Privalomasis civilinės atsakomybės draudimas transporto priemonių savininkams yra teisinė prievolė visiems, turintiems transporto priemonę Lietuvoje. Šis draudimas yra skirtas eismo įvykių žaloms kompensuoti, tačiau yra ir išimčių, kada draudikai nuostolių nekompensuoja, o žala gali būti išieškota iš kaltininko. Suprasdami šiuos veiksnius, vairuotojai gali išvengti netikėtų įmokų pakilimų ir finansinės atsakomybės.
Pagrindinės priežastys, kodėl draudimas gali negalioti arba žala išieškoma iš kaltininko
Vairavimas neblaiviam arba apsvaigusiam
Kiekvienas vairuotojas žino, kad išgėrus prie vairo sėsti negalima. Jei eismo įvykio kaltininkas buvo neblaivus ar apsvaigęs, draudimo bendrovė visada išmoka žalą nukentėjusiems asmenims, tačiau nuostolius išieškos iš kaltininko. Tas pats galioja ir tuo atveju, jei vairuotojas buvo blaivus avarijos metu, bet netrukus po to vartojo alkoholį ar kitas svaigiąsias medžiagas iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo.
Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, vien 2020-ųjų sausio-lapkričio mėnesiais eismo įvykių skaičius dėl neblaivių vairuotojų kaltės išaugo net 33 proc., lyginant su to paties laikotarpio 2019 m. statistika. Tokios aplinkybės šalies keliuose kasmet lemia šimtus avarijų, dešimčių žmonių žūtis.
Pasišalinimas iš eismo įvykio vietos
Patekę į stresines situacijas žmonės elgiasi labai skirtingai. Jei vairuotojas pasišalina iš įvykio vietos, net ir nebūdamas avarijos kaltininku, tikėtis, kad avarijos nuostolius atlygins draudimo bendrovė, neverta. Draudimo bendrovė išmoka žalą nukentėjusiesiems, tačiau vėliau pinigai gali būti išskaičiuoti iš avariją sukėlusiojo, jei jis pasišalino iš įvykio vietos.
Automobilio vairavimas be teisės vairuoti arba be galiojančio draudimo
Jei vairuotojas sukelia eismo įvykį neturėdamas galiojančio vairuotojo pažymėjimo (arba jo teisė vairuoti yra atimta) arba neturėdamas galiojančio civilinės atsakomybės draudimo, draudimo išmokos geriau nesitikėti. Taip pat draudimas gali negalioti, jei vairuojama transporto priemonė, kurios kategorijos vairuoti asmuo neturi teisės (pvz., sunkvežimis, turint tik teisę vairuoti lengvąjį automobilį).
Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimas
Techniškai netvarkingas automobilis
Kiekvienas vairuotojas puikiai žino, kad vairuoti automobilį, kurio sugedę stabdžiai, - pavojinga. Tas pats galioja ir tada, jeigu avarijos metu neveiks jūsų mašinos valytuvai. Jeigu lauke šviečia saulė, sugedę valytuvai nebus avarijos kaltininkai, bet jei tamsiu paros metu automobilį vairuosite sningant ar lyjant, o valytuvai neveiks, tikrai neišvengsite finansinės atsakomybės dėl eismo įvykio. Nuostoliai taip pat gali būti išieškomi iš kaltininko, jei automobilis buvo techniškai netvarkingas, pavyzdžiui, buvo susidėvėjusios automobilio padangos ir dėl to kaltininkas negalėjo laiku sustabdyti automobilio.
Žalos padarymas tyčia
Mūsų šalies keliuose tikrai esama vairuotojų, kurie stengiasi sukelti avarijas tikėdamiesi, kad kalti bus pripažinti ne jie, o kiti. Šitaip piktybiniai asmenys nori pasipelnyti iš draudimo bendrovių. Jeigu žala buvo padaryta tyčia, nuostolius privalo padengti pats kaltininkas.
Netinkamai sudaryta draudimo sutartis ar pradelstos įmokos
Vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo sutartis turi būti sudaryta tinkamai. Joje privalu nurodyti teisingą automobilio naudojimą (pvz., ar automobilis bus naudojamas taksi ar pavėžėjo veiklai), vairavimo stažą, pasirūpinti sutarties perrašymu parduodant transporto priemonę. Jei automobilį vairavo mažesnę vairavimo patirtį turintis asmuo, nei numatyta sutartyje, draudimo įmonė taip pat turi galimybę dalį nuostolių išieškoti iš kaltininko.
Kartu svarbu nepamiršti ir laiku vykdyti įsipareigojimų. Atlyginti žalą kaltininkui gali tekti ir laiku nesumokėjus draudimo įmokos. Praktika rodo - ir laiku mokamos draudimo įmokos leidžia išvengti didesnių nuostolių.
Nedraudžiamieji įvykiai pagal TPVCAD įstatymą
Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo (TPVCAD) įstatyme yra numatyti praktikoje gana retai pasitaikantys atvejai, kuomet draudimo įmonė nėra įpareigota atlyginti žalą, kurią padarė eismo įvykio kaltininkas. Tokiems įvykiams priskiriami atvejai, kuomet:
- Žala buvo padaryta kroviniui ar bagažui, kuris buvo kaltininko automobilyje.
