Černobylio atominė elektrinė (AE) - tai nebeveikianti branduolinė jėgainė, esanti netoli Pripetės miesto, Ukrainoje, tapusi žinoma visame pasaulyje dėl 1986 m. balandžio 26 d. įvykusios katastrofiškos avarijos ketvirtajame elektrinės bloke. Ši nelaimė laikoma didžiausia tokio tipo katastrofa branduolinės energetikos istorijoje.
Elektrinės statyba ir projekto ištakos
Idėja statyti atominę elektrinę Ukrainos šiaurėje kilo dar XX a. septintojo dešimtmečio viduryje. 1967 m. vasario 2 d. TSKP Centro komitetas ir TSRS Ministrų taryba priėmė nutarimą statyti 6000 MW galios elektrinę dešiniajame Pripetės upės krante, netoli Janovo kaimo.
1970 m. gruodžio 14 d. buvo patvirtintas sprendimas įrengti RBMK (rus. Реактор Большой Мощности Канальный - Didelės galios kanalinio tipo reaktorius) tipo reaktorius. Pagrindinis šių reaktorių privalumas buvo galimybė perkrauti branduolinį kurą nestabdant reaktoriaus, kas leido užtikrinti nuolatinę elektros energijos gamybą.
Pripetės miestas, skirtas elektrinės darbuotojams, pradėtas statyti 1970 m. vasarį. Pagrindiniai elektrinės plėtros etapai:
- 1977 m. gruodžio 14 d. - paleistas pirmasis 1000 MW blokas.
- 1979 m. sausio 10 d. - paleistas antrasis 1000 MW blokas.
- 1980 m. spalio 21 d. - prie ČAE prijungta 750 kV elektros perdavimo linija.
- 1983 m. gruodžio 30 d. - užbaigti ir paleisti trečiasis bei ketvirtasis blokai.
1981 m. pradėtos penktojo ir šeštojo blokų statybos, kurios vėliau buvo nutrauktos dėl 1986 m. įvykusios katastrofos.
Pasiruošimas lemtingam eksperimentui
Balandžio 26 d. įvykusio sprogimo išvakarėse ketvirtasis blokas buvo ruošiamas planiniam remonto darbui. Pagal reglamentą, tokių darbų metu buvo atliekamas „turbogeneratoriaus rotoriaus inercijos“ bandymas. Jo tikslas - išnaudoti kinetinę turbogeneratoriaus energiją elektros tiekimui avarinio maitinimo sistemoms dingus išoriniam maitinimui.
Svarbu pažymėti, kad šis eksperimentas nebuvo pakankamai ištobulintas, o keturi ankstesni bandymai (1982-1985 m.) baigėsi nesėkmingai. Balandžio 25 d., ruošiantis bandymui, reaktoriaus galia buvo sumažinta iki 50 % (1600 MW), o avarinė reaktoriaus aušinimo sistema (RAAS) atjungta.
| Laikas (1986 m. balandžio 26 d.) | Įvykis |
|---|---|
| 00:28 | Reaktoriaus galia kritiškai sumažėja iki 30 MW (šiluminė). |
| 01:00 | Personalas stabilizuoja galią ties 160-200 MW. |
| 01:23:04 | Pradedamas eksperimentas, uždaromi turbinos vožtuvai. |
| 01:23:38 | Paspaudžiamas avarinės apsaugos mygtukas AZ-5. |
| 01:23:47 | Įvyksta sprogimai, sunaikinę reaktorių. |
Avarijos priežastys ir konstrukciniai trūkumai
Nors iš pradžių atsakomybė buvo priskirta tik personalui, vėlesni tyrimai (ypač 1993 m. INSAG-7 ataskaita) pripažino esminius RBMK-1000 reaktoriaus projekto trūkumus:
- Netinkama valdymo strypų konstrukcija: strypai į aktyviąją zoną įterpdavo teigiamą reaktyvumą.
- Teigiamas garinis reaktyvumo koeficientas: tam tikromis sąlygomis tai skatino galios nekontroliuojamą augimą.
- Neatitinkantys reglamentai: techninės saugos taisyklių pažeidimai eksploatacijos metu.
Paspaudus „AZ-5“ mygtuką, apsauginiai strypai pradėjo judėti į aktyviąją zoną, tačiau dėl konstrukcijos ypatumų ir sumažėjusios reaktyvumo atsargos, jie ne tik nesustabdė reaktoriaus, bet ir sukėlė galios šuolį, tapusį sprogimo priežastimi.
ČERNOBYLIO KATASTROFAS – Žvilgsnis iš vidaus – 3D
Pasekmės ir ilgalaikis poveikis
Po reaktoriaus sunaikinimo į atmosferą pateko milžiniškas kiekis radioaktyviųjų medžiagų. Per 30 km spindulio zoną buvo evakuota daugiau nei 115 tūkst. gyventojų. Ilgalaikėje perspektyvoje avarija turėjo neigiamą įtaką Baltarusijos, Ukrainos ir Rusijos regionams, kur padaugėjo onkologinių susirgimų. 1986 m. lapkritį ketvirtasis blokas buvo uždengtas laikinuoju gelžbetoniniu sarkofagu, o 2019 m. pradėjo veikti nauja apsauginė konstrukcija.
tags: #cernobylio #atomine #elektrine #pries #avarija