„Citroën“ automobilių istorija ir inovacijos

Automobilių gamybos bendrovę „Citroën“ 1919 m. įkūrė André Citroënas. Jis tuo metu jau valdė ševroninių pavarų detalių gamyklą. Nuo 1919 metų prekės ženklas „Citroën“ išsiskiria drąsiais sprendimais ir žmogiškųjų ryšių puoselėjimu. Šiandien „Citroën“ yra dalis PSA Peugeot Citroën koncerno, o centrinis biuras įsikūręs Paryžiuje.

„Citroën“ ištakos ir ševronų simbolika

Istorinis markės paveldas viršija 100 metų, o kai kurie modeliai (iš daugiau nei 300) visam laikui pakeitė automobilių pramonę. Prekės ženklo logotipe esantys ševronai turi savo istoriją: 1900 metais Lenkijoje André Citroën įsigijo ševrono formos pavaros patentą. Tokie krumpliaračiai buvo naudojami malūnuose. Šių detalių gamyba ir pardavimas klostėsi itin sėkmingai, ir būtent tai įkvėpė sukurti ikonišką „Citroën“ logotipą.

Pirmieji „Citroën“ modeliai ir inovacijos

„Type A“ - Europos pionierius

Pirmasis „Citroën“ automobilis „Type A“ kainavo 7 950 frankų. 1919 m. tai buvo juokingai maža suma. „Type A“ tapo pirmuoju modeliu Europoje, kuriame buvo sumontuotas elektrinis starteris ir žibintai, o maksimalus greitis siekė 60 km/val.

Modelis „5 CV“ ir taksi automobiliai

Nusprendusi orientuotis į pigių ir lengvai prižiūrimų automobilių gamybą, bendrovė antru bandymu pataikė „į dešimtuką“ - rinkoje pasirodė paprastas modelis „5 CV“. Šis automobiliukas turėjo 4 cilindrų variklį, tačiau neturėjo priekinių stabdžių. 1921 m. „Citroën“ pradėjo gaminti taksi automobilius, ir šis sprendimas buvo labai pelningas - po dešimties metų 90 proc. Paryžiaus taksi parko sudarė „Citroën“ automobiliai.

Tolesnės inovacijos tarpukariu

• 1924-ųjų Automobilių parodoje Paryžiuje „Citroën“ pristatė pirmąjį Europoje modelį B10 su visiškai metaliniu kėbulu.
• Inovacijų tradiciją pratęsė B12 (visi stabdomi ratai), B14 (stabdžių stiprintuvas), C4 ir C6 (6 cilindrų variklis), C4G ir C6G (pirmą kartą „minkštai“ pakabintas variklis).
• 1934 m. „Citroën“ pristatė ilgus metus automobilių gamybos tradicijas formavusį 7A modelį su nešančiuoju kėbulu, hidrauliniais stabdžiais bei nepriklausoma ratų pakaba. Naujasis „Citroën“ dizainas ir aerodinaminės savybės nubrėžė kelią šiuolaikinių automobilių kūrėjams. Iš viso iki 1957 m. pagaminta per 0,75 mln. šio modelio vienetų.

André Citroënas taip pat buvo reklamos ir marketingo pionierius: jo iniciatyva 1925 m. Eifelio bokštas buvo apšviestas „Citroën“ vardu.

Pokario atgimimas ir legendiniai modeliai

„2CV“ - Prancūzijos simbolis

Po karo, 1948 m. „Citroën“ pagamino modelį „2CV“. Prancūzijoje jis buvo sutiktas kaip atsigavimo simbolis. Okupacijos metu „Citroën“ inžinieriai slapta ištobulino 1939 m. sukurtą „2CV“ automobilį, ir 1948 m. prasidėjo masinė jo gamyba. Labai ekonomiškas, patvarus ir daugiafunkcinis automobilis tapo pokario Prancūzijos simboliu. Tai buvo automobilis miestui, kaimui, mašina kroviniams vežti, automobilis šeimai, lenktynėms ir pigus modelis jaunuoliui. Per 41 metus pagaminta daugiau kaip 3,8 mln. „2CV“ modelių.

