Lietuvoje keičiasi tvarka dėl psichikos sveikatos sutrikimų, galinčių paveikti galimybę gauti vairuotojo pažymėjimą. Šie pokyčiai skirti sumažinti psichikos ligų stigmą ir skatinti žmones kreiptis pagalbos, nesibaiminant prarasti vairuotojo teisių.
Nauja tvarka ir jos įsigaliojimas
Dalis vairuotojų sunerimo dėl planuojamos naujos tvarkos, esą turintieji psichikos ligų ar priklausomybių negalės anonimiškai gydytis net ir privačiose gydymo įstaigose, mat apie tai duomenys bus įtraukti į e. sveikatą. Todėl, tokiai jautriai informacijai tapus lengviau prieinamai, atsirastų tikimybė netekti ir teisės vairuoti.
Anksčiau buvo planuota, kad nauja tvarka įsigalios birželio 20 d., tačiau Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) patikslino, kad šis terminas yra nukeltas. Birželio 20 d. dar neatsiras psichikos sveikatos posistemė e. sveikatoje, ir psichikos sveikatos duomenų dar nereikės vesti nuo šios datos.
Visgi, sveikatos specialistai pabrėžė, kad planuojama tvarka iš esmės nieko nekeis, o asmenims ir toliau išliks galimybė gydymą gauti anonimiškai. Ši tvarka SAM buvo patvirtinta dar 2010-aisiais. Pagal ją tiek privataus, tiek valstybinio sektoriaus sveikatos priežiūros įstaigos gali teikti paslaugas anonimiškai, jei pacientas jas apmoka. SAM taip pat pridūrė, kad net ir įsigaliojus naujai tvarkai labiausiai stigmatizuojamų ligų sąraše esančios ligos išlaikys galimybę gauti anoniminį gydymą, o visi kiti sveikatos sutrikimai, kuriuos kai kurios įstaigos fiksavo vidaus elektroninėse sistemose arba pildė popieriuje, dabar atsidurs e. sveikatoje.
SAM atstovas J. Gališanskis teigė, kad šiuo metu daugeliu atvejų gydytojui leidžiama pačiam nuspręsti, ar pacientas gali vairuoti. Taip pat jis pažymėjo, kad pastaruoju metu buvo atsisakyta nemažos dalies su sveikata susijusių ribojimų, kurie anksčiau buvo kliūtis gauti vairuotojo pažymėjimą.
Informacija „Regitrą“ pasiekia tuomet, kai gydymo įstaiga pateikia atskirą pranešimą, kitu atveju tokios informacijos „Regitra“ negauna. Tokia pati informavimo tvarka bus numatyta ir dėl psichikos sveikatos pokyčių.
Nuo š. m. sausio 1 d. vairuotojo pažymėjimo galiojimas yra susietas su sveikatos pažymos galiojimu.
Psichikos sutrikimų sąrašo pokyčiai

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys išleido naują įsakymą, atnaujinantį vairuotojų psichikos sveikatos tikrinimo reikalavimus. Iki šiol, kai kurie nežymūs psichikos sutrikimai, tokie kaip lengvos formos depresija, nerimo sutrikimas ar net tam tikros fobijos, galėjo tapti priežastimi, dėl kurios asmuo negali gauti vairuotojo pažymėjimo.
Anot SAM, dabar prie ligų, kurios neleidžia vairuoti motorinių transporto priemonių, nebebus priskiriami:
- Valgymo sutrikimai
- Miego sutrikimai
- Įpročių ir potraukių sutrikimai
- Po gimdymo atsirandantys psichikos ir elgesio sutrikimai
- Tam tikri elgesio sindromai, susiję su fiziologiniais sutrikimais ir fiziologiniais veiksniais.
Šie pokyčiai, pasak SAM Psichikos sveikatos skyriaus vedėjo Igno Rubiko, reiškia, kad apie 70-80 proc. sumažėja ratas žmonių, kuriems psichikos ligos užkirs kelią gauti vairavimo teises ar bus sprendžiama individualiai. Tai ypatingas pasiekimas ir didelis žingsnis mažinant psichikos sutrikimų stigmą Lietuvoje.
