CO2 emisijos iš transporto priemonių: poveikis ir mažinimo būdai

Anglies dioksido (CO2) emisijos iš transporto priemonių yra vienas iš pagrindinių veiksnių, prisidedančių prie klimato kaitos. Šiame straipsnyje apžvelgsime CO2 emisijų poveikį, esamą situaciją Lietuvoje ir Europoje, bei išsamius būdus, kaip mažinti šias emisijas tiek individualiame, tiek verslo sektoriuje.

CO2 emisijų poveikis ir klimato kaita

Mažinti CO2 emisijas svarbu dėl klimato kaitos keliamų grėsmių, kurios gali neatpažįstamai pakeisti mūsų kasdienį gyvenimą. Profesorius dr. S. Vasarevičius iš Vilniaus Tech universiteto Aplinkos apsaugos ir vandens inžinerijos katedros teigia, kad realius pokyčius, tokius kaip ekstremalias oro sąlygas ir temperatūros augimą, matome jau dabar. Potencialios rizikos, kiltų nieko nesiimant, yra nepaprastai didelės: tirpstant ledynams būtų apsemti didieji miestai, prarastos žemės ūkio teritorijos, gėlo vandens ištekliai. Tai reikštų, kad daugybė žmonių turėtų emigruoti, taptų sunku visiems išsimaitinti, o mums pažįstamas pasaulis tiesiog dingtų.

Svarbu atskirti klimato taršą nuo oro taršos. Automobiliai degina benziną arba dyzelinį kurą, o į orą patenka anglis, kuri jungiasi su deguonimi ir susidaro anglies dvideginis. Anglies dvideginis (pagrindinės šiltnamio dujos) nėra nuodingos dujos ir atviroje vietovėje jų koncentracija niekada netampa keliančia grėsmę žmogaus sveikatai. Tuo tarpu kiti automobilių išmetami teršalai, be abejo, kelia grėsmę žmogaus sveikatai. Ypač dažnai minimos kietosios dalelės, kurios gali sukelti ne tik rimtus kvėpavimo, bet ir širdies-kraujagyslių sistemos sutrikimus. Čia kalba eina apie oro taršą tankiose urbanizuotose teritorijose arba aplink didžiąsias automagistrales. Tačiau didelio grėsmę keliančio užterštumo kietosiomis dalelėmis nesukels kartas nuo karto nuošaliais kaimo keliukais pravažiuojantys automobiliai.

Esama CO2 emisijų situacija Lietuvoje ir Europoje

Transporto sektoriaus indėlis į CO2 emisijas

Žmogaus sugeneruotos CO2 emisijos mažinimas yra kompleksinis uždavinys. Automobiliai dažnai minimi kaip veiksnys, daugiausiai sukuriantis CO2 emisijų. Iš tiesų, automobiliai Europoje sukuria 12 proc. CO2 emisijų. Bendra šaltinių, generuojančių CO2 emisijas, struktūra atrodytų taip:

• Transportas: 26 proc.
• Energetikos gamyba: 39 proc.
• Pramonė: 16 proc.
• Namų ūkiai: 19 proc.

Pagal Europos Komisijos (EK) ir Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) duomenis, pasauliniu mastu asmeninės paskirties automobiliai sukuria 5 proc. visų CO2 emisijų.

Kelių transportui tenka apie 36 proc. visos Lietuvoje sunaudojamos energijos. Nagrinėjant Lietuvos generuojamus CO2 kiekius, transportui tenka apie 30 proc. visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų.

Automobilių parko tendencijos

2019 m. dauguma (66,7 proc.) Europos kelių transporto buvo varomi benzinu. Toliau rikiuojasi dyzeliniu kuru (24,55 proc.) ir kitu kuru, pavyzdžiui, dujomis ir elektra, varomi automobiliai. Elektra varomų automobilių daugėja - 2021 m. jų užregistruota 17,8 proc. (2020 m. - 10,7 proc.).

