Jeigu užvedus automobilį su vidaus degimo varikliu pastebimi iš išmetimo vamzdžio besiveržiantys balti dūmai, tai signalizuoja apie galimas technines problemas. Nors kartais tai tėra vandens garai, neretai tai yra rimto variklio gedimo požymis, galintis baigtis didelėmis išlaidomis.
Baltų dūmų atsiradimo priežastys
Kondensacija ir vandens garai
Kondensacija yra dažnas reiškinys, ypač šaltesnio klimato sąlygomis. Šiltoms arba karštoms išmetamosioms dujoms susitikus su šaltu lauko oru, vyksta kondensacija ir susidaro garai. Ryte užvedus šaltą variklį, ypač šaltuoju metų laiku, baltas garų debesėlis yra visiškai įprastas reiškinys. Tai gerai pažįsta ir hibridinių automobilių vairuotojai - kai vidaus degimo variklis įsijungia tik retkarčiais, veidrodyje trumpam gali pasirodyti dūmų „kamuolys“. Tokie reiškiniai yra normalūs ir jų baimintis nereikia. Iš kur atsiranda baltas dūmas? Baltas dūmas - tai ne kas kita, kaip garai. Jie atsiranda, kai išmetimo sistemoje garuoja vanduo. Pavyzdžiui, ryte užvedus variklį, karštos išmetamosios sistemos dujos šildo šaltą metalą, o dėl temperatūrų skirtumo susidaro kondensatas. Jis garuoja ir visiems matomas kaip baltas dūmas. Kai sistema įšyla, kondensatas išgaruoja ir dūmų nebelieka. Tokiu atveju šiek tiek pavažiavus, baltų dūmų turėtų sumažėti.
Aušinimo skysčio patekimas į degimo kamerą
Kur kas rimtesnė situacija - kai baltas dūmas yra tirštas, ilgai nesisklaido ir turi saldoką kvapą. Mechanikas Olegas Dorošenka aiškina: „Jeigu dūmas tirštas ir turi saldų kvapą, greičiausiai aušinimo skystis patenka į degimo kameras.“ Jeigu baltus dūmus, kylančius iš išmetimo vamzdžio, pastebite ir varikliui įšilus arba greitėdami, gali būti, kad susidarė vidinis aušalo protėkis. Būdingas tokios problemos požymis yra saldokas baltų dūmų kvapas. Aušinimo skysčio protėkis dažniausiai susidaro dėl įtrūkusios cilindrų galvutės ar netgi variklio bloko. Net jei įtrūkimai nedideli, aušinimo skystis gali pro juos prasiskverbti ir užteršti variklio alyvą. Jeigu aušinimo skysčio yra labai mažai arba aušinimo sistema tinkamai neprižiūrima, variklis pradės perkaisti. Tai sugadins variklio galvutės tarpiklį, nes perkaitęs šis taps nesandarus.
Auto mechanikas Ivanas Romaniukas pabrėžia: „Ilga eksploatacija su pramušta galvutės tarpine veda prie variklio perkaitimo, kompresijos praradimo ir net jo užstrigimo.“ Jei pakėlę alyvos matuoklį matote balkšvą, putotą, tirštą masę, tai tiesioginis ženklas, kad aušinimo skystis maišosi su alyva. Tuomet variklio alyva tampa tiršta, rusvai šokoladinės spalvos, primenančios emulsiją.
Aušinimo sistema ir gedimų vietos
Kadangi kavos puodelis ar langų plovimo skystis į variklio degimo kamerą patekti negali, tikėtina problemos priežastis - aušinimo sistema. Joje cirkuliuoja specialus aušinimo skystis, dar vadinamas antifrizu. Jis sudarytas ne vien iš vandens - į sudėtį įeina ir įvairūs priedai, apsaugantys sistemą nuo užšalimo, korozijos, kalkėjimo bei perteklinio slėgio. Skysčio spalva (raudona, žalia, mėlyna ar kita) priklauso nuo sudėties ir paskirties, todėl papildant jį svarbu naudoti tinkamą rūšį. Aušinimo skystis per siurblį patenka į variklio cilindrų ir galvutės kanalus, kur absorbuoja šilumą, o tuomet keliauja į radiatorius, kurie ją išskaido į aplinką. Tokia sistema padeda palaikyti optimalią variklio darbinę temperatūrą. Šiuolaikiniai automobiliai turi ir papildomų šilumos mainų taškų. Be pagrindinio radiatoriaus, aušinimo skystis dažnai naudojamas salono šildymui (per šildymo radiatorių), išmetamųjų dujų recirkuliacijos (AGR) sistemos aušinimui, turbokompresoriaus įkaitusiam orui atvėsinti ar net - kai kuriuose modeliuose - vandeniu aušinamam generatoriui.
AUŠINIMO SISTEMOS PLOVIKLIS
Dažniausios gedimų vietos:
- Išmetamųjų dujų recirkuliacijos (AGR) aušintuvas: Šioje sistemos dalyje iki 1 000 laipsnių įkaistančios dujos yra atskirtos nuo aušinimo skysčio itin plonomis aliuminio sienelėmis. Net ir nedidelis įtrūkimas ar korozijos pažeidimas gali sukelti skysčio pratekėjimą į išmetimo sistemą, kur jis akimirksniu išgaruoja ir pasirodo kaip balti dūmai.
- Cilindrų galvutės tarpinė: Ši detalė atskiria degimo kameras nuo aušinimo sistemos kanalų. Jei dėl perkaitimo, natūralaus nusidėvėjimo ar nedidelės galvutės deformacijos sandarumas pažeidžiamas, tarp šių dviejų sistemų atsiranda mažytis plyšys. Tuomet į degimo kamerą gali patekti aušinimo skystis arba iš jos - dujos ir slėgis - gali prasiskverbti į aušinimo sistemą.
Toks gedimas dažnai pasireiškia baltais dūmais iš išmetimo vamzdžio, sistemingu aušinimo skysčio mažėjimu, padidėjusiu slėgiu aušinimo sistemoje arba alyvos užteršimu aušinimo skysčiu. Perkaitus varikliui, gali deformuotis cilindro galvutė. Tokiais atvejais vien nušlifuoti jos paviršių dažnai nebepakanka. Gali prireikti visiško galvutės keitimo ar net kapitalinio variklio remonto.
Nesudegęs kuras
Dar viena protėkio priežastis gali būti nesandarūs stūmoklių žiedai arba vožtuvo sandarikliai. Dėl sugedusio purkštuko (pavyzdžiui, jeigu jis įstringa ir neužsidaro arba jei nesandarus žiedinis sandariklis) į degimo kamerą patenka per daug degalų. Šis degalų perteklius variklyje tinkamai nesudega, todėl pasišalina per išmetimo vamzdį kaip balti arba pilki dūmai. Dyzelinio variklio įpurškimo siurblio veikimo laikas ir degalų slėgis turi būti tiksliai suderinti. Jeigu kuras nepilnai sudega degimo kameroje, jis gali išeiti per išmetimo vamzdį kaip baltas arba pilkšvas dūmas.
Kitos priežastys
- Nekokybiškas arba vandeniu užterštas kuras: Dyzeliniuose varikliuose tai gali sukelti nestabilų darbą ir baltus dūmus.
- EGR vožtuvo problemos.
- Dujos (LPG) kaip kuras.
Ką daryti, jeigu dūmų kiekis nemažėja?
Pirmiausia - nepanikuoti, bet ir neignoruoti signalo. Jei pastebėjote neįprastai gausų baltų dūmų kiekį, saugiausia būtų sustoti ir išjungti variklį. Jeigu aušinimo skysčio temperatūra dar neperžengė normos ribų, galima atsargiai nuvažiuoti iki artimiausio autoserviso. Jeigu variklio temperatūra artėja prie perkaitimo ribos, tiesiog sustokite ir išsikvieskite techninę pagalbą. Dažna klaida - važinėti tol, kol automobilis „vis dar važiuoja“.
Svarbūs patarimai:
- Nenuimkite aušinimo skysčio bako dangtelio: Niekada nenuimkite aušinimo skysčio bako dangtelio, kol variklis veikia, nes jis bus pernelyg įkaitęs, ir dėl to galite sunkiai susižaloti. Dėl susidariusio slėgio karštas skystis gali staigiai išsiveržti ir nudeginti rankas, veidą ar kitas kūno dalis. Kai tik automobilis atauš, patikrinkite bakelyje esančio aušalo lygį.
- Atlikite variklio diagnostiką: Gedimų priežastį tiksliai nustatyti galima tik atlikus diagnostiką.
- Įvertinkite remonto kainą: Problema gali būti paviršutiniška - tarkime, užsikimšę purkštukai - remontas gali kainuoti nedaug. Tačiau jeigu pažeista galvutės tarpinė ar reikia keisti variklio komponentus, kaina gali viršyti 1000-2000 eurų. Cilindro galvutės tarpinės keitimas - dažnai nėra pigus procesas. Norint tai atlikti, reikia nuimti galvutę, išardyti vožtuvų mechanizmą, pakeisti pačią tarpinę, nuvalyti ir paruošti sandarinimo paviršius. Daugeliu atvejų būtinos ir naujos tvirtinimo detalės. Po šio darbo taip pat būtina pakeisti variklio alyvą ir išplauti aušinimo sistemą. Bendra tokio remonto kaina dažniausiai svyruoja nuo 300 iki 1 500 eurų. Tačiau jei reikia šlifuoti ar net keisti cilindro galvutę, išlaidos gali padvigubėti.
- Stebėkite dūmų elgesį: Jei dūmai atsiranda tik šaltu oru ir greitai dingsta, problema greičiausiai nėra rimta. Baltas arba pilkšvas dūmas yra problema, jei jis išlieka ir kartu atsiranda kiti simptomai, pvz., variklio perkaitimas, sumažėjusi galia ar didesnės kuro bei alyvos sąnaudos.
- Kreipkitės į specialistus: Paprasčiausias būdas išspręsti šią problemą - vos ją pastebėjus nuvaryti automobilį į artimiausias remonto dirbtuves. Specializuotos įmonės superka įvairios būklės transporto priemones - net ir tas, kurių variklis meta baltą dūmą, yra sugedęs ar nebeužsiveda.