Problema su neblaiviais „CityBee“ vairuotojais

Pastaraisiais metais trumpalaikės automobilių nuomos paslaugos, tokios kaip „CityBee“, įgijo didelį populiarumą Lietuvoje. Tačiau kartu su populiarumu išryškėjo ir rimta problema - neblaivūs vairuotojai, sėdantys prie šių automobilių vairo. Ši tendencija kelia didelį susirūpinimą tiek teisėsaugai, tiek pačiai bendrovei, tiek visuomenei.

Neblaivumo priežastys ir tendencijos

Pasak patyrusio vairavimo instruktoriaus ir vairavimo mokyklos „Amplius.lt“ vadovo Artūro Pakėno, vairuotojų elgesį lemia kelios priežastys. Pirma, žmonės, mokantys už automobilio nuomą, linkę skubėti, siekdami sutrumpinti kelionės laiką. Antra, šia paslauga dažnai naudojasi jauni vairuotojai, turintys mažiau patirties. Trečia, A. Pakėno nuomone, tam įtakos turi ir psichologija: „automobilis ne mano, galiu važiuoti bet kaip“. Jis taip pat pabrėžia mąstysenos skirtumus: „Užsienietis, nuomodamas automobilį, žiūri į padangas. Lietuvis - į variklio galią, kiek automobilis traukia. Todėl tokie rezultatai.“

Lietuvos kelių policijos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus vyresnioji specialistė Marija Kazanovič negali vienareikšmiškai nurodyti, koks procentas dalijimosi automobilių paslaugos bendrovių automobilių dalyvauja eismo įvykiuose ar kuriuos vairuoja neblaivūs asmenys, nes nėra tokių techninių galimybių. Vis dėlto, policija pastebi blogas tendencijas.

„Tačiau pastebime tendenciją, kad tokie automobiliai neretai dalyvauja eismo įvykiuose arba juos vairuoja neblaivūs arba teisės vairuoti neturintys asmenys. Išskirtinio dėmesio būtent automobilių dalijimosi paslauga besinaudojantiems vairuotojams neteikiame, tačiau atliekame juos vairuojančių asmenų kontrolę patruliuojant ir policinių priemonių metu“, - sakė M. Kazanovič.

Tragiški incidentai

Bene skaudžiausia rykštė - neblaivūs vairuotojai, sėdantys prie „CityBee“ vairo. Tokių atvejų jau buvo ne vienas, tačiau vienos tragiškos avarijos, pareikalavusios aukų, sukėlė didžiausią rezonansą. Tuomet žuvo mergina, o avarijos kaltininkas buvo neblaivus. Pirmadienį Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorė Oksana Leontjeva kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydama skirti kardomąją priemonę - suėmimą dviem mėnesiams vairuotojui, sukėlusiam šią tragišką avariją.

55 metų vyriškiui pareikšti įtarimai dėl vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, sukėlus eismo įvykį, kurio metu žuvo žmogus bei buvo sutrikdyta kitų dviejų žmonių sveikata. Po eismo įvykio alkotesteriu įtariamajam buvo nustatytas 1,51 promilės girtumas. Nuo alkoholio apsvaigęs vyriškis, vairuodamas bendrovės „CityBee“ automobilį, Vilniuje, Pilaitės ir Laisvės prospektų sankryžoje, važiuodamas dideliu greičiu trenkėsi į du automobilius, stovinčius prie šviesoforo. Avarijos metu žuvo viename iš stovėjusių automobilių ant galinės sėdynės sėdėjusi jauna mergina, o šio automobilio keleivis ir vairuotojas buvo sužaloti.

Taip pat buvo užfiksuota ir kitų incidentų:

• Vilniuje girtas vairuotojas su „CityBee“ sukėlė masinę avariją, žuvo jauna mergina.
• Policija savaitgalį sostinėje vykusio reido metu sustabdė moterį, vairavusią „CityBee“ automobilį, kurios kraujyje buvo 0,87 promilės.
• 2017 metų gruodžio 22 d. Vilniuje, Žirnių ir Dariaus gatvių sankirtoje, girtas vairuotojas (gim. 1991 m.) eismo įvykio metu sudaužė „CityBee“ automobilį „Porsche“. Jam buvo nustatytas 1,41 promilės girtumas.
• 2017 metų liepą Vilniuje sulaikytas „CityBee“ kabrioletą „Porsche 718 Boxster“ vairavęs girtas vyras.

