Degalų sistema automobilyje su vidaus degimo varikliu yra labai svarbi. Jei ji neveikia tinkamai, automobilio variklis gali prastai dirbti, gesti arba generuoti labai daug taršių išmetamųjų dujų. Tarp pagrindinių kuro perdavimo sistemos komponentų patenka kuro slėgio reguliatorius.
Degalų slėgio reguliatoriaus veikimas ir reikšmė
Kuro slėgio reguliatoriaus pagrindinė paskirtis - palaikyti optimalų perduodamo benzino ar dyzelino slėgį, reikalingą variklio darbui. Reguliatorius užtikrina, kad degalai į variklį būtų tiekiami tinkamu slėgiu, todėl nelieka nesudegusio kuro, o mišinys dega efektyviai, be netolygumų. Jis labai svarbus valdant į variklį tiekiamų degalų slėgį ir užtikrinant, kad jis neviršytų nustatytų ribų.
Reguliatoriaus veikimo principas dažniausiai yra visiškai mechaninis ir paprastas. Jis prijungtas prie įsiurbimo kolektoriaus, aukšto slėgio kuro trasos ir grįžtamojo vamzdelio. Reguliatoriaus viduje yra spyruoklė ir membrana. Aukščiausias degalų slėgis yra laikomas aukšto slėgio kuro trasoje, kuri dažniausiai būna metalinė.
Reguliatorius kontroliuoja slėgį ir taip užtikrina, kad purkštukai reikiamu metu tiektų reikiamą degalų kiekį. Tai ne tik padeda užtikrinti sklandų degimą, bet ir išlaiko variklio našumą skirtingose situacijose. Pavyzdžiui, kada sparčiai įsibėgėjate ir reikia didelio dinamiškumo, reguliatorius turi visiškai atverti vožtuvus bei paleisti kuro praleidimą maksimaliu srautu. Pastovaus kuro slėgio palaikymas yra gyvybiškai svarbus variklio darbui ir ilgaamžiškumui. Slėgio svyravimai gali sukelti įvairių problemų.
Kuro slėgio reguliatorius paprastai yra degalų tiekimo linijoje. Pastaroji - nepakeičiama degalų įpurškimo sistemos dalis. Kol siurblio bei purkštukų keitimas yra ypač brangus, kuro slėgio reguliatoriai dažnai kainuoja vos keliolika ar keliasdešimt eurų.
Dažniausi gedimai ir jų simptomai
Dėl šio reguliatoriaus gedimo gali kilti įvairių variklio problemų - nuo išaugusių kuro sąnaudų iki variklio gesimo ar sunkaus užvedimo. Sugedęs kuro slėgio reguliatorius įprastai yra prakiuręs arba užstrigęs. Nėra tik vieno požymio, kuris automatiškai išduotų, jog problema yra su kuro slėgio reguliatoriumi.
Variklio veikimo sutrikimai
- Jei slėgis per mažas, variklis negaus pakankamo kuro kiekio ir dėl to atsiras degimo sutrikimų - nepavyks uždegti pačių degalų ir oro mišinio.
- Dėl netolygaus degalų slėgio variklis gali netikėtai imti gesti, šokinės apsukos, nes kintantys parametrai sutrikdo įprastą variklio darbo ciklą. Problema labai akivaizdi greitėjant arba važiuojant pastoviu greičiu.
- Dėl sugedusio arba netinkamai veikiančio degalų slėgio reguliatoriaus gali susidaryti labai sodrus degalų mišinys, kai dega per daug degalų ir per mažai oro.
- Juodi dūmai iš duslintuvo reiškia ne tik, kad švaistomas kuras, bet ir byloja apie didesnį neigiamą poveikį aplinkai bei automobilio eksploatacijai.
- Gali pasireikšti netolygus darbas laisva eiga ir sunkumai užvedant transporto priemonę.
Kuro sąnaudų didėjimas
Sugedus slėgio reguliatoriui, gali labai pastebimai išaugti kuro sąnaudos. Toks neefektyvumas atsiranda dėl to, kad reguliatorius nebepalaiko optimalaus slėgio ir purkštukai nebegali dirbti efektyviai. Mechaniškai šį procesą lemia reguliatoriaus nebesugebėjimas reaguoti į variklio apkrovos pokyčius, tad sistema tiesiog priversta dirbti su tuo, ką gauna, o tai bus per didelis arba per mažas degalų kiekis.
Kuro nuotėkis
Bene didžiausias pavojus ir problema kyla tada, kai dėl reguliatoriaus problemų atsiranda kuro nuotėkis. Tai yra rimtas pavojus saugumui. Tokio nuotėkio požymiai yra pastebimas benzino kvapas aplink transporto priemonę, matomos šlapios dėmės šalia kuro sistemos komponentų arba net degalų bala po stovinčia transporto priemone.
GEDIMO DEGALŲ SLĖGIO REGULIATORIAUS POŽYMIAI
Diagnostika ir patikra
Jei įtariate kuro slėgio reguliatoriaus problemą, labai svarbu ją nedelsiant diagnozuoti ir išspręsti, kad išvengtumėte tolesnės žalos varikliui. Deja, visi simptomai gali įspėti apie daug įvairių problemų, bet juos pastebėjus vis tiek apsimoka pradėti nuo paprasčiausiai patikrinamos ir pigiausios detalės, kuri dažnai yra kuro slėgio reguliatorius.
Pirminė apžiūra ir stebėjimas
Pradėkite nuo vizualios apžiūros, ar nėra degalų nuotėkio arba perdavimo sistemos pažeidimo požymių. Aplink reguliatorių, siurblį, baką ir jungtis neturėtų būti drėgmės arba lašančio benzino, dyzelino. Stebėkite savo transporto priemonę, ar nėra papildomų simptomų, galinčių pranešti apie degalų slėgio reguliatoriaus gedimą. Kadangi tai mechaninė detalė, jos patikrinti multimetru kaip įprasto daviklio nepavyks, tačiau procesas yra gana paprastas jeigu turite slėgio matuoklį.
Slėgio matavimas
Norėdami tiksliai diagnozuoti reguliatoriaus problemas, prie degalų sistemos turite prijungti slėgio matuoklį (manometrą). Šis įrankis padės patikrinti, ar degalų slėgis atitinka gamintojo rekomenduojamas specifikacijas. Bet kokiu atveju, pirmiausiai rekomenduojame paskaityti jūsų automobilio remonto vadovą ir surasti tikslias procedūros instrukcijas. Atraskite vožtuvą, prie kurio galima prijungti slėgio matuoklį. Pamatuokite slėgį užgesintam ir užvestam automobiliui.
Konkretūs rėžiai gali kiek skirtis, bet kai variklis neužvestas, degalų slėgis turėtų būti ~3 barus. Dėl šio skirtumo būtinai užregistruokite sistemos slėgį, kai automobilis dirba laisva eiga, ir palyginkite jį su slėgiu spaudžiant akceleratorių bei didinant apsukas. Tinkamai veikiantis reguliatorius turėtų palaikyti pastovų slėgį nepriklausomai nuo variklio sūkių.
Net ir namų sąlygomis, tiesiog įsigiję manometrą su tinkamu antgaliu galite patikrinti slėgį sistemoje bei matyti problemas.
Dyzelinių „Common Rail“ sistemų diagnostikos ypatumai
Kuro įpurškimo sistemos „Common Rail“ rinkoje pasirodė 1997 m. Net praėjus daug metų, diagnostika sukelia daugybę problemų. Dažnai pasitaikanti problema yra žemas slėgis aukšto spaudimo siurblyje. Minimalus slėgis, reikalingas variklio užvedimui, yra apie 180 Bar, o naujuose automobiliuose jau apie 250 Bar. Jeigu slėgis yra pakankamai aukštas, neužsivedančio variklio problema slypi ne dyzelinėje kuro sistemoje.
Ne visada minėtos problemos priežastis yra siurblio ar purkštuko gedimas. Gedimo ieškoti reikia pradėti nuo žemo slėgio degimo sistemos, pradedant nuo kuro bako ir elektrinio kuro siurblio. Reikia patikrinti jų parametrus, t.y. slėgį ir srautą. Dauguma dyzelinių siurblių kurą tiekia 3,5 Bar ir 2 l/min.
Žemo slėgio sistemos patikra
Jeigu testai nėra geri, prieš keičiant dyzelinį kuro siurblį reikia patikrinti kuro pratekėjimą degalų tiekimo magistralėje, ypatingai žiemą, kai ledo gabaliukai gali blokuoti kuro srautą degalų tiekimo vamzdeliuose, esančiuose po automobilio dugnu. To priežastimi gali būti sulamdytos arba sutrūkusios guminės žarnelės. Mechaninį siurblį, teikiantį žemą slėgį, galima patikrinti montuojant manometrą tarp kuro filtro ir kuro siurblio. Varikliui dirbant, slopinamas kuro srautas už filtro, taip galima patikrinti, ar yra vakuumas siurblyje, tai parodo siurblio vidinį sandarumą. Vakuumas turi būti minimalus 0,1 Bar arba vakuumo neturi būti visai - tai reiškia, kad kuro filtras švarus. Tai nėra tiesioginis metodas patikrinti siurblio slėgį ir srautą, bet tokiu būdu galima įvertinti siurblio techninę būklę.
