kojelavičiaus, Pramonės, Liepkalnio gatves.
Visuomet ieškoma kompromiso tarp kuo mažesnių eismo apribojimų, gyventojų ramybės ir darbų efektyvumo. Sukelti kiek įmanoma mažiau nepatogumų aplinkiniams - itin svarbu. Dėl to dažnai dirbama naktimis, rytais, vakarais, savaitgaliais. Kitais atvejais konsultuojamasi su savivaldybėmis, eismo srautai nukreipiami alternatyviomis gatvėmis, esant galimybei sutelkiami dideli resursai, organizuojamas pamaininis darbas tam, kad remontą būtų galima atlikti, kaip įmanoma, greičiau.
Bendrovės infrastruktūros verslo vadovas sako, kad remonto darbus atlikti operatyviau padeda ir pasitelkiamos techninės inovacijos, pažangesnės technologijos bei efektyvūs projektavimo sprendimai. Jie leidžia darbus atlikti ne tik greičiau, bet ir darant mažesnį poveikį aplinkai, užtikrinant kelio dangai keliamus kokybės bei ilgaamžiškumo reikalavimus.
Pasipiktinę gyventojai - vienas didžiausių iššūkių
Anot A. Braželio, tvarkant gatves miestuose, ypač tankiai apgyvendintose jų dalyse, dažnai kyla nemažai iššūkių. Prie tvarkomų kelio ruožų neretai yra sunku patekti su sunkiąja technika, ja neužblokuoti pravažiavimų, važiuojamosios kelio dalies. Darbus taip pat sunkina intensyvaus eismo srautai aplink ar gyventojų išreiškiamas nepasitenkinimas.
Gyventojai pyksta dėl eismo apribojimų, triukšmo, kylančio specifinio kvapo įrenginėjant asfalto dangas. Pasipiktinusieji dažniausiai nenori suprasti, kad keliai remontuojami dėl visų gerovės. Duobėtais, nelygiais, prastos kokybės keliais važiuoti ne tik nepatogu ir nesaugu, bet taip pat ekonomiškai nuostolinga. Tie patys gyventojai, kurie skundžiasi kelių remonto sukeliamais nepatogumais, neretai turi paploninti savo pinigines, kai dėl duobių gatvėse gadinami jų automobiliai. „YIT Lietuva“ infrastruktūros verslo vadovas ragina gyventojus nepamiršti, kad gatvės ir keliai yra tiesiami visiems, o darbų metu sukeliami nepatogumai - laikini.
Naujovės kelių darbų zonų saugumo gerinimui
Dr. D. Skrodenis mano, kad pažymėtina, jog vairuotojai dažniausiai kantrybės stokoja tose kelio darbų zonose, kuriose naudojami trumpalaikiai šviesoforai. Siekiant išvengti šios problemos arba sumažinti šios problemos mastą rekomenduojama visose tokio tipo kelio darbų zonose naudoti šviesoforus, kurie parodo likusią trukmę iki žalio šviesoforo signalo. Jo nuomone, atliekant ilgalaikius kelio darbus ilgame ruože, būtų naudinga naudoti informacinius ženklus, kiek liko iki kelio darbų zonos pabaigos. Dažnu atveju miestuose kelio darbų zonų aptvėrimas nesiskiria nuo keliuose įrengtų kelio darbų zonų, nes yra taikomos tokios pat priemonės.
Naują mūsų šalyje eismo saugumo gerinimo būdą pradėjo naudoti AB „Kauno tiltai“. Šiuo metu Lietuvoje analogų neturinčiomis konstrukcijomis aptverta teritorija rekonstruojamame Kauno pilies žiede ir kelyje A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda 91-ajame kilometre, kur vykdomas pažeistos vandens pralaidos remontas. Kol kas „pirmosios kregždės“ - objektai, kuriuose išbandome šią technologiją - yra Kaune. Tačiau matydami jų naudą, gana paprastą pritaikomumą, ketiname atitvarais naudotis ir kitose vietose,
- teigia atstovai. Vokietijoje pagaminti ir visame pasaulyje plačiai naudojami atitvarai yra daugkartiniai, patogūs bei praktiški, juos paprasta pritaikyti konkrečiame objekte. Be to, jie atitinka Automobilių kelių darbo vietų aptvėrimo ir eismo reguliavimo taisykles. Aukščiausią kokybę žyminčiais sertifikatais grįstą atitvarų sistemą paprasta pritaikyti konkrečiam objektui. Be to, konstrukcijos gali pasitarnauti eismo įvykio metu. Dėl gamintojo numatytų papildomų elementų, reversinių detalių smūgio metu neišguldoma visa sukibusių atitvarų eilė. Pastačius ilgesnę nei 109 metrų ilgio sistemą smūgio metu transporto priemonė neišvažiuos į priešpriešinę eismo juostą. Labai sveikintinas žingsnis įdiegiant metalinius atitvarus siekiant atskirti priešpriešinius srautus,
- pastebi ir D. Skrodenis.
tags: #darbo #vietu #aptverimai #automobiliu #keliuose