Černobylio atominės elektrinės avarijos pasekmės gyviems organizmams

Černobylio atominės elektrinės (AE) avarija, įvykusi 1986 m. balandžio 26 d., 1 val. 23 min., ketvirtajame bloke netoli Pripetės miesto Ukrainoje, tapo viena didžiausių branduolinių avarijų istorijoje, įvertinta 7 balais pagal tarptautinę branduolinių avarijų skalę. Šis sprogimas visiškai sunaikino reaktorių ir į aplinką išmetė didelius radioaktyviųjų medžiagų kiekius, įskaitant radioaktyvius cezio (¹³⁷Cs) ir jodo (¹³¹I) izotopus. Susidaręs radioaktyvus debesis degė 10 dienų ir išnešiojo šias medžiagas didžiojoje Europos dalyje bei šiauriniame planetos pusrutulyje.

Avarijos priežastys ir eiga

Prieš avariją Černobylio AE veikė keturi energijos blokai su RBMK-1000 tipo reaktoriais. Avarija įvyko atliekant „turbogeneratoriaus rotoriaus inercijos“ bandymą, kuris nebuvo tinkamai ištobulintas ar išbandytas su RBMK reaktoriais. Tai buvo jau ketvirtasis bandymas, ankstesni baigėsi nesėkmingai.

Bandymo metu, likus maždaug parai iki avarijos, reaktoriaus galia buvo sumažinta ir stabilizuota apie 50%. Buvo atjungta avarinė reaktoriaus aušinimo sistema. Ilgą laiką veikiant 1600 MW galia, susidarė nepastovūs neutronų nuodai. Operatyvinė reaktyvumo atsarga išaugo iki pradinės vertės ir toliau augo.

1986 m. balandžio 26 d. 00:00 val. pasikeitė reaktoriaus valdymo pamaina. 00:28 val. operatoriui nesugebėjus išlaikyti nustatytos reaktoriaus galios, ji nukrito iki nulio. Personalas bandė atstatyti galią, ištraukdami apsauginius reaktoriaus strypus, ir po kelių minučių pasiekė jos augimą. Pasiekus 200 MW šiluminę galią, buvo išjungti papildomi pagrindiniai cirkuliaciniai siurbliai.

01:23:04 val. prasidėjo eksperimentas. Uždaryti turbinos TG-8 uždarymo ir valdymo vožtuvai; pradėjo suktis keturi GCN siurbliai. 01:23:38 val. paspaudus operatoriaus pulto mygtuką, užregistruotas avarinės apsaugos signalas „AZ-5“. Apsauginiai strypai pradėjo judėti į aktyvią zoną, tačiau dėl netinkamos konstrukcijos ir sumažėjusios operatyvinės reaktyvumo atsargos reaktorius nebuvo sustabdytas. Po 1-2 sekundžių įvyko nuo vieno iki keleto stiprių sprogimų, kurie visiškai sunaikino reaktorių.

Pagrindinėmis avarijos priežastimis įvardintos: neteisinga reaktoriaus valdymo ir apsaugos sistemos strypų konstrukcija, teigiamas garinio reaktyvumo koeficientas, neatitiktis saugumo reikalavimams ir pavojingos konstrukcinių ypatybės, bloga eksploatacijos reglamento saugumo dalies kokybė, neefektyvi valdymo ir priežiūros sauga branduolinėje energetikoje, bendros branduolinio saugumo kultūros stoka. Personalas nebuvo pakankamai supažindintas su saugumui įtakos turinčiomis elektrinės funkcijomis, padarė daug klaidų ir pažeidė galiojančias instrukcijas bei bandymų programą.

Poveikis žmonių sveikatai ir avarijos likvidatoriai

Černobylio avarija sukėlė dvejopą poveikį: tiesioginį, susijusį su jonizuojančiosios spinduliuotės apšvita, ir netiesioginį, kurį sudarė avarijos sukeltas stresas ir socialinės bei ekonominės tragedijos. Iš viso nuo avarijos nukentėjo apie milijoną gyventojų, kuriuos ji vienaip ar kitaip palietė. Labiausiai nukentėjo avarijos padarinių likvidatoriai.

Tiesioginis radiacijos poveikis

• Didžiausią jonizuojančiosios spinduliuotės apšvitą avarijos naktį patyrė apie 600 avarijos likviduotojų atominėje elektrinėje.
• Ūmi spindulinė liga buvo diagnozuota 134 avarijos likviduotojams, iš kurių tais pačiais metais mirė 28. Dar 19 avarijos likviduotojų mirė 1987-2004 m., tačiau jų mirties priežastys ne visada buvo susietos su gauta padidėjusia apšvita.
• Vienintelis įrodytas epidemiologinis reiškinys - vaikų skydliaukės vėžio atvejų padaugėjimas labiausiai nuo avarijos nukentėjusiose teritorijose. Per 1991-2005 m. Baltarusijoje, Ukrainoje ir Rusijoje skydliaukės vėžio atvejai buvo registruoti 6848 vaikams. Šia liga dažniausiai susirgdavo vaikai, gėrę radionuklidais užterštą pieną. Iki 2005 metų iš šių žmonių mirė 15.
• Mokslinių tyrimų duomenimis, didžiausia skydliaukės piktybinių navikų rizika nustatyta vaikams, kurie avarijos metu buvo iki 4 metų amžiaus, o sergamumo rizikos padidėjimas nustatytas jau praėjus 3-4 metams po avarijos.

Netiesioginis poveikis ir socialinės pasekmės

• Didžiausias avarijos poveikis žmonių sveikatai susijęs su stresu, kurį labiausiai sukėlė nežinia. Informacija apie avariją buvo slepiama ir paskelbta tik po 36 valandų. Gyventojai nebuvo evakuojami, nebuvo pradėta profilaktika jodo preparatais.
• Daugelis likvidatorių, kurie išvyko į avarijos zoną ne savo noru ir nežinodami nei apie rizikos veiksnius, nei kaip nuo jų apsisaugoti, grįžę namo pajuto įvairių ligų simptomų, psichologinių problemų, dalis jų tapo priklausomi nuo alkoholio, buvo ir mirčių atvejų.
• Iš Lietuvos Černobylio AE avarijos pasekmių likvidavime dalyvavo daugiau nei 7 tūkst. likviduotojų. Nors gauta apšvita, kaip minėta, negalėjo sukelti jonizuojančiajai spinduliuotei būdingų sveikatos sutrikimų, šiems gyventojams vėliau buvo nustatytas santykinai didesnis kitokio pobūdžio susirgimų dažnis, ypač širdies ir nervų sistemos ligomis.
• Jungtinių Tautų (JT) Mokslo komitetas atominės radiacijos reikalams (UNSCEAR) teigia, kad didžiausias šios katastrofos poveikis žmonių sveikatai buvo 6 tūkst. skydliaukės vėžio atvejų. Nepaisant to, daugelis ekspertų pabrėžia, kad didžiausias Černobylio avarijos poveikis buvo ne fizinis, o psichologinis, traumavęs daugelį tiesioginių dalyvių.

Kiti mokslinių tyrimų duomenys

Dr. R. Steponavičienė nurodo, kad didžiausią jonizuojančiosios spinduliuotės poveikį patyrė Černobylio avarijos pasekmių likviduotojai. Tarptautinio vėžio tyrimo centro koordinuotame tyrime, į kurį buvo įtraukti avarijos likviduotojai iš Baltarusijos, Rusijos ir Baltijos šalių, nustatytas skydliaukės vėžio rizikos padidėjimas. Vis dėlto, tyrimų interpretavimą apsunkina didesnis dėmesys likvidatorių sveikatai ir dažniau atliekami profilaktiniai skydliaukės tyrimai. Patikimų duomenų apie kitų navikų rizikos padidėjimą dėl Černobylio avarijos poveikio taip pat nėra. Nors dviejų tyrimų duomenys su individualių dozių įvertinimu nustatė ženklų visų leukozių rizikos padidėjimą, turimų duomenų nepakanka vieningai išvadai. Dėl ilgo piktybinių navikų indukcinio laikotarpio, dar praėjo per mažai laiko galutinėms išvadoms apie kitų piktybinių navikų riziką padaryti.

Lietuvos černobyliečių labdaros fondo „Mūsų krantas“ prezidentas Anatolijus Zarovskis teigia, kad tyrimai Vilniaus Sapiegos ligoninėje parodė, jog vėžio paplitimas tarp černobyliečių, priklausomai nuo ligos, nuo 2 iki 20 kartų didesnis nei bendroje populiacijoje.

Černobylio avarijos pasekmės Lietuvai

Černobylio atominės elektrinės avarija turėjo pasekmių ir Lietuvai. Radioaktyvūs debesys per pirmąsias paras po avarijos praslinko per šalį, palikdami žymias radioaktyviųjų medžiagų iškritas pietvakarinėje bei vakarinėje šalies dalyje. Labiausiai nukentėjo Varėnos, Alytaus ir kiti pietiniai bei pietvakariniai Lietuvos rajonai, taip pat Neringos ir Klaipėdos rajonai.

Radioaktyvusis jodas ir cezis Lietuvoje

• Didžiausias radioaktyvusis užterštumas buvo radioaktyviuoju jodu (¹³¹I). Nors šis radionuklidas yra trumpaamžis (pusėjimo trukmė 8 paros), pirmosiomis dienomis po avarijos jo iškritos ant grunto buvo tokio lygio, kad teko riboti pieno ir pieno produktų vartojimą, ypač kūdikiams.
• Po avarijos net 17-koje labiausiai užterštų rajonų (dėl vėjo krypties radioaktyvus debesis, prieš nusėsdamas Skandinavijoje, keliavo ir pro Lietuvą) buvo uždrausta naudoti pieno produktus. Juos buvo vežama perdirbti ir išlaikyti, kol juose visiškai suskils radioaktyvus jodas.
• Paprastai radiacinis fonas Lietuvoje siekia 8-12 mikrorentgenų per valandą, po avarijos šis rodiklis buvo apie 120, tačiau tai netruko ilgai, todėl žmonės negavo dozės, kuri jau turėtų įtakos sveikatai.
• Šiuose šalies regionuose pasklido ir palyginti dideli ilgaamžio radioaktyviojo cezio (¹³⁷Cs) kiekiai (iki 18,5 kBq/m²), kurių pėdsakai grunte, miško grybuose ir uogose nustatomi iki šiol. Miško ekosistemoje radioaktyvusis cezis nuolat cirkuliuoja ir iš jos ilgai nepasišalina.
• Nuo 1986 iki 2005 m. laikotarpiu įvežamuose grybuose ¹³⁷Cs metinės vidutinės savitojo aktyvumo reikšmės didėjo, o nuo 2006 m. stebėtas taršos mažėjimas. Tačiau dar 2008 m. dviejose miško uogų - mėlynių siuntose ¹³⁷Cs koncentracija kelis kartus viršijo leidžiamas normas, 40 tonų uogų grąžinta tiekėjui iš Baltarusijos.
• Laukinės faunos radioaktyvi tarša 1986-1997 m. mūsų šalies miškuose, ypač Kuršių nerijoje, viršijo didžiausius leistinus lygius (600 Bq/kg). Žvėrių mėsoje ¹³⁷Cs metinių vidutinių savitųjų aktyvumų reikšmės 1997 m. dar siekė 120 Bq/kg, o vėlesniuoju 1998-2015 m. laikotarpiu sumažėjo. Vis dėlto, 2014 m. dviejų sumedžiotų šernų raumens mėginiuose nustatytas ¹³⁷Cs savitasis aktyvumas siekė 328,50 Bq/kg ir 286,6 Bq/kg.

Klaidingi mitai ir specialistų nuomonės

Lietuvos radiacinės saugos centro specialistai teigia, kad per Lietuvą praslinkęs radioaktyviųjų dulkių debesis jokios žalos Lietuvos gyventojų sveikatai nepadarė. Onkologai pažymi, kad nors vėžio susirgimų Lietuvoje padaugėja, tikėtina priežastis yra geresnė ligų diagnostika.

Radiacinės saugos centro direktorius Albinas Mastauskas teigia, kad didesnė panika dėl jodo preparatų buvo kilusi net tokiose aukštos kultūros šalyse, kaip Suomija ir Vokietija. Jis ragina gyventojus savo nuožiūra nešluoti iš vaistinių jodo preparatų, kol nebus realios grėsmės, nes jodo tabletės taip pat gali sukelti rimtas komplikacijas.

Vienas iš gajų mitų - jeigu patyrei apšvitą, būtinai reikia išgerti alkoholio, esą degtinė kažkokiu mistiniu būdu ją neutralizuoja. Kitas mitas, kad po Černobylio avarijos Lietuvoje gyvuliai pradėjo gimti su dviem, trim galvom ir šešiom uodegom. Mokslininkė dr. R. Steponavičienė paneigė šį mitą, teigdama, kad tokių atvejų buvo, bet vienetai ir tai nebuvo taip dramatiška, kaip parodyta garsiajame seriale apie Černobylį.

Ilgalaikės pasekmės ir tęstiniai tyrimai

Nors Černobylio avarija įvyko prieš 39-erius metus, iki šiol nebuvo rimtos apimties tyrimo, kuris atsakytų į klausimą, kokių ilgalaikių sveikatos pasekmių Lietuvos gyventojams sukėlė per mūsų šalį praslinkęs radiacijos debesis. Nacionalinio vėžio centro gydytoja onkologė radioterapeutė dr. Rita Steponavičienė šiemet apsigynė disertaciją „Černobylio atominės elektrinės avarijos ilgalaikės sveikatos pasekmės Lietuvoje“. Tyrimai parodė žymiai didesnę riziką susirgti skydliaukės vėžiu ir sergamumą juo paveiktuose regionuose. Jauni žmonės ir ypač vaikai yra labiau paveikūs jonizuojančiai spinduliuotei.

Kai kurios Černobylio AE avarijos pasekmės jaučiamos iki šiol. Pastaraisiais metais į Lietuvą įvežama medienos kuro iš Černobylio AE avarijos užterštų Baltarusijos ir Ukrainos teritorijų. Kai kuriuose medienos kuro pelenų mėginiuose buvo nustatytas radioaktyvus užterštumas, prilygstantis radioaktyviųjų atliekų lygiui.

Beveik kasmet įvykstantys gaisrai Černobylio AE zonoje kelia papildomą riziką. Degant medžiams, miško paklotei, žolei vis dar į aplinką patenka ilgaamžių radionuklidų, svarbiausias jų yra ¹³⁷Cs. Radiacinės saugos centras tokių gaisrų metu atlieka radionuklidų pernašos prognozę ir nuolat teikia informaciją gyventojams.

Poveikis aplinkinei gyvūnijai ir augmenijai

Černobylio atominės elektrinės avarija negrįžtamai pakeitė aplinkinę gyvūniją ir augmeniją - kai kam išsivystė genų mutacijos, pasikeitė kūno spalva ar lapų forma, o kas nerado būdo prisitaikyti, turėjo išnykti. Vis tik dalis žmonių klaidingai romantizuoja šią katastrofą, sakydami, kad radiacija gamtai išėjo į naudą ir pasirodė esanti geresnė nei žmogus. Mokslininkai vieningai sutaria, kad šis teiginys yra melas.

Gyvūnų ir augalų mutacijos bei prisitaikymas

• Dėl radiacinės taršos draudžiamojoje zonoje užfiksuotos gyvūnų ir augalų mutacijos: kai kurie augalai pakeitė lapų formą, o gyvūnai gimė su fizinėmis deformacijomis.
• Nors mokslininkai užfiksavo, kai kurios paukščių ir gyvūnų rūšys prisitaikė prie nuolatinės radiacijos fono, taip pat pastebėta, kad draudžiamojoje zonoje sumažėjo paukščių ir gyvūnų rūšių, išaugo gyvūnų mirtingumas, sumažėjo gimstamumas, jiems teko keisti mitybos įpročius, padaugėjo apsigimimų.
• Dalis paukščių, didėjant spinduliuotei, demonstruoja didesnį antioksidantų kiekį, mažesnį oksidacinį stresą ir mažiau DNR pažeidimų. Tačiau rūšys, turinčios daugiau feomelanino (raudono, geltono ir auksinio pigmento), pasižymi prastesne kūno būkle, mažesniu antioksidantų kiekiu, didesniu oksidaciniu stresu ir DNR pažeidimais, todėl aplink Černobylį sumažėjo šių paukščių rūšių populiacija.
• Černobylio apylinkių kregždžių organizmuose rastas didesnis kiekis kenksmingų molekulių (vadinamų reaktyviosiomis deguonies rūšimis), kurios gali pažeisti ląsteles ir audinius.
• Draudžiamojoje zonoje valkataujančius šunis tyrę mokslininkai 2023 m. paskelbė, kad šie šunys genetiškai skiriasi nuo aplinkinių vietovių šunų - jiems nustatyti 52 genai, susiję su reakcija į radiaciją. Manoma, kad šunys per kelias kartas prisitaikė gyventi radiacijos sąlygomis.
• Gyvūnų pėdsakus sniege draudžiamojoje zonoje tyrę mokslininkai nustatė, kad radiacija lėmė mažesnę žinduolių gausą aplink Černobylį. Plėšrioms rūšims teko keisti savo medžioklės ir mitybos įpročius, kadangi dėl radiacijos poveikio sumažėjo grobio.
• TORCH (angl. The Other Report on Chernobyl) ataskaitoje nustatyta, kad radiacija draudžiamojoje zonoje sukėlė chromosomų pažeidimus, padidėjusį sterilumą ir didesnį įvairių gyvūnų rūšių, įskaitant žinduolius, paukščius ir vabzdžius, mirtingumą.

Tarptautinis reagavimas ir išmoktos pamokos

Avarija Černobylio AE sutelkė tarptautines organizacijas ir pasaulio specialistus spręsti tinkamiausių gyventojų apsaugomųjų veiksmų bei techninių priemonių avarijos padariniams likviduoti taikymo klausimus. Ši avarija buvo lyg akstinas daugeliui šalių, ypač Europos žemyne, stiprinti radiacinės bei branduolinės saugos infrastruktūras, rengti tinkamos kvalifikacijos radiacinės ir branduolinės saugos specialistus, vystyti technines radioaktyviųjų medžiagų aplinkoje aptikimo bei įvertinimo priemones.

Didžiulę pagalbą vertinant Černobylio AE avarijos pasekmes žmonių sveikatai ir aplinkai suteikė Jungtinių Tautų Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA), kitos tarptautinės organizacijos bei valstybės. 1991-1998 m. PSO parengė ir įgyvendino tarptautinį projektą, skirtą Černobylio AE avarijos poveikiui sveikatai įvertinti (IPHECA).

2003-2005 m. TATENA, JT Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO), JT Humanitarinių reikalų koordinavimo biuras (OCHA), JT Plėtros programa (UNDP), JT Aplinkos programa (UNEP), UNSCEAR, PSO, Pasaulio bankas kartu su Baltarusija, Ukraina ir Rusijos Federacija įsteigė ir įgyvendino Černobylio forumą, skirtą nagrinėti avarijos sukeltus padarinius sveikatai, aplinkai, socialinei ir ekonominei būklei.

Išmoktos pamokos iš Černobylio avarijos yra itin svarbios, ypač turint omenyje 2011 m. įvykusią Fukušimos AE avariją Japonijoje. Nors šios avarijos pobūdis ir pasekmės skyrėsi, abi avarijos primena būtinybę nuolat tobulinti priemones, skirtas išvengti galimo aplinkos užterštumo radioaktyviosiomis medžiagomis ir apsaugoti gyventojus.

Lietuvos radiacinės saugos specialistus neramina Baltarusijos atominės elektrinės (AE) eksploatavimas, nes tarptautinių ekspertų išvadose teigiama, kad veikla pradėta nepašalinus rimtų trūkumų. Lietuvoje nemažai yra daroma pasirengiant reaguoti į galimą branduolinę avariją Baltarusijos atominėje elektrinėje: pakeistas ir papildytas Valstybinis gyventojų apsaugos planas branduolinės ar radiologinės avarijos atveju, patvirtintas Lietuvos higienos normos HN 99:2019 „Gyventojų apsauga įvykus branduolinei ar radiologinei avarijai“ pakeitimas, Radiacinės žvalgybos įvykus branduolinei ar radiologinei avarijai programų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašas, Žmonių dezaktyvavimo įvykus branduolinei ar radiologinei avarijai rekomendacijos, organizuojamos valstybinio ir savivaldybių lygio civilinės saugos pratybos, išplėstas Lietuvos radiacinio monitoringo RADIS stočių tinkas, valstybės biudžeto lėšomis nupirkta 4 mln. jodo tablečių. Vis dėlto, svarbu, kad gyventojai suprastų gresiantį pavojų ir adekvačiai elgtųsi.

tags: #cernobylio #aes #avarijos #pasekmes #gyviems #organizmams