Pasak Lygių teisių ekspertų, tai itin sveikintinas žingsnis, tačiau didesnių teisių būsimiems vairuotojams suteikimas dar nėra pabaiga - perteklinių ribojimų dėl tam tikrų psichikos sutrikimų yra ir kitose srityse.
Tačiau nederėtų pamiršti, kad sąraše vis dar yra sutrikimų, dėl kurių draudžiama vairuoti transporto priemones. Kaip ir anksčiau, vairuotojo pažymėjimai nebus išduodami asmenims, turintiems tam tikrų sutrikimų, pasireiškiančių psichozėmis, taip pat kai kurių asmenybės sutrikimų, kurie labai trikdo nuovoką, elgesį ar sugebėjimą prisitaikyti. Išimtis bus taikoma tik tais atvejais, kai pateikiama gydytojo psichiatro išvada ir prireikus reguliariai atliekamos medicininės apžiūros.
Vairuotojų profesionalų sveikatai kai kurių psichikos ir elgesio sutrikimų atvejais, kaip ir ankstesniame reglamentavime, taikomi griežtesni ribojimai nei nesusijusių su ūkine veikla transporto priemonių vairavimo kategorijoms.
Ligos, dėl kurių neišduodamos B kategorijos vairuotojo teisės (pagal TLK kodus):
| TLK kodas | Sutrikimas | Teisiniai ribojimai B kategorijos transporto priemonių vairavimui |
|---|---|---|
| F00 | Alzheimerio liga su demencija | Neleidžiama |
| F01 | Kraujagyslinė demencija | Neleidžiama |
| F02 | Demencija dėl kitų ligų (pvz., Parkinsono liga) | Neleidžiama |
| F03 | Neapibrėžta demencija | Neleidžiama |
| F04 | Organinis amnezinis sindromas | Neleidžiama, išskyrus atvejus, kai remisija nuo gydymo pabaigos ilgesnė kaip 5 metai. |
| F05 | Deliriumas, nesukeltas alkoholio ar kitų psichoaktyviųjų medžiagų | Neleidžiama, išskyrus atvejus, kai remisija nuo gydymo pabaigos ilgesnė kaip 5 metai. |
| F06 | Kiti psichikos sutrikimai dėl smegenų pažeidimo ar disfunkcijos | Neleidžiama, išskyrus atvejus, kai remisija nuo gydymo pabaigos ilgesnė kaip 5 metai. |
| F07 | Asmenybės ir elgesio sutrikimai dėl smegenų ligos, pažeidimo ar disfunkcijos | Neleidžiama, išskyrus atvejus, kai remisija nuo gydymo pabaigos ilgesnė kaip 5 metai. |
| F09 | Neapibrėžtas organinis ar simptominis psichikos sutrikimas | Neleidžiama |
| F10 | Alkoholio vartojimo sukeltas psichikos ir elgesio sutrikimas | Neleidžiama, išskyrus atvejus, kai remisija nuo gydymo pabaigos ilgesnė kaip 5 metai. |
| F11 | Opioidų vartojimo sukeltas psichikos ir elgesio sutrikimas | Neleidžiama, išskyrus atvejus, kai remisija nuo gydymo pabaigos ilgesnė kaip 5 metai. |
| F12 | Kanapių vartojimo sukeltas psichikos ir elgesio sutrikimas | Neleidžiama, išskyrus atvejus, kai remisija nuo gydymo pabaigos ilgesnė kaip 5 metai. |
| F13 | Raminamųjų ir migdomųjų vaistų vartojimo sukeltas psichikos ir elgesio sutrikimas | Neleidžiama, išskyrus atvejus, kai remisija nuo gydymo pabaigos ilgesnė kaip 5 metai. |
| F14 | Kokaino vartojimo sukeltas psichikos ir elgesio sutrikimas | Neleidžiama, išskyrus atvejus, kai remisija nuo gydymo pabaigos ilgesnė kaip 5 metai. |
| F15 | Kofeino vartojimo sukeltas psichikos ir elgesio sutrikimas | Neleidžiama, išskyrus atvejus, kai remisija nuo gydymo pabaigos ilgesnė kaip 5 metai. |
| F16 | Haliucinogenų vartojimo sukeltas psichikos ir elgesio sutrikimas | Neleidžiama, išskyrus atvejus, kai remisija nuo gydymo pabaigos ilgesnė kaip 5 metai. |