Lietuvoje lengvųjų automobilių parkas sudaro apie 1,7 mln. transporto priemonių ir per pastarąjį dešimtmetį jis padvigubėjo. Vidutinis ES-15 automobilių parko amžius yra 8 metai, naujosiose ES narėse siekia 14 metų, Lietuvoje - 17 m. Tokios nekokybiškos motorizacijos tendencijų esame lyderiai Europoje, o to pasekmė yra transporto politikos nebuvimas per visą Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį. Naujausi Statistikos departamento duomenys rodo, kad 2019 m. CO2 emisijų kiekis Lietuvoje buvo vos 1,5 proc. mažesnis nei 2010 m. ir siekė 13,9 tūkst. tonų.

Nuo 1995 metų ir iki pat šių dienų CO2 emisijos iš lengvųjų automobilių laipsniškai didėja, ir, ekstrapoliuojant šias reikšmes į 2030 metus, labai tikėtinas tolesnis šių emisijų augimas. Tačiau šiuo metu stebimi išoriniai veiksniai, kurie gali iš esmės pakeisti situaciją.

Pavyzdžiui, Europos Sąjunga patvirtino ženkliai griežtesnes lengvųjų automobilių savitosios teršalų išmetimų normas. Jeigu 2015 metais Europoje parduodamiems automobiliams buvo nustatytas 130 gCO2/km tikslas, tai nuo 2020 metų šis rodiklis mažinamas iki 95 gCO2/km, o vėlesniais etapais šį rodiklį planuojama ir toliau mažinti.

Pagal faktą, vidutinis Lietuvoje važinėjantis lengvasis automobilis sveria apie 1,6 tonas ir į atmosferą išmeta apie 165,4 gCO2/km (apie 40 proc. daugiau nei 2020 metų užbrėžti tikslai). Tikimasi, kad 2030 metais Lietuvos keliais važinės 1,78 mln. lengvųjų automobilių, t.y., šis skaičius padidės 38 proc. lyginant su esama situacija. Vidutinis automobilio amžius sumažės nuo 15,1 metų iki maždaug 11,4 metų. Tačiau iš duomenų taip pat daroma išvada, kad 2030 metais tik 42 proc. keliais važinėjančių lengvųjų automobilių bus pagaminti po 2021 metų. Net įvertinus visas šiai dienai numatytas pastangas, CO2 išmetimų iš lengvojo transporto sektoriaus sumažėjimo iki 2030 metų tikėtis neverta.

Elektromobilių perspektyvos ir iššūkiai

Elektra varomų automobilių gamyba ir šalinimas kol kas teršia aplinką labiau nei automobilių su vidaus degimo varikliu gamyba ir utilizavimas. Elektrinių automobilių generuojamo CO2 kiekis taip pat priklauso nuo to, iš kokių šaltinių pagaminta jų naudojama elektra. Tačiau, atsižvelgiant į vidutinį ES energijos šaltinių derinį, elektriniai automobiliai teršia mažiau nei benzininiai. Skaičiuojant automobilio išmetamą CO2 reikėtų atsižvelgti ne tik į eksploatacijos metu variklio išmetamas dujas, bet ir tas, kurios susidaro automobilius gaminant ir šalinant.

Jeigu iki 2030 metų 30 proc. lengvųjų automobilių vis tik bus varomi elektra, o nuo 2030 metų visi parduodami automobiliai bus/turėtų būti varomi elektra, reikėtų numatyti rimtą elektros poreikio augimą - papildomai apie 2,8 TWh/metus arba apie 20 proc. esamo šalies vidinio elektros poreikio (panašiai tiek, kiek žada pagaminti jūroje statomas vėjo jėgainių parkas).