„CityBee“ reakcija ir sprendimų paieška

Po tokių tragiškų eismo įvykių socialiniuose tinkluose kilo audringos diskusijos dėl „CityBee“ įvaizdžio ir kokių priemonių ji imsis. Daugumos nuomonės lyderių nuomone, paslaugos tiekėjų įvaizdis po tokių įvykių gali pablogėti lygiai taip pat, kaip Lietuvoje keitėsi BMW įvaizdis po nugriautų autobusų stotelių.

„CityBee“ vadovas Lukas Yla pareiškė užuojautą išplatintame pranešime: „Visa komanda yra sukrėsta ir reiškia giliausią užuojautą netektį išgyvenantiems žuvusiosios artimiesiems. Šiuo metu padedame teisėsaugai tirti šį įvykį, suteikdami visą reikalingą informaciją. Mes smerkiame, kad Lietuvoje yra tokių neatsakingų vairuotojų, kurie sėda prie vairo neblaivūs. Tai - didžiulė problema, kuri sukelia siaubingus ir skausmingus padarinius.“

Alkoblokų testavimas ir iššūkiai

Siekdama užtikrinti, kad neblaivūs vairuotojai negalėtų naudotis „CityBee“ paslauga, trumpalaikės automobilių nuomos bendrovė „CityBee“ testuoja alkoblokų integravimo galimybes. „Jau kurį laiką ieškojome efektyviausio sprendimo, kad neblaivūs asmenys negalėtų sėsti prie „CityBee“ automobilių vairo. Susiduriame su iššūkiais, ieškodami alkoblokų technologijos, kuri būtų pritaikyta masinei automobilių dalijimosi paslaugai. Artimiausiomis savaitėmis planuojame įrengti pirmuosius testinius alkoblokus automobiliuose, stebėsime, kaip jie veikia, ir toliau analizuosime bei ieškosime efektyviausių sprendimų neblaiviems vairuotojams pažaboti“, - komentavo „CityBee“ vadovas Lukas Yla.

Tačiau alkoblokų ir alkotesterių integravimas susiduria su tam tikrais iššūkiais. Pasak L. Ylos, „Alkoblokas puikiai tinka nuosavam automobiliui, kai yra vienas vartotojas. Tuo tarpu su mūsų automobiliais per mėnesį yra atliekama virš 100 tūkst. kelionių, tai reiškia virš 100 tūkst. papūtimų, ir tai reiškia virš 100 tūkst. alkoblokų antgalių pakeitimų.“ Alkotesteriai taip pat nėra tobulas sprendimas, nes jie neblokuoja variklio. Dėl šių priežasčių verslininkai derasi su valstybės institucijomis dėl galimybės naudotis duomenų bazėmis.

Duomenų bazių prieigos svarba

„Pamačius, kad neatsakingas žmogus bando naudotis paslauga, ir jei žmogus per metus bent kartą baustas už vairavimą išgėrus, verslas pats prisiimtų riziką, ar leisti tokiam vartotojui naudotis paslauga, ar ne. Greičiausia su manim sutiktų daugelis nuomos bendrovių, kad tokiems vartotojams būtų draudžiama naudotis paslauga visiškai“, - sakė L. Yla.

Susisiekimo ministerijos departamento vyresnysis patarėjas Vidmantas Pumputis pritaria duomenų bazių prieigos idėjai: „Registrų dalijimasis turėtų būti dalinai prieinamas vien dėl to, kad galima būtų sužinoti informaciją apie vairuotojo pažymėjimą. Tą informaciją jie jau turi, bet ir apie pažeidimų skaičių. Įmonė nori vertinti, reitinguoti vairuotoją, kuris sėda - kokia jo rizika ar jis buvo neblaivus sugautas, ar ne. Dėl tos priežasties manome, kad iš tikro logiška, jog turėtų prieigą prie detalesnių duomenų.“

Valstybės institucijų pozicija ir ateities planai

Valdininkai kol kas nepritaria idėjai, kad visas komercinis transportas būtų įpareigotas įmontuoti antialkoholinius variklio užraktus, nes tai laikoma našta, tačiau tokia iniciatyva registruota Seime. Šio klausimo parlamentas imsis rudenį.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto nario Juliaus Sabatausko nuomone, automobilių nuomos įmonė jau anksčiau turėjo įsirengti vadinamuosius alkoblokus, nes incidentų, kuomet šiais automobiliais važinėjo neblaivūs vairuotojai, įvykdavo gana dažnai. „Atsitikdavo ir anksčiau tokių eismo įvykių, bet jie nepareikalaudavo tokių žiaurių aukų. Manau, kad ir 2017, ir 2016 metų atvejai jau seniai turėjo juos paskatinti patiems įsivesti alkoblokus į savo automobilius“, - sakė J. Sabatauskas.

J. Sabatausko teigimu, alkoblokų įrengimas nuomojamuose automobiliuose turėtų būti privalomas, kaip ir viešajame transporte bei sunkiasvoriuose automobiliuose. „Norint nustatyti tokį įstatyminį reguliavimą reikia šiek tiek laiko, bet kiek aš žinau, Vyriausybėje apie tai jau kalbama. Šitie dramatiški, tragiški įvykiai, manau, turėtų padidinti apsisukimus Vyriausybėje, kad tokie projektai pasiektų Seimą. Jeigu nepasieks, tuomet aš pats imsiuosi šio reikalo“, - sakė J. Sabatauskas.

Susisiekimo ministras Rokas Masiulis taip pat pasisakė už privalomą alkoblokų įrengimą nuomotuose automobiliuose: „Žmonės jau patenka į kalėjimus, nes vairuoja neblaivūs, bet vis tiek ir toliau vairuoja neblaivūs. Po metų pažiūrėsime statistiką, pažiūrėsime, ar ji bent kiek palankesnė. (...) Kol kas atrodo, kad statistika nekalba, kad bausmių padidinimas padės. Turime ieškoti kitų galimybių ir kaip vieną jų siūlome alkoblokus.“ Ministras pabrėžė, kad pakeitimai būtų taikomi ne vienai „CityBee“, bet ir kitoms panašias paslaugas teikiančioms įmonėms, ir neabejoja, kad naujos priemonės nepabrangintų pačios paslaugos.

Nulis tolerancijos neblaiviems vairuotojams

„Mes smerkiame neblaivų vairavimą. Naudojantis mūsų paslauga, asmuo sutinka su sutarties sąlyga, kad nesės prie vairo neblaivus. Jeigu ši sąlyga pažeidžiama, asmuo visam gyvenimui praranda teisę naudotis „CityBee“ paslaugomis. Jeigu neblaivus asmuo sukelia eismo įvykį, jis taip pat padengia visus jo nuostolius“, - kalbėjo L. Yla.

„CityBee“ paslaugos apimtys ir partnerystės

„CityBee“ automobilių nuomos paslauga veikia Vilniuje, Kaune bei Lietuvos pajūryje - Klaipėdoje, Palangoje, Neringoje ir Gargžduose. Bendrovei priklauso virš 500 automobilių, kuriuos naudotojai gali išsinuomoti mobiliąja programėle. Per dieną šiais automobiliais atliekama vidutiniškai 4 000 kelionių, o per metus šis skaičius siekia daugiau nei 1 mln.

Daugiau nei dešimt metų Lietuvoje veikianti automobilių dalijimosi platforma „CityBee“ keičia pavadinimą, vartotojams prisistatys „BeeChill“ vardu.

Liepos 27 d. startavo pirmasis bendras „Porsche“ ir „CityBee“ projektas „Porsche powered by CityBee“. Jo metu Neringoje buvo galima išbandyti naujausius „Taycan 4S“ ir „718 Boxster Style Edition“ modelius, kurie tapo lengvai pasiekiami ne tik užsiregistravusiems bandomiesiems važiavimams „Porsche“ atstovybėje Vilniuje, bet ir besiilsintiems pajūrio regione. Šia partneryste „Porsche“ siekia, kad tiek esami, tiek potencialūs klientai turėtų galimybę išbandyti naujausius gamintojo modelius kuo patogesniu būdu, o „CityBee“ tai vertina kaip dar vieną galimybę, suteiksiančią savo klientams unikalią vairavimo patirtį.

tags: #citybee #girti #vairuotojai