| F17 | Tabako vartojimo sukeltas psichikos ir elgesio sutrikimas | Leidžiama |
| F18 | Lakų ir kitų inhaliuojamųjų medžiagų vartojimo sukeltas psichikos ir elgesio sutrikimas | Neleidžiama, išskyrus atvejus, kai remisija nuo gydymo pabaigos ilgesnė kaip 5 metai. |
| F19 | Kitos psichoaktyviosios medžiagos arba kelių medžiagų vartojimo sukeltas psichikos ir elgesio sutrikimas | Neleidžiama, išskyrus atvejus, kai remisija nuo gydymo pabaigos ilgesnė kaip 5 metai. |
| F20 | Šizofrenija | Neleidžiama |
| F21 | Šizotipinis sutrikimas | Neleidžiama |
| F22 | Kliedesiniai sutrikimai | Neleidžiama |
| F23 | Ūminiai ir laikini psichoziniai sutrikimai | Neleidžiama, išskyrus atvejus, kai remisija nuo gydymo pabaigos ilgesnė kaip 5 metai. |
| F24 | Indukcinis kliedesinis sutrikimas | Neleidžiama |
| F25 | Šizoafektiniai sutrikimai | Neleidžiama |
| F28 | Kiti nekonkrečiai apibrėžti psichoziniai sutrikimai | Neleidžiama |
| F29 | Neapibrėžtas psichozinis sutrikimas | Neleidžiama |
| F30 | Manijos epizodas | Neleidžiama esant F30.0 (išskyrus atvejus, kai remisija nuo gydymo pabaigos yra ilgesnė nei 5 metai), neleidžiama esant F30.1, F30.2, F30.8, F30.9. |
| F31 | Bipolinis afektinis sutrikimas | Neleidžiama esant F31.0-F31.9. |
| F32 | Depresijos epizodas | Neleidžiama esant F32.0-F32.1, F32.8, F32.9 (kol tęsiasi šis sutrikimas), esant F32.2 (išskyrus atvejus, kai remisija nuo gydymo pabaigos ilgesnė kaip 3 metai), F32.3 (išskyrus atvejus, kai remisija nuo gydymo pabaigos ilgesnė kaip 5 metai). |
| F33 | Pasikartojantis depresinis sutrikimas | Neleidžiama esant F33.3, esant F33.0-F33.2, F33.4-F33.9 (išskyrus atvejus, kai remisija nuo gydymo pabaigos ilgesnė kaip 3 metai). |
| F34 | Nuolatiniai afektiniai sutrikimai (pvz., distimija) | Neleidžiama esant F34.0-F34.9 (išskyrus atvejus, kai remisija nuo gydymo pabaigos ilgesnė kaip 3 metai). |
| F38 | Kiti afektiniai sutrikimai | Neleidžiama esant F38.0-F38.8 (išskyrus atvejus, kai remisija nuo gydymo pabaigos ilgesnė kaip 3 metai). |
| F39 | Neapibrėžtas afektinis sutrikimas | Neleidžiama esant F39 (išskyrus atvejus, kai remisija nuo gydymo pabaigos ilgesnė kaip 3 metai). |
| F40 | Fobiniai nerimo sutrikimai | Neleidžiama esant F40.0-F40.1 (kol tęsiasi šis sutrikimas), išskyrus atvejus, kai gydytojų psichiatrų konsultacinė komisija, įvertinusi simptomų išreikštumą ir socialinę adaptaciją, pateikia išvadą, kad asmeniui diagnozuoti psichikos sveikatos sutrikimai neturi įtakos asmens galimybei vairuoti. |
| F41 | Kiti nerimo sutrikimai | Neleidžiama esant F41.0-F41.9 (kol tęsiasi šis sutrikimas), išskyrus atvejus, kai gydytojų psichiatrų konsultacinė komisija, įvertinusi simptomų išreikštumą ir socialinę adaptaciją, pateikia išvadą, kad asmeniui diagnozuoti psichikos sveikatos sutrikimai neturi įtakos asmens galimybei vairuoti. |
| F42 | Obsesinis-kompulsinis sutrikimas | Neleidžiama esant F42.0-F42.9 (kol tęsiasi šis sutrikimas), išskyrus atvejus, kai gydytojų psichiatrų konsultacinė komisija, įvertinusi simptomų išreikštumą ir socialinę adaptaciją, pateikia išvadą, kad asmeniui diagnozuoti psichikos sveikatos sutrikimai neturi įtakos asmens galimybei vairuoti. |