„DS 19“ - avangardas ant ratų

1955 m. pasirodė dar vienas įdomus modelis - „DS 19“. Deja, maždaug tuo pat metu prasidėjo bendrovės sunkumai. „Citroën DS“ užima ypatingą vietą automobilių pasaulyje dėl avangardiško dizaino, pažangiausios to meto technologijos ir įspūdingos komercinės sėkmės. Šis prancūziškas automobilis, kaip ir „Citroën 2CV“, „Volkswagen Beetle“ ar „Jaguar E-Type“, gatvėje atpažįstamas net tų, kurie automobiliais domisi tik epizodiškai.

1955 Paryžiaus Automobilių parodoje pristatytas revoliucinis „DS“ modelis sulaukė didžiulio pasisekimo. Per pirmąją dieną parduota daugiau nei 12 tūkst. naujo automobilio su vairo stiprintuvu ir pusiau automatine greičių dėže modelių.

„Citroën“ kūrėjų vizionierių komanda

„Citroën DS“ atsiradimui reikšmingai prisidėjo ne vienas talentingas asmuo. Toliau pristatomi pagrindiniai vizionieriai, kurie suformavo „Citroën“ automobilių veidą.

Pierre-Jules Boulanger - „Citroën“ vedlys ir vizionierius

Pierre-Jules Boulanger, gimęs 1885 m. kovo 10 d. Sin-le-Noble mieste, buvo nepaprasta asmenybė, kurios gyvenimo kelias nebuvo tipiškas būsimam pramonės vizionieriui. Jo avantiūristiškas būdas nesutramdė architektūros studijų - vos sulaukęs 23-ejų, jis išvyko į Šiaurės Ameriką ieškoti naujų galimybių. Ten, kur kiti matė nerimą, P. Boulanger matė galimybes. Jo kelionė per Naujojo pasaulio platybes buvo kupina iššūkių: kai kurie šaltiniai nurodo, kad jis dirbo milžiniškoje rančoje Uoliniuose kalnuose, kiti - kad San Fransiske tapo tramvajaus vairuotoju, o vėliau Sietle įgijo braižytojo patirties. Visa tai tapo savotiška gyvenimo mokykla, formavusia jo gebėjimą prisitaikyti ir mąstyti strategiškai.

1911 m. jis įkūrė sėkmingą statybų bendrovę Britų Kolumbijoje. Kai 1914-aisiais Europą sudrebino Pirmasis pasaulinis karas, P. Boulanger nedvejodamas paliko susikurtą gerovę ir grįžo į Prancūziją tarnauti savo šaliai. Jis buvo apdovanotas aukščiausiais apdovanojimais už narsą ir pasiaukojimą mūšio lauke.

Kariuomenėje Pierre'as susipažino su Marceliu Michelinu, garsiojo pramonininko Édouardo Michelino sūnėnu. Ši pažintis turėjo lemiamos įtakos jo karjerai. Pasibaigus karui, 1919 m., É. Michelinas paskyrė P. Boulanger vadovauti „Michelin“ padangų gamyklos ir pagrindinės būstinės statyboms. 1922 m. jis tapo „Michelin“ valdybos nariu.

Kai po „Citroën“ bankroto padangų gamybos milžinė tapo pagrindine automobilių gamintojo kreditore, P. Boulanger atsakomybės dar labiau išaugo - jis tapo Pierre'o Michelin asistentu, kai šis perėmė „Citroën“ valdybos pirmininko pareigas. Metams bėgant, P. Boulanger vaidmuo įmonėje vis stiprėjo. Jis tapo viceprezidentu, vėliau vadovavo technikos ir dizaino padaliniui.