- Draudimo įmonė nekompensuos žalos asmenims, važiavusiems vogtu automobiliu.
Elgesys po eismo įvykio ir draudimo išmokų dydis
Ką daryti, jei esi eismo įvykio kaltininkas?
Jei eismo įvykio kaltininkas esi tu, pirmiausia turėtum užpildyti deklaraciją arba apie tai pranešti policijai ir savo draudimo bendrovei. Priklausomai nuo situacijos, gali prireikti teisinės pagalbos. Jei eismo įvykis įvyko užsienyje, susisiek su vietos policija, gauk dokumentus apie įvykį ir informuok savo draudimo bendrovę apie eismo įvykį.
Apie eismo įvykį draudimo bendrovei turi pranešti per 3 darbo dienas. Kreiptis į draudimo bendrovę gali tiek pats kaltininkas, tiek nukentėjusysis. Jei eismo įvykio aplinkybės neaiškios arba kyla ginčų, sprendimus dėl įvykio nagrinėja Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras. Transporto priemonių draudikų sistema veikia taip, kad visi nukentėjusieji gautų priklausančią išmoką net ir tais atvejais, kai kaltininkas neturi galiojančio draudimo.
Draudimo įmokų padidėjimas po eismo įvykio
Eismo įvykis yra neretai pasitaikanti vairavimo dalis, po kurio dažnai susiduriama su padidėjusiomis transporto priemonės draudimo išlaidomis. Kiek išauga draudimo įmokos po eismo įvykio priklauso nuo įvairių veiksnių, tokių kaip avarijos sunkumas, vairuotojo draudimo istorija, šalis, kurioje įvykis įvyko ir kt.
- Smulkūs eismo įvykiai, kai transporto priemonė patiria minimalią žalą, gali padidinti draudimo įmokas tik nedideliu procentu.
- Rimtos avarijos, kuriose dalyvavo daugiau transporto priemonių, įvyko daugiau sužeidimų ar buvo padaryta didelė žala turtui, gali nemenkai pakelti draudimo įmoką.
- Šalis arba regionas, kuriame įvyko avarija, gali paveikti draudimo įmokų dydį. Lietuvoje, kur draudimo kainos yra mažesnės, avarija gali lemti vidutinį įmokų padidėjimą.
- Jei vairuotojas pripažįstamas kaltu dėl įvykio, jo draudimo įmokos gali smarkiai padidėti.
- Įmokų didėjimas po eismo įvykio priklauso ir nuo draudimo rūšies. Privalomojo draudimo įmokos gali kilti mažiau nei KASKO draudimo, kuris apima didesnį apsaugos spektrą.
- Jei vairuotojas pateko į kelis eismo įvykius, draudimo įmokos gali kilti labai ženkliai, nes draudimo kompanijos gali vertinti vairuotoją kaip rizikingesnį klientą.
KASKO draudimas ir nuostolių prevencija
R. Pocius priduria, jog norintiems visapusiškai apsaugoti ir savo transporto priemonę, visuomet rekomenduojama rinktis prie TPVCAPD ir KASKO draudimą. KASKO draudimo kainos gali skirtis priklausomai nuo to, kokią dalį žalos padengia draudikas, tad verta palyginti įvairias draudimo galimybes.
Pakaitinio automobilio nuoma po eismo įvykio
Ši informacija taikoma tik klientams, kurie nukentėjo nuo eismo įvykio kaltininko, apdrausto privalomuoju draudimu. Pakaitinio automobilio nuoma atlyginama, jei transporto priemonė remontuojama remonto įmonėje ar remontas netikslingas dėl didelių sugadinimų ir neturite kitos nuosavos transporto priemonės, o be pakaitinės transporto priemonės patirsite didelius nepatogumus, mobilumo apribojimus ar papildomas išlaidas.
Nuomos sąlygos ir apmokėjimas:
- Atlyginamos vidutinės rinkoje esančios paros nuomos išlaidos (palyginimui, vidutinės klasės lengvosios transporto priemonės nuomos paros kaina yra 25 - 30 EUR su PVM).
- Nuomojantis aukštesnės klasės nei vidutinė, tačiau ne aukštesnės klasės nei analogišką sugadintajam pagal markę, modelį, pagaminimo metus automobilį, nuomos paros kaina privalo atitikti rinkoje esančias kainas.
- Pakaitinio automobilio nuomos laikotarpis apskaičiuojamas pagal būtinąjį transporto priemonės remonto laiką, atsižvelgiant į remonto įmonės sudarytą remonto darbų sąmatą.
- Pailgėjęs nuomos laikotarpis, atsiradęs dėl remonto įmonės kaltės, nėra kompensuojamas ar kompensuojamas dalinai.
- Jei transporto priemonė sugadinta nepataisomai, nuomotis galite iš karto tomis pačiomis sąlygomis, kaip ir atliekant faktinį remontą remonto įmonėje.