| F43 | Reakcijos į sunkų stresą ir adaptaciniai sutrikimai | Neleidžiama esant F43.0, F43.2-F43.9 (kol tęsiasi šis sutrikimas), išskyrus atvejus, kai gydytojų psichiatrų konsultacinė komisija, įvertinusi simptomų išreikštumą ir socialinę adaptaciją, pateikia išvadą, kad asmeniui diagnozuoti psichikos sveikatos sutrikimai neturi įtakos asmens galimybei vairuoti. |
Individualus vertinimas ir gydytojų sprendimai
Sprendžiant individualiai dėl paciento teisės vairuoti, sveikatos patikrinimą atliekantis gydytojas turės atsižvelgti į tiriamojo psichikos ir charakterio ypatumus, adaptacijos kokybę, patologinio proceso grįžtamumą ir jo progresavimą bei kitus veiksnius. Sprendžiant individualiai dėl psichikos ir elgesio sutrikimų bus galima skirti trumpesnį pakartotino sveikatos tikrinimo laikotarpį.
Tais atvejais, kai pacientai serga sunkesnėmis nuotaikos sutrikimų formomis, dėl jų galimybės vairuoti motorines transporto priemones individualiai spręs gydytojai.
Nors sąrašas psichikos sutrikimų, kuriems esant negalima vairuoti, yra gerokai sutrumpėjęs, norint atlikti sveikatos apžiūrą, būtiną vairavimo teisėms gauti, pas psichiatrą apsilankyti vis tiek reikės.
Kitos sveikatos būklės, ribojančios vairavimą
Be psichikos sutrikimų, yra ir kitų sveikatos būklių, dėl kurių gali būti apribota teisė vairuoti:
- Epilepsija: ištikus epilepsijos priepuoliui, sveikatos priežiūros darbuotojai informuoja policiją ir stabdoma teisė vairuoti.
- Miego apnėja: diagnozavus miego apnėją, kuriam laikui, iki tol, kol bus skirtas gydymas ir kol būklė pagerės su gydytojo priežiūra, gali būti stabdoma teisė vairuoti. Dėl miego apnėjos didėja rizika užmigti prie vairo, nes žmogus yra nuolatinėje deguonies trūkumo būsenoje - didėja sąmonės netekimo atvejai, užmigimas prie vairo. Apskritai, jis yra blogai išsimiegojęs, jo dėmesys lėtėja, reakcija lėtėja.
- Cukrinis diabetas (ypač I tipo): jeigu yra dažnos hipoglikemijos, kurių metu pacientas gali tiesiog netekti sąmonės, endokrinologas sergantiems cukriniu diabetu gali išduoti pažymą tik penkeriems metams.
- Demencijos: nustačius demenciją, žmogus netenka teisės vairuoti. Demencija yra platus terminas, apimantis įvairias kilmes (kraujagyslinės, degeneracinės ligos). Jeigu trinka kognityvinės funkcijos, nebeatsimenama kažko, žmogus nesiorientuoja laike, vietoje, nežino, kuri diena, tai jau kreipiamasi į šeimos gydytoją, kuris siunčia neurologui arba psichiatrui. Psichiatras ar neurologas, patvirtinus šitą diagnozę, praneša apie teisės vairuoti praradimą.
- Parkinsono ir Alzheimerio ligos: sergant šiomis ligomis, teisė vairuoti privalomai apribojama. Parkinsono ligos pradžioje neurologas skiria gydymą ir sprendžia, ar leidžiama vairuoti. Saugiklis, kiekvienai lėtinei ligai, kuri gali turėti įtakos vairavimui, yra apribojimų labai daug, ir konkrečiai viskas surašyta įsakyme: kada gali leisti, kada negali, kaip dažnai turi lankytis pas specialistą. Specialistas turi prižiūrėti, ar gydymas yra efektyvus, ar neefektyvus.
Sveikatos tikrinimo periodiškumas ir atsakomybė
Sveikatos apsaugos ministro įsakymu taip pat keičiamas ir sveikatos patikrų periodiškumas. Atnaujintas sveikatos apsaugos ministro įsakymas numato, kad sveikatą profilaktiškai dažniau nei kas 10 metų vairuotojai privalės nuo 65 metų, kai anksčiau tą daryti reikėjo jau nuo 55 metų.
Atitinkamai jei iki šiol žmonėms, kurie yra 66-79 m. amžiaus, reikėjo tikrintis kas 2 metus, tą dabar jiems reikės daryti kas 5 metus. Sveikatos tikrinimai retėja ir 80-mečiams ir vyresniems - jie bus tikrinami ne kasmet, o kas dvejus metus.
Nuo 2024 m. birželio 1 d. nustojus galioti vairuotojo medicininei pažymai, bus stabdomas ir vairuotojo pažymėjimo galiojimas, nepaisant to, jei pažymėjimo galiojimo data dar nebus pasibaigusi. Atlikus sveikatos patikrinimą ir gavus pažymą, vairuotojo pažymėjimo galiojimas bus vėl atstatomas automatiniu būdu.
Gyventojai turi suskubti pasitikrinti sveikatą, jei medicininės pažymos galiojimas yra pasibaigęs. Nors sveikatos apsaugos ministerija ir pratęsė pereinamąjį laikotarpį, gyventojai raginami vizito pas gydytoją neatidėlioti.
Lietuvos kelių policijos atstovė Jorūnė Liutkienė nurodė, kad nuo birželio 1 d. laiku nepasitikrinusiųjų sveikatą vairuotojų laukia baudos. Už tai, kad asmuo vairuoja nepasitikrinęs sveikatos nustatytu periodiškumu, gresia bauda nuo 30 iki 50 eurų.
Psichikos ligų stigmatizacijos mažinimas
Psichikos ligų, trukdančių gauti teisę vairuoti, skaičiaus mažinimas sudaro pagrindą kovai su psichikos ligų stigmatizacija Lietuvoje. Vairuotojai, ypač profesionalai, buvo linkę nesikreipti pagalbos, slėpti ligas ar psichologines problemas, gydytis privačiai.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Teisės skyriaus vedėjas Vytis Muliuolis sako, kad vertinant asmens galimybę užsiimti vienokia ar kitokia veikla, neretai pritrūksta individualaus ir teisingo įvertinimo, o ne „sausų ir bukų diagnozių surašymo“. Anot V. Muliuolio, problema yra dvilypė: neaišku, ar diagnozių vertinimas visuomet yra pagrįstas, ir visuomenėje taip tik plečiama psichologinių sutrikimų stigmatizavimo problema.
Neigiamas efektas yra toks, kad žmonės bijodami „suteršti“ savo ligos istorija tokia diagnoze paprasčiausiai nesikreipia medikų pagalbos, kai susiduria su psichoemociniais sveikatos sutrikimais. Tą slepia, bando patys išsiversti, dažniausiai be specialistų pagalbos tai yra sunku padaryti. Vardan to, kad tai nepakenktų jų galimybei užsiimti tam tikra profesija ar veikla, jie tuos sutrikimus slepia.
Išplėstiniai ribojimai ir ateities pokyčiai
Dabar žmonėms, turintiems psichikos sveikatos sutrikimų, ne vienoje srityje vis dar yra taikomi ribojimai. Teisių ribojimai taikomi norintiems siekti advokato, notaro, antstolio, prokuroro, traukinio mašinisto, karo, šaulio bei žvalgybinio pareigūno specialybės. Turint daugelį net ir nežymiausių psichikos sutrikimų yra draudžiama įsigyti ginklą (nebent asmuo vartoja vaistus arba jau kelis metus yra remisijoje), įsivaikinti.
V. Muliuolis taip pat pripažįsta, kad jau kurį laiką vyksta diskusijos dėl atitinkamų įstatymų pakeitimų ir kai kurių sričių atlaisvinimų. Prieš daugiau nei metus jau buvo peržiūrėti ir ribojimai, taikomi advokatams. V. Muliuolio teigimu, ir toliau vyksta diskusijos dėl tolimesnių veiksmų, gali laukti ir daugiau pokyčių, įskaitant medžiