Padidėjęs automobilio dūmingumas yra vienas iš indikatorių, įspėjančių apie transporto priemonės problemas. Iš automobilio duslintuvo besiveržiantys balti dūmai dyzeliniuose varikliuose gali signalizuoti tiek nekenksmingą kondensato susidarymą, tiek ir rimtus gedimus, reikalaujančius nedelsiamo dėmesio.
Baltų dūmų atsiradimo priežastys
Balti dūmai, kylantys iš išmetimo vamzdžio, iš esmės yra garai. Jie atsiranda, kai išmetimo sistemoje garuoja vanduo.
Kondensacija - dažnas ir nekenksmingas reiškinys
Ryte, užvedus šaltą variklį, ypač šaltuoju metų laiku, baltas garų debesėlis yra visiškai įprastas reiškinys. Karštoms išmetamosioms dujoms susitikus su šaltu lauko oru vyksta kondensacija, ir susidaro garai. Ilgiau vairuojant, kai sistema įšyla, kondensatas išgaruoja ir dūmų nebelieka. Tai gerai pažįsta ir hibridinių automobilių vairuotojai - kai vidaus degimo variklis įsijungia tik retkarčiais, veidrodyje trumpam gali pasirodyti dūmų „kamuolys“. Tokie reiškiniai yra normalūs, jų baimintis nereikia.
Taip pat baltos spalvos dūmų pasirodymą gali lemti ir išmetimo sistemoje susidaręs kondensatas. Jis atsiranda, kai automobilis yra eksploatuojamas miesto režimu - dėl trumpos kelionės iš nepakankamai įkaitusios išmetimo sistemos kondensatas nepasišalina ir virsta rūgštiniu vandens tirpalu, kuris graužia duslintuvo sieneles. Norint išvengti šios problemos, pastebėjus baltus dūmus, rekomenduojama nuvažiuoti ilgesnį atstumą.
Dyzeliniai varikliai su aktyviąja kietųjų dalelių filtro valymo sistema, kitaip nei benzininiai varikliai, nepriklausomai nuo oro sąlygų, baltus dūmus gali skleisti 15-20 minučių. Tai ne gedimas, o veikimo ypatumas.
Rimtesnės baltų dūmų atsiradimo priežastys
Jeigu baltas, tankus garų šleifas neišnyksta net esant šiltam orui ir nuolat seka paskui automobilį, tai jau signalas, kad kažkas negerai. Tai jau gali reikšti, kad į degimo ar išmetimo sistemą patenka aušinimo skystis, o tai jau rimtesnės techninės problemos požymis.
Pažeista variklio galvutės tarpinė
Variklio galvutės tarpinė - tai dalis, kuri sandarina cilindrus ir alyvos bei aušinimo skysčio kanalus. Dažniausiai šios dalies galiojimo laikas baigiasi dėl natūralaus susidėvėjimo arba dėl variklio perkaitimo. Jei variklio galvutės tarpinė prarado sandarumą, į variklio aušinimo sistemą pateks pašalinių medžiagų bei pratekės aušinimo skystis. Susidūrus su variklio galvutės problemomis stenkitės jas kuo greičiau išspręsti.
Pažeidus cilindro galvutės tarpiklį, į degimo kamerą gali patekti antifrizo (aušinimo skysčio). Ilgesnis antifrizo buvimas degimo kameroje gali sukelti rimtų variklio pažeidimų. Antifrizas, sudėtyje turintis etilenglikolio, degdamas skleidžia baltus dūmus. Tokiu atveju, baltas ir ilgai nenykstantis dūmas reiškia, kad yra „pralaidumas“ ir į variklio cilindrų degimo kamerą patenka aušinimo skystis.
Jeigu aušinimo skysčio yra labai mažai arba aušinimo sistema tinkamai neprižiūrima, variklis pradės perkaisti. Tai sugadins variklio galvutės tarpiklį, nes perkaitęs šis taps nesandarus.
Aušinimo skysčio protėkis
Jeigu baltus dūmus, kylančius iš išmetimo vamzdžio, pastebite ir varikliui įšilus arba greitėdami, gali būti, kad susidarė vidinis aušalo protėkis. Būdingas tokios problemos požymis yra saldokas baltų dūmų kvapas. Aušinimo skysčio protėkis dažniausiai susidaro dėl įtrūkusios cilindrų galvutės ar netgi variklio bloko. Net jei įtrūkimai nedideli, aušinimo skystis gali pro juos prasiskverbti ir užteršti variklio alyvą.