Be to, toks kiekis automobilių sukurs didelį kiekį prie tinklo prijungtų baterijų. Net vertinant pesimistinę LR susisiekimo ministerijos prognozę, kad 2030 metais Lietuvoje bus vos 230 tūkst. elektromobilių, jų akumuliatorių bendra talpa sudarys apie 17,25 GWh (vertinant, kad vidutinis akumuliatorius bus „Tesla Model 3“ talpos, t.y. apie 75 kWh), o tai daugiau nei 1,5 karto daugiau už Kruonio hidroakumuliacinę elektrinę (HAE). Ateityje šalies elektros ūkis bus glaudžiai susietas su transportu, o lengvųjų automobilių baterijos dalyvaus tinklo balansavime ir bus vienu iš didžiausių veiksnių, leidžiančių plačiai vystyti atsinaujinančią energetiką.

CO2 emisijų mažinimo būdai

Asmeniniai veiksmai ir ekonominis vairavimas

Automobilių išmetamo CO2 kiekį galima sumažinti dviem būdais: didinti degalų naudojimo efektyvumą arba keisti iškastinį kurą aplinkai draugiškesnėmis alternatyvomis. Žinant, kad vienas automobilis per metus vidutiniškai į orą išmeta apie 4,6 tonos CO2 dujų, bendra tarša yra sunkiai suvokiama protu.

Automobilio išmetamo CO2 kiekį galima sumažinti keliais paprastais, bet veiksmingais būdais:

1. Reguliari techninė priežiūra: Tvarkingas variklis veikia efektyviau, sunaudoja mažiau degalų ir išmeta mažiau CO2. Neatidėliokite alyvos keitimo ir nedelskite pašalinti atsiradusių gedimų.
2. Ekonomiškas vairavimas: Vengiant staigių pagreitėjimų ir stabdymų galima sumažinti degalų sąnaudas net 20%. Ekologiško vairavimo, paremto tolygiu vairavimu, situacijos numatymu ir greičio kontrole, mokymai taip pat gali padėti sumažinti degalų sunaudojimą.
3. Tinkamas padangų slėgis: Per mažas slėgis padidina pasipriešinimą riedėjimui, dėl ko automobilis sunaudoja daugiau degalų ir didina CO2 emisijas. Skatinkite vairuotojus reguliariai tikrinti slėgį savo automobilių padangose.
4. Aukštos kokybės degalai: Kokybiškas kuras degimo metu sukuria mažiau suodžių ir CO2. Išbandykite geresnės kokybės (premium) degalus.
5. Oro pasipriešinimo mažinimas: Nereikalingos stogo bagažinės, sunkūs daiktai bagažinėje ar atidaryti langai didina oro pasipriešinimą ir degalų sąnaudas.
6. Maršrutų planavimas: Trumpiausio maršruto planavimas - gera pradžia siekiant sumažinti CO2 emisijas, tačiau ne mažiau svarbu vengti spūsčių ir vairavimo intensyvaus eismo valandomis. Laisvai judančiame sraute transporto priemonės sunaudoja mažiau degalų ir išmeta mažiau CO2. Tvariausia kelionė yra ta, kuri nė neįvyksta, todėl virtualios susitikimų platformos pasirodė esančios veiksminga alternatyva gyviems susitikimams.
7. Katalizatoriai: Automobiliuose katalizatoriai pirmą kartą pradėti naudoti septintajame dešimtmetyje. Šiandien jie naudojami visuose automobiliuose. Pagrindinės medžiagos katalizatoriuje, surenkančios CO2, yra platina, paladis ir rodis. Pro katalizatorių einančiose išmetamosiose dujose esančios CO2 kietosios dalelės prikimba prie minėtų medžiagų sienelių, todėl katalizatoriai išvalo net iki 98 proc. teršalų. Lietuvoje negalima praeiti techninės apžiūros be katalizatoriaus, jeigu automobilis Lietuvoje buvo užregistruotas iki 2013 metų (išimtis taikoma tiems automobiliams, kuriuose katalizatoriaus nebuvo gamykliškai).

Nors dyzeliniai varikliai miestų orą teršia bei žmogaus sveikatą gadina labiau, tačiau jų poveikis klimatui yra kiek mažesnis nei benzininių, ypač Lietuvoje dažnų senesnių nei 10 metų automobilių. Jei ne „Volkswagen“ skandalas, tai greičiausiai iki šiol laikytumėmės Kioto susitarimo nuostatų benzininius variklius keisti dyzeliniais.

Verslo indėlis į CO2 mažinimą

Kadangi už didelę CO2 dalį yra atsakingas privatus verslas, jo įtaka šiuo klausimu gali būti labai didelė. Tad vis daugiau atsakingų įmonių imasi veiksmų CO2 mažinimui.

Energijos efektyvumas ir atsinaujinantys šaltiniai

Visi verslai naudoja energiją gamybos procesuose, šildymui ar apšvietimui. Tačiau svarbu vartoti ją efektyviai, nes mažinant sąnaudas kartu mažėja ir energijos gamybos poreikis. Kitas žingsnis - atkreipti dėmesį į energijos pobūdį ir, kai tik įmanoma, naudoti atsinaujinančios energijos šaltinius.

Transporto „žalinimas“

Transportas - dar viena esminė sritis, kurioje verslai gali pasitempti, nes kiekviena pramonės veikla daugiau ar mažiau susijusi su logistika. Šioje srityje ypač trūksta elektromobilių plėtros, perėjimo prie biokuro, viešojo transporto „žalinimo“, kurioje Lietuva atsilieka nuo daugumos ES šalių.

Elektriniai automobiliai, kurie eksploatavimo metu neišmeta teršalų, gali gerokai sumažinti automobilių parko CO2 emisijas. Daugelyje Europos šalių jau galima naudoti elektros energiją, pagamintą nenaudojant iškastinio kuro - gaunamą iš atsinaujinančių šaltinių, tokių kaip vėjo ar saulės energija, arba iš branduolinės energetikos. Kai elektra gaunama iš labiau aplinką teršiančių šaltinių, emisijos susidaro ankstesniuose tiekimo grandinės etapuose.

Įkraunami hibridiniai automobiliai daugeliui įmonių ir jų darbuotojų tampa mažatarše priemone, palaipsniui pereinant prie visiško elektrifikavimo. Tačiau jų nauda priklauso nuo to, ar vairuotojai reguliariai įkrauna bateriją ir kiek įmanoma dažniau važiuoja naudodami tik elektros energiją. Jei automobilis yra retai įkraunamas iš elektros tinklo, jis tampa tiesiog neefektyviu benzininiu automobiliu, vežančiu papildomą nepanaudojamos baterijos svorį, o tai lemia didesnį išmetamo anglies dioksido kiekį. Siekiant tvariau naudoti įkraunamus hibridus, įmonės automobilių naudojimo politikoje turėtų būti nurodyta, kad didžioji per dieną nuvažiuojamo atstumo dalis turėtų būti įveikta elektros režimu, o vidaus degimo variklis būtų naudojamas tik tada, kai to reikia ilgesnėms kelionėms.

Taip pat kuriama nauja transporto priemonių sujungimo su tinklu („Vehicle-to-Grid“) technologija. Tai tikra investicija į ateitį - automobilio baterija tampa tarsi mobiliąja elektrine. Automobiliai, įskaitant ir tarnybinius, dažnai yra naudojami vos kelias valandas per dieną. Naudojant tokią automobilio sujungimo su tinklu funkciją, automobilį galima prijungti prie įkroviklio biure ar namuose, o jo baterijos energija panaudojama tuo metu, kai elektros kaina yra aukščiausia. Tai leidžia automobiliui tiekti energiją į elektros tinklą, kai to reikia, ir dar labiau sumažinti poreikį naudoti brangią elektros energiją, kurios gamyba pasižymi didesnėmis emisijomis.

Žiedinė ekonomika ir bioekonomika

Pramonės įmonės taip pat gali padėti kovoti su klimato kaita remdamosi žiedinės ekonomikos principais. Tai yra - apgalvoti, kaip būtų galima keisti gamybos principus, procesus, gaminius, pakuotes, kad kuo didesnę dalį sudarytų perdirbtos ar daugkartinio panaudojimo medžiagos.

Kitas galimas žingsnis - perėjimas prie bioekonomikos. Tai ekonomikos modelis, paremtas maisto, pramonės ir energetikos produktų kūrimu iš atsinaujinančių biologinių šaltinių, tai yra, augalų, medžių, jūros dumblių ir jų atliekų. Pavyzdžiui, maisto gamybos metu susidarančias biologines atliekas galima panaudoti bioplastiko gamybai.

Pavyzdžiai iš Lietuvos verslo

„Philip Morris Lietuva“

Dalis Lietuvos įmonių į atmosferą išmetamo CO2 kiekio augimą jau yra sugebėjusios stabilizuoti. Tarp tokių - tabako gamybos įmonė „Philip Morris Lietuva“. 2019 m. ji tapo pirmąja „Philip Morris International“ (PMI) gamykla pasaulyje, kuriai buvo suteiktas „Carbon-Neutral“ sertifikatas.

„Lietuvoje esančios gamyklos pastangos neutralizuoti oro taršą prieš porą metų tapo pirmuoju žingsniu link bendro PMI tikslo - iki 2025 m. neutralia CO2 atžvilgiu paversti visą korporacijos tiesioginę veiklą, o iki 2040-ųjų - ir visas netiesiogines veiklas“, - sako Ugnius Dapkūnas, „Philip Morris Lietuva“ tvarumo vadovas. Jis pratęsia, kad „Philip Morris Lietuva“ CO2 neutralumą pasiekė pirmoji iš visų „Philip Morris“ gamyklų todėl, kad ji buvo energijos mažinimo iniciatyvų lyderė, o tai lėmė vieną geriausių energijos efektyvumo rezultatų tarptautinėje įmonėje.

Neutralizuoti CO2 įtaką „Philip Morris Lietuva“ gamyklai pavyko pasitelkus kelias priemones:

• Atnaujinta gamybos įranga ir įdiegti nauji šilumos sprendimai, padėję sutaupyti energijos, atgauti šilumą iš tabako paruošimo proceso ir panaudoti ją karšto vandens bei šildymo reikmėms.
• Ventiliacijos įrenginiai buvo pakeisti į naujos kartos taupesnius prietaisus, apšvietimas - į mažiau energijos naudojantį LED apšvietimą.
• Ventiliacijos įrenginių šaldymas ir drėkinimas patikėtas kontroliuoti dirbtiniam intelektui, kuris optimizuoja įrenginio darbą bei sunaudojamus išteklius.
• Siekiant panaudoti atsinaujinančius energijos išteklius, energijai bei šilumai išgauti gamykloje įdiegtas biomasės katilas.
• Nuo 2015 m. pradėta naudoti žalioji energija iš vėjo ir vandens.

Visos minėtos priemonės per pastarąjį dešimtmetį padėjo sumažinti CO2 emisijas 47 proc. Gamykloje Klaipėdoje artimiausiu metu planuojama toliau mažinti išmetamo CO2 kiekį diegiant inovatyvius sprendimus. Šiuo metu neutralumą išmetamo CO2 atžvilgiu jau yra pasiekusios penkios PMI priklausančios gamyklos - Lietuvoje, Šveicarijoje, Portugalijoje, Čekijos Respublikoje ir Meksikoje. Planuojama, kad iki 2025 m. „Philip Morris International“ tiesioginė veikla taps neutralia CO2 atžvilgiu, o iki 2040-ųjų - ir visos netiesioginės veiklos.

Įmonėms, siekiančioms sumažinti išmetamo CO2 kiekį, „Philip Morris Lietuva“ tvarumo vadovas U. Dapkūnas pataria susisteminti visus įmonėje esančius procesus tam, kad būtų galima tiksliai žinoti, kuriose veiklos srityse susidaro CO2 ir kokių priemonių reikėtų imtis siekiant sumažinti ar eliminuoti jų kiekį. Optimizavus išmetamo CO2 kiekį, galima pradėti perėjimą prie atsinaujinančių energijos šaltinių ir žaliosios energijos projektų.

„DPD Lietuva“

Dar viena įmonė Lietuvoje, mažinanti CO2 emisijas, yra siuntų pristatymo bendrovė „DPD Lietuva“. Būtent transporto sektorius pasaulyje yra vienas pagrindinių aplinkos teršėjų, atsakingas už 25 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų. Todėl „DPDgroup“ yra pasižadėjusi grupės mastu iki 2025 m. sumažinti CO2 emisiją vienai siuntai 30 proc.

Siekiant šio tikslo, dar šių metų rudenį Vilniuje pradėjo kursuoti 60 naujų DPD elektromobilių, pristatinėjančių siuntas sostinės gyventojams ir verslui. Į juos ir visą reikalingą infrastruktūrą kartu su partneriais „DPD Lietuva“ investavo apie 2 mln. eurų. Taip pat esama apskaičiavusi, kad vienas DPD paštomatas sumažina į aplinką išmetamo CO2 kiekį 2,9 tonomis per metus. Dėl to nuolat stengiamasi investuoti į paštomatų tinklo plėtrą - iki šių metų pabaigos jų skaičių padidins iki 305. Vien šis sprendimas padės kasmet sutaupyti beveik 900 tonų CO2.

„DPDgroup“ siuntų pristatymas Europos mastu jau beveik dešimtmetį yra neutralus CO2 atžvilgiu. Įmonė jaučiasi atsakinga už savo veiklą ir prisideda prie aplinkai draugiško verslo puoselėjimo.

Automobilių taršos vertinimas ir mokesčiai

Kaip sužinoti automobilio CO2 emisiją?

Norint sužinoti automobilio CO2 emisijas, pirmiausia galima patikrinti dokumentus:

• Registracijos liudijimą (laukelis „CO2 emisija“): čia pateikiama oficiali gamintojo nustatyta emisijų reikšmė, dažniausiai išreikšta g/km.
• Techninį pasą, automobilio naudojimosi instrukciją arba gamintojo interneto svetainę: įvedus automobilio modelį, variklio tūrį ir gamybos metus, rasite automobilio CO2 emisijos duomenis.
• Specialios transporto duomenų bazės: yra internetinių paslaugų, leidžiančių sužinoti automobilio išmetamo anglies dioksido kiekį pagal automobilio registracijos numerį arba VIN kodą.

Senesniems automobiliams, kurių dokumentuose nėra CO2 reikšmės, galima apskaičiuoti ją patiems. Tam reikia žinoti sąnaudas ir degalų tipą: pavyzdžiui, deginant 1 litrą benzino išmetama apie 2,31 kg CO2, o dyzelino - apie 2,68 kg. Pasinaudojus šiais skaičiais ir vidutinėmis degalų sąnaudomis galima nustatyti apytikslę CO2 emisiją. Benzininiai automobiliai vidutiniškai išmeta 100-200 g/km CO2.

Šis įrankis ne tik padeda apskaičiuoti, kiek CO₂ išmeta transporto priemonė, bet ir parodo taršos mokestį, kuris priklauso nuo emisijų lygio.

CO2 mokesčiai Lietuvoje ir ES

CO2 mokestis arba taršos mokestis Lietuvoje skaičiuojamas pagal tai, kiek automobilis išmeta CO2. Jei automobilio išmetamo CO2 kiekis viršija 130 g/km, reikia mokėti mokestį. Mokestis skaičiuojamas pagal registracijos liudijime nurodytą CO2 emisiją (g/km). Jei ši informacija dokumentuose nenurodyta, mokestis nustatomas pagal variklio darbinį tūrį ir kuro tipą. Elektromobiliai tiesiogiai išmetamo CO2 neturi, todėl jiems taršos mokestis netaikomas. Mokestį galima susigrąžinti, jei automobilį išregistruojate ir išvežate iš Lietuvos, parduodate į užsienį arba utilizuojate.

Jau daug metų Lietuvoje svarstoma, kokiu būdu apmokestinti automobilius ir jų taršą. Nuo praėjusių metų taikomas automobilių registracijos mokestis, kuris diferencijuojamas pagal kuro rūšį bei CO2 emisiją. Vis dėlto, dažniausiai su nacionaline klimato kaitos politika siejamas mokestis, kelia daug klausimų.

19 ES valstybių yra nustačiusios mokesčius transporto priemonėms, pagrįstus CO2 emisijos parametru (CO2 emisija arba kuro sunaudojimas). Kitos ES valstybės taip pat taiko mokesčius, kurie yra pagrįsti įvairiais kitokiais parametrais ir dimensijomis: transporto priemonės amžius, galia, kaina, svoris, variklio darbinis tūris arba keleto parametrų kombinacija. Galiausiai visi minėti parametrai savo daroma įtaka vėliau atsiremia į CO2 emisiją, pvz., kuo galingesnis, arba kuo sunkesnis, arba kuo didesnio darbinio tūrio, arba kuo senesnis automobilis, tuo jo CO2 emisija bus didesnė. Taigi, net 23 ES valstybės taiko transporto priemonių mokesčius.

Vienintelė tokio eksponentiškai pagal CO2 diferencijuoto mokesčio prasmė yra versti gyventojus pirkti mažiau taršius naujus ar padėvėtus automobilius. Tačiau čia labai svarbu nustatyti aiškias žaidimo taisykles, kurios nesikaitalioja kas tris metus. Mokestis turi būti aiškus, galima net iš anksto nurodyti, jog jis kas du metus didės 20%.

Alternatyvūs mokesčių modeliai

Didžioji anglies dvideginio emisijos transporte dalis yra generuojama didžiuosiuose Lietuvos miestuose važinėjančių ir transporto kamščius keiksnojančių automobilių savininkų. Pasiūlymas - apmokestinti įvažiavimą į miestą ar per miestą. Pavyzdžiui, įvažiavimas į Vilnių: 3 eurai per parą dyzeliniam automobiliui, 2 eurai benzininiam ir kol kas 0 eurų elektriniam. Šiuolaikinėmis technologijomis tai galima nesunkiai padaryti (jokių kelio užtvarų nereikia). Atvažiuojantiems iš kitų miestų turėtų būti galimybė palikti automobilį stovėjimo aikštelėse miesto pakraštyje, o atvažiuojantys iš kitų šalių privalėtų prie miesto esančiose degalinėse pirkti leidimus (jei nori įvažiuoti į centrinę dalį).

Per kelias paras surinktų pinigų (net jei kokią 30% „suės“ administravimo mokesčiai) savivaldybei užtektų naujam elektriniam autobusui įsigyti. Toks mokestis motyvuotų gyventojus permąstyti kasdienes keliones automobiliu. Vilniaus savivaldybės pastangos mažinti automobilių juostų pravažumą bei didinti viešojo transporto judėjimo greitį mieste kol kas efektyviai problemos nesprendžia. Tačiau 90 eurų per mėnesį, pavyzdžiui, už vieną automobilį, motyvuotų, juolab kad yra galimybė rinktis alternatyvas. O ir savivaldybei pinigų iki 2027 metų įgyvendinti Nacionalinės klimato dienotvarkės tikslą, pasiekus transporto neutralumo iki 2027 m., pavyzdį imant iš Londono ar Bergeno.

Euro standartai ir CO2 emisija

CO2 emisija neturi būti painiojama su automobilių išmetamais teršalais susidarančiais degimo proceso metu, pavyzdžiui: anglies monoksidas (CO), azoto oksidai (NOx), angliavandeniliai (HC) ir dyzelino kietosios detalės (PM). Šie išmetami teršalai yra kenksmingi, net toksiški. Šių teršalų išmetimas reglamentuojamas taip vadinamais „Euro“ standartais. Pavyzdžiui, 1 lengvasis automobilis, pagamintas 1970 m., išmesdavo tiek pat teršalų, kiek 50 automobilių, pagamintų pagal „Euro 5“ standartus.

tags: #co #emisijos #is #transporto #priemoniu