Labai dažnai žemo slėgio priežastimi aukšto spaudimo siurblyje yra kuro filtras. Kuro filtrą, kaip pigiausią iš įtariamų gedimo elementų, reikia keisti nedelsiant.
Aukšto slėgio siurblio patikra
Jei žinoma, kad kuras tikrai pasiekia aukšto slėgio siurblį, tikrinamas pats common rail aukšto slėgio siurblys. Norint nuodugniai patikrinti aukšto kuro slėgio siurblį Bosch CP3, tam naudojamas specialus įtaisas (Bosch nr. 0986613270). Už slėgio reguliavimą atsako elektromagnetiniai solenoidai, reguliuojantys kuro slėgį arba kuro srautą. Abu solenoidiniai kuro vožtuvai gali būti patalpinti ant common rail aukšto slėgio siurblio. Jeigu ant siurblio yra tik vienas solenoidinis vožtuvas, jis visada reguliuoja tik kuro srautą.
Solenoidiniai kuro srauto vožtuvai veikia dviem kryptimis, jie atsidaro arba užsidaro. Solenoidinius kuro vožtuvus galima patikrinti palyginant slėgį aukšto slėgio kuro siurblyje pasukus starterį, su prijungtu ir atjungtu solenoidiniu kištuku. Normaliai atidarytas (arba atidarytas be variklio pagalbos, su išjungtu kištuku) solenoidinis kuro praleidimo vožtuvas leidžia tekėti maksimaliam kuro kiekiui į aukšto slėgio siurblį. Slėgis šioje situacijoje, sudaromas Bosch siurblio, po 10 sekundžių starterio darbo turi siekti 800 Bar (kad užkirsti kelią užsivedimui, reikia atjungti purkštukus). Susidėvėję guminiai sandarinimo žiedai taip pat gali būti žemo slėgio common rail siurblyje priežastimi.
Priklausomai nuo slėgio reguliavimo tipo (magnetinio vožtuvo slėgio arba srauto reguliavimo, uždarius arba atidarius be maitinimo), kokį gali sudaryti siurblys, tikrinama prie atidarytos ar uždarytos vožtuvo sklendės. Atjungus jungtis nuo purkštukų (tai pašalina galimybę užsisiurbti ir kartu neleidžia užvesti variklio) paleidžiamas starteris 10 s. ir slėgio manometro pagalba galima pamatyti kuro siurblio sudaromą slėgį.
Kai gauti testavimo rezultatai yra blogesni nei pateikti eksploatavimo dokumentacijoje, tai dar nereiškia, jog reikia keisti arba remontuoti common rail siurblį. Galbūt CR siurblys nėra sugedęs ir slėgis dingsta kažkur kitur.
Purkštukų patikra
Kitas tyrimų etapas yra common rail purkštukų patikra ant automobilio. Ant purkštukų grįžtamo kuro jungčių prijungiamas specialus matavimo prietaisas su menzūrėlėmis. Norint patikrinti pjezoelektrinius purkštukus, reikalingi specialūs priešpriešinio slėgio grįžtamieji vožtuvai, sumontuoti ant kiekvieno purkštuko. Purkštukas, kuris aiškiai praleidžia daugiau kuro, gali būti brokuotas (reikia dokumentacijoje patikrinti priimtiną kuro įpurškimą šiam purkštuko tipui).
Jeigu, prie žemo slėgio, grįžtamas kuro srautas iš purkštuko nėra didelis, tai dar nereiškia, kad purkštukas yra geras. Įpurškimas iš purkštuko didėja, kai didėja slėgis, bet prie žemo slėgio (pvz.: 70 Bar) menzūrėlėse nesusidarys daug kuro. Tokiu atveju dažnai daroma skubota išvada, kad purkštukai geri.
Labai svarbu, kad po kiekvieno mazgo pakeitimo, reikia pakartoti testavimą ir įsitikinti, kad mazgo pakeitimas (siurblio arba purkštuko) davė teigiamą rezultatą. Remontą laikome baigtu, kai siurblys sėkmingai praeina slėgio sudarymo testą, purkštuko įpurškimo testą (atitinka dokumentaciją duotam kuro įpurškimo tipui).
Diagnostika nėra sunki, bet norint ją atlikti, dirbtuvėse reikia turėti daugybę įrangos (menzūrėlės, manometrai, jungtys, diagnostikos įranga). Jei atlikus šiuos bandymus pastebėjote, kad slėgis yra nepastovus arba neatitinka rekomendacijų, arba, jei yra matomų pažeidimų ar nesandarumų, patartina nuvežti automobilį profesionaliam mechanikui. Tik po profesionalios apžiūros ir kompiuterinės ar mechaninės diagnostikos galima patvirtinti, ar degalų slėgio reguliatorių reikia remontuoti bei keisti.