Šiuolaikiniai automobiliai gali turėti ir išmetamųjų dujų grąžinimo sistemos radiatorius. Pastarieji aušinami skysčiu, kuris esant vidiniams pažeidimams taip pat gali patekti į degimo kamerą. Iš visų komponentų, per kuriuos aušinimo skystis gali patekti į išmetimo sistemą, dažniausiai pasitaikantis gedimo šaltinis - išmetamųjų dujų recirkuliacijos (AGR) aušintuvas. Šioje sistemos dalyje iki 1 000 laipsnių įkaistančios dujos yra atskirtos nuo aušinimo skysčio itin plonomis aliuminio sienelėmis. Net ir nedidelis įtrūkimas ar korozijos pažeidimas gali sukelti skysčio pratekėjimą į išmetimo sistemą, kur jis akimirksniu išgaruoja ir pasirodo kaip balti dūmai.
Sugedę kuro purkštukai
Dėl sugedusio purkštuko (pavyzdžiui, jeigu jis įstringa ir neužsidaro arba jei nesandarus žiedinis sandariklis) į degimo kamerą patenka per daug degalų. Šis degalų perteklius variklyje tinkamai nesudega, todėl pasišalina per išmetimo vamzdį kaip balti arba pilki dūmai. Dyzelinio variklio įpurškimo siurblio veikimo laikas ir degalų slėgis turi būti tiksliai suderinti.
Vienas ar keli purkštukai šiuo atveju degalų neišpurškia, o praleidžia tarsi vandenį iš čiaupo. Į įkaitusią išmetimo sistemą patekęs nesudegintas dyzelinas virsta baltai mėlynais dūmais.
Variklio valdymo bloko (ECU) gedimas
Variklio valdymo blokas (ECU) yra variklio smegenys, ir jei kažkas negerai, degimo laikas gali būti visiškai išjungtas. Jei jūsų ECU yra kaltininkas, jį turės perprogramuoti apmokytas technikas. Geros naujienos yra tai, kad jums nereikės išleisti pinigų dalių keitimui, kai tai yra baltų dūmų problemos priežastis. Tai yra, nebent patį ECU reikia pakeisti.
Kitos galimos priežastys
- Susidėvėję stūmoklio žiedai arba vožtuvų sandarikliai: Apie tai, jog atėjo laikas keisti žiedus, jums praneš iš automobilio sklindantys melsvi dūmai. Vidutiniškai su naujais variklio žiedais automobilis gali nuvažiuoti 150 tūkst. kilometrų, tačiau dėl prastos kokybės kuro arba alyvos, šios dalies tarnavimo laikas gali ženkliai sumažėti.
- Netinkamas degalų ir oro mišinys: Pilkos išmetamos dujos nurodo, jog pasikeitė oro ir degalų proporcija automobilio variklyje, o viena dažniausiai pasitaikanti to priežastis - variklio jutiklio problema.
- Prastos kokybės degalai: Netinkamas filtrų ir purkštukų veikimas gali išprovokuoti baltų dūmų atsiradimą, nes jų pagrindinė užduotis - valyti degalus. Prastos kokybės benzine su priemaišomis gali būti vandens, kuris žiemą užšąla ir užkemša degalų filtrą.
Ką daryti pastebėjus baltus dūmus?
Pirmiausia - neignoruoti. Jei pastebėjote neįprastai gausų baltų dūmų kiekį, saugiausia būtų sustoti ir išjungti variklį. Reguliariai atlikite variklio techninę priežiūrą, naudokite aukštos kokybės alyvas ir tikrinkite aušinimo sistemą.
Pirminiai patikrinimai, kuriuos galite atlikti patys
- Patikrinkite aušinimo skysčio lygį: Kai tik automobilis atauš, patikrinkite bakelyje esančio aušalo lygį. Patikrinkite antifrizo lygį ir kokybės rodiklį.
- Patikrinkite alyvą: atkreipkite dėmesį į alyvos spalvą ir konsistenciją. Jei alyva tampa tiršta, rusvai šokoladinės spalvos, primenančios emulsiją, tai gali reikšti, kad į ją pateko aušinimo skysčio.