Deja, pačiame „Citroën“ transformacijos įkarštyje, tragiškoje avarijoje žuvo Pierre Michelin. Po šio įvykio P. Boulanger perėmė „Citroën“ vairą ir ėmėsi drastiškų reformų. Jis atsisakė „Citroën“ draudimo paslaugų, uždarė autobusų bei taksi padalinius ir netgi nutarė uždaryti pagrindinę, prabangiai įrengtą „Citroën“ atstovybę Paryžiuje.

P. Boulanger mąstė ne tik apie tai, kaip išlaikyti „Citroën“ ant kojų, bet ir kaip paversti gamintoją inovacijų lyderiu. Būtent jo vadovavimo laikotarpiu gimė projektai, tapę automobilių pramonės simboliais - liaudies automobilis „2CV“, praktiškasis „H Type“ furgonas ir, žinoma, futuristinis „DS“.

Antrojo pasaulinio karo metais

Antrojo pasaulinio karo metais P. Boulanger aktyviai sabotavo nacių bandymus išnaudoti „Citroën“ gamyklą savo reikmėms. Jis tyčia vilkino sunkvežimių gamybą Vermachtui ir sukėlė variklių gedimus, naudodamas klaidingai sužymėtas alyvos matuokles. Dėl šių ir kitų veiksmų P. Boulanger atsidūrė Gestapo ieškomiausių asmenų sąraše, tačiau išliko gyvas ir sulaukė karo pabaigos.

Antrojo pasaulinio karo pabaiga „Citroën“ kompanijai leido imtis projektų, apie kuriuos P. Boulanger svajojo visą karo laikotarpį. Netrukus, 1947 metais „Citroën“ pristatė garsųjį „H-Type“ furgoną, 1948 m. debiutavo legendinis „2CV“. Tačiau svarbiausio savo darbo - revoliucinio „Citroën DS“ - P. Boulanger taip ir nesulaukė. 1950 m. lapkričio 12 d. jis žuvo avarijoje, kai jo vairuojamas „Citroën Traction Avant“ nuslydo nuo kelio.

André Lefèbvre - talentingas inžinierius ir dizaineris

André Lefèbvre, gimęs 1894 m. Luvro miestelyje, Val d'Oazo regione, buvo talentingas inžinierius ir dizaineris, taip pat lenktynininkas, dalyvavęs 1927 m. Monte Karlo ralyje. 1916 m. jis baigė prestižinę „Institut supérieur de l'aéronautique et de l'espace“ (SUPAERO) - pirmąją pasaulyje aviacijos inžinerijos mokyklą.

Po Pirmojo pasaulinio karo A. Lefèbvre prisijungė prie Gabrielio Voisino ir dirbo prie įvairių orlaivių projektų. Vėliau susidomėjo automobilių inžinerija ir 1923 m. sukūrė lenktyninį „Voisin C6 Laboratoire“ modelį, skirtą Prancūzijos „Grand Prix“, kuriame pritaikė aviacijos pramonėje naudotus sprendimus - itin lengvas medžiagas ir pažangią aerodinamiką.

Kai jo įkurta kompanija „Voisin“ susidūrė su finansiniais sunkumais, A. Lefèbvre sulaukė intriguojančio pasiūlymo iš André Citroëno prisijungti prie „Traction Avant“ projekto. Po įkūrėjo mirties būtent A. Lefèbvre tapo pagrindiniu visų svarbiausių markės projektų vadovu. „Citroën“ kompanijoje A. Lefèbvre dirbo iki pat 1958 m., o 1964 m. iškeliavo anapilin. Net Ferdinandas Porsche apie jį yra pasakęs: „Šis žmogus - genijus. Niekada nesu matęs tiek daug pažangios technikos viename serijinės gamybos automobilyje.“

Paul Magès - hidropneumatinės pakabos genijus

Paulis Mažesas (Paul Magès), gimęs 1908 m. Osojaus miestelyje, Prancūzijoje, neturėjo išskirtinio išsilavinimo, tačiau jo talentas leido jam tapti legendiniu inžinieriumi. Būdamas vos 17 metų, jis išsiuntė savo gyvenimo aprašymą į „Citroën“ ir buvo priimtas dirbti techninės priežiūros skyriuje. 1936 m. jis tapo techniniu brėžinių braižytoju, o 1942 m. sausį Pierre-Jules Boulanger paskyrė jį į tyrimų ir plėtros padalinį, kur jo užduotis buvo spręsti stabdžių ir pakabos sistemų problemas.

Būtent pastarojoje srityje P. Mažesas pasiekė didžiausią pripažinimą, paneigdamas dogmą, kad komfortiška pakaba ir geros automobilio valdymo savybės yra nesuderinami dalykai. Jis sukūrė kintamo standumo pakabą - revoliucinę hidropneumatinę pakabą, kuri jungė uždaroje kameroje suspaudžiamas dujas su nesuspaudžiamu hidrauliniu skysčiu. Ši technologija buvo išbandyta dar iki „DS“ pasirodymo - 1954 m. ji pirmą kartą pritaikyta „Citroën Traction Avant 15CVH“ modelyje, tačiau būtent su „DS“ pasirodymu ši pakabos sistema tapo legenda.

Flaminio Bertoni - skulptorius iš Italijos

„Citroën DS“ nebūtų tapęs legenda be savo avangardiško, aerodinamiško ir laiką pranokusio dizaino. Šią išskirtinę formą sukūrė talentingasis italų dizaineris Flaminijus Bertonis (Flaminio Bertoni). Gimęs 1903 m. Varezėje, Masnago rajone, Italijoje, F. Bertonis 1918 m. pradėjo dirbti „Macchi Carrozzerie“ kėbulų gamybos įmonėje, kur greitai išsiskyrė savo talentu.

Pasakojama, kad norėdamas įtikinti André Citroëną savo gebėjimais, jis pademonstravo savo sukurtą ir patentuotą pneumatinį langų valdymo mechanizmą, po ko buvo priimtas į darbą be jokių papildomų klausimų. Nors kurį laiką bandė kurti savo verslą Italijoje, F. Bertonis sugrįžo į „Citroën“ ir netrukus sukūrė vieną įspūdingiausių tarpukario automobilių - „Traction Avant“. Būdamas talentingas skulptorius, jis puikiai išmanė trimačių formų estetiką.

F. Bertonis buvo pagrindinė figūra, formavusi „Citroën“ dizaino kalbą tiek prieš Antrąjį pasaulinį karą, tiek po jo. Nuo kukliojo „2CV“ iki novatoriškojo „DS“, o vėliau - ir paskutinio didžiojo kūrinio „Ami 6“, išsiskyrusio neįprasta Z formos stogo linija ir įdubusiu galiniu stiklu. Pats F. Bertonis laikė šį modelį geriausiu savo darbu. 1964 m. vasario 7 d., kurdamas dar vieną naują „DS“ pagrindu sukurtą kupė, F. Bertonis patyrė insultą ir mirė.

„Citroën“ modelių evoliucija ir šiuolaikiniai pasiekimai

70-ieji ir 80-ieji metai

• 1970-aisiais „Citroën“ pristatė drąsų ir šiuolaikišką SM modelį su hidropneumatine pakaba, unikalia stabdžių sistema bei specialiu „Maserati V6“ varikliu, leidžiančiu išvystyti 200 km/val. greitį.
• Tais pačiais metais pradėti gaminti GS modeliai šeimai, taip pat su hidropneumatine pakaba.
• „DS“ pakeitęs naujasis „Citroën“ modelis CX taip pat susižėrė daugybę automobilių pramonės ir konkursų apdovanojimų.
• 1989-aisiais CX seriją pakeitęs XM modelis pristatė unikalią naujovę - pirmąją hidropneumatinių „protingųjų“ stabdžių sistemą ir susižėrė „Metų Automobilio“ prizus.