- Patikrinkite išmetimo sistemą: apžiūrėkite, ar nėra akivaizdžių pažeidimų ar kondensato kaupimosi.
Kada kreiptis į specialistus?
Nors su kuro siurblio gedimais vairuotojams tenka susidurti gana retai, tačiau šiai automobilio daliai sutvarkyti reikalingi specialūs įrenginiai bei profesionalūs meistrai. Pastebėjus kitokias nei įprasta automobilio skleidžiamas išmetamąsias dujas, visada reikėtų kreiptis į specialistus, nes kuo anksčiau pastebėjus problemą ir ją pašalinus, tuo labiau tikėtina, jog bus išvengta rimtesnių gedimų.
Dirbtuvėse mechanikai naudoja kompiuterinę diagnostiką, aušinimo skysčio nuotėkio testą, cilindrų slėgio testą ir išmetamųjų dujų analizę. Dėl gedimų gali būti rimtai pažeistas variklis. Jei variklio temperatūra artėja prie perkaitimo ribos, tiesiog sustokite ir išsikvieskite techninę pagalbą. Be to, jokiu būdu nereikėtų bandyti atsukti aušinimo skysčio išsiplėtimo bakelio. Dėl susidariusio slėgio karštas skystis gali staigiai išsiveržti ir nudeginti rankas, veidą ar kitas kūno dalis.
Galimi remonto darbai ir jų kaina
Cilindro galvutės tarpinės keitimas dažnai nėra pigus procesas. Norint tai atlikti, reikia nuimti galvutę, išardyti vožtuvų mechanizmą, pakeisti pačią tarpinę, nuvalyti ir paruošti sandarinimo paviršius. Daugeliu atvejų būtinos ir naujos tvirtinimo detalės. Po šio darbo taip pat būtina pakeisti variklio alyvą ir išplauti aušinimo sistemą. Bendra tokio remonto kaina dažniausiai svyruoja nuo 300 iki 1 500 eurų. Tačiau jei reikia šlifuoti ar net keisti cilindro galvutę, išlaidos gali padvigubėti.
Perkaitus varikliui, gali deformuotis cilindro galvutė. Tokiais atvejais vien nušlifuoti jos paviršių dažnai nebepakanka. Gali prireikti visiško galvutės keitimo ar net kapitalinio variklio remonto.
Kitų spalvų dūmai ir jų reikšmė
Automobilis gali dūminti ir kitų spalvų dūmais, kurie taip pat signalizuoja apie tam tikrus gedimus:
- Juodi dūmai: informuoja apie per didelį suodžių kiekį. Pastebėjus šios spalvos dūmus, pirmiausia patikrinkite oro filtrus. Juodų dūmų kamuolius lemia ir susidėvėję kuro purkštukai. Neretai būtent turbinos gedimai lemia padidėjusį dūmingumą. Galiausiai, tamsios spalvos dūmai gali rastis dėl kuro siurblio gedimo. Juodi dūmai dažniausiai yra prastai veikiančio išmetamųjų dujų grąžinimo (EGR) vožtuvo išdava. Taip pat juodi dūmai verčiasi ir užsikimšus katalizatoriui ir kietųjų dalelių filtrui.
- Mėlyni dūmai: didelė tikimybė, jog turite problemų su vožtuvų sandariklių pralaidumu. Esant nesandariems vožtuvų sandarikliams į degimo kamerą patenka tepalų. Mėlyni dūmai dažniausiai reiškia, kad į degimo kamerą patenka tepalai, o tai atsitinka dėl vožtuvų sandariklių pralaidumo. Taip pat tokios spalvos dūmus gali sąlygoti ir turbokompresoriaus ar stūmoklio gedimai.
- Baltai melsvi dūmai: gali reikšti, kad yra susidėvėję variklio žiedai, sukietėję vožtuvų riebokšliai arba išdilę variklio cilindrai. O taip pat tam įtakos gali turėti purkštukų bei turbinos problemos. Jei dūmina esant šaltam varikliui, tai gali reikšti, kad laikas keisti pakaitinimo žvakes.
- Pilki dūmai: rečiausiai iš duslintuvo pasirodanti spalva, kuri nurodo, jog pasikeitė oro ir degalų proporcija automobilio variklyje, o viena dažniausiai pasitaikanti to priežastis - variklio jutiklio problema.