„Citroën BX“ - sėkmės istorija 9-ajame dešimtmetyje

„Citroën BX“ debiutas 1982 m. spalio 6 d. Paryžiuje buvo įspūdingas. Prieš 40 metų, per jo pristatymą, gausi minia susirinko Marso laukų parke, kur visų akys susmigo į pirmąjį Eifelio bokšto aukštą. Čia kabėjo milžiniška medinė dėžė su užrašu „Voilà la nouvelle Citroën“ (pranc. štai naujasis „Citroën“). Svaiginančiame šviesos ir garso šou medinė dėžė buvo lėtai nuleista ant žemės. Galiausiai korpusas atsivėrė ir išniro BX. Tądien Eifelio bokštas buvo papuoštas firminiais bendrovės simboliais - dvigubais ševronais - ir apgaubtas iškilmingais fejerverkais. Tuomet duris atvėrė 69-oji Paryžiaus automobilių paroda. Ji pažymėjo BX pardavimo pradžią, o automobilis tapo viena ryškiausių ekspozicijos žvaigždžių.

Kūrimas ir techninės savybės

„Citroën BX“ projektas prasidėjo 1978-aisiais, o jau kitų metų lapkritį buvo galutinai nustatytos jo specifikacijos. Kūrėjai siekė, kad jis būtų atpažįstamas kaip moderni, netradicinė transporto priemonė. BX turėjo būti nedidelio svorio automobilis su skersai montuojamu varikliu, užtikrinančiu gerą įsibėgėjimą ir mažas degalų sąnaudas. Kaip ir visuose šios eros aukščiausios klasės „Citroën“ automobiliuose, BX buvo montuojama hidropneumatinė pakabos sistema. Automobilis turėjo 5 durelių hečbeko kėbulą, o tobulinimo darbai buvo atliekami Vélizy techniniame centre. Meistrai daug investavo į kompiuterinį projektavimą (CAD), kad paspartintų dizaino konvergenciją ir optimizuotų našumą. Taikant šį metodą, BX pasiekė gerą aerodinaminį koeficientą - 0,34.

Jame buvo naujoviškai taikomos kompozicinės medžiagos, panaudotos buferiui, bagažinės ir variklio dangčiams, durelių plokštėms ir kitoms dalims kurti, tad automobilis svėrė vos 885 kg. Pirmą kartą per markę valdžiusio PSA koncerno erą visi BX varikliai buvo sukurti tik grupės įmonėse. BX buvo stebėtinai dinamiškas automobilis, nes nuo pat pirmųjų dienų jame buvo montuojami tuomet galingi 1,4 litro darbinio tūrio 62 arba 72 AG bei 1,6 litro 90 AG galios varikliai.

Dizainas ir salonas

Dizainą kūrė „Italdesign“ studija, vadovaujama Giorgetto Giugiaro, ir „Italdesign-Italconstruct“ studija, garsioji „Bertone“. Marcello Gandini pasiūlė originalią formą - užtikrintą, bet ne pernelyg ekscentrišką. Automobilio salonas taip pat buvo įspūdingas - CX įkvėptame prietaisų skydelyje abiejose vairo pusėse buvo įtaisyti valdikliai ir apšviestas tachometras.

Gamyba ir pardavimai

Automobiliai buvo surenkami Rennes La Janais gamykloje Bretanėje, Prancūzijoje, ir Vigo gamykloje Ispanijoje. Iš viso buvo parduota daugiau nei 2 337 016 BX vienetų. 1994 m. birželį šio modelio gamyba buvo baigta. Kaip vienas geriausiai parduodamų „Citroën“ automobilių, BX neabejotinai prisidėjo prie markės atgimimo devintajame dešimtmetyje.

Įvykių kupini gamybos metai

Per 12 BX modelio gamybos metų buvo padarytas ne vienas kėbulo pakeitimas. 1985-aisiais asortimentą papildė elegantiškas šeimyninis universalas „Evasion“ - 17 cm ilgesnis už sedaną. 1987-aisiais, modelio atnaujinimo metu, kūrėjai sušvelnino BX išorės linijas ir įrengė visiškai naują prietaisų skydelį.

Įrangos ir technologijų pažanga

Neliko pamiršta ir įranga. Stoglangis, oro kondicionierius, skaitmeninis prietaisų skydelis, aksomo apmušalai, aliuminio ratai, skaitmeninis laikrodis ir borto kompiuteris leido BX išsaugoti modernios transporto priemonės įvaizdį. BX liko ir technologiniame avangarde. Ilgainiui jame buvo įrengtas iki 160 AG išvystantis variklis, elektroninio įpurškimo sistema, katalizatorius ir lambda zondas, taip pat dyzelinės jėgainės, automatinė pavarų dėžė, nuolatinė keturių varančiųjų ratų sistema ir ABS stabdžiai.

Riboto leidimo ir sportiniai modeliai

Buvo pagaminta 200 viešajam eismui pritaikytų lenktyninio B grupės modelio BX 4 TC automobilių su 2,1 litro varikliu, išvystančiu 200 AG galią bei didžiausią 220 km/val. greitį. Per BX gyvavimo metus buvo pagaminta ir daugiau riboto leidimo modelių („Tonic“, „Image“, „Calanque“, „Leader“ ir kt.), įskaitant ir žymųjį „Digit“ su visiškai skaitmeniniu prietaisų skydeliu.

Naujovės ir pasiekimai

1985 m. „Citroën“ buvo pirmasis prancūzų gamintojas, pasiūlęs dyzelinį automobilį su automatine pavarų dėže. Bendrovė vėl ėmėsi naujovių 1987 m., kai pristatė pirmąjį prancūzų masinės gamybos automobilį su 16 vožtuvų varikliu. Abiem atvejais garbė atiteko BX. Todėl BX drąsiai galėjo vadintis pažangiausiu technologiškai modeliu.

90-ieji ir 2000-ieji metai

• Po dviejų metų pasirodė unikaliomis stabilumo savybėmis pasižymintis ZX.
• Dar po poros metų elegantiškoji Xantia pakeitė BX serijos modelius.
• Rinkoje pasirodžius elegantiškam ir dinaminiam Xsara Picasso modeliui, 1999 m. „Citroën“ imperija išsiplėtė iki daugiau kaip 10 tūkst. atstovybių tinklo Europoje.

Šiuolaikiniai „Citroën“ pasiekimai

Jau ilgiau nei 100 metų „Citroën“ gamina daugumai vartotojų prieinamus automobilius. 2020-aisiais „Citroën“ papildė elektros pavarą turinčių automobilių gamą, kurioje iš viso - 6 mažų emisijų modeliai. 2020 metais „Citroën“ automobilių pardavimai daugiau kaip 90 šalių rinkose viršijo 700 tūkst. transporto priemonių. Nuo 2016 metų pristatytas ne vienas svarbus modelis, o atnaujinta dinamiška prekės ženklo automobilių gama išlaikė tvirtas pozicijas. Modeliai yra išskirtinio dizaino ir garantuoja aukščiausio lygio komfortą.

2014 metais pradėjusiame veikti „Citroën“ rekomendacijų tinklalapyje vartotojai iš 66 šalių paliko daugiau nei 60 tūkst. apžvalgų. 2019 metų sausį Sébastien Ogier ir Julien Ingrassia laimėjo Monte Karlo ralį. Šimtmetį šventusiam prekės ženklui „Citroën“ tai buvo 100-oji pergalė Pasaulio ralio čempionate. Jau 1919 metais pagaminti „Citroën“ automobiliai įveikė drąsos reikalaujančius naujus iššūkius.

tags: #citroen #gamybos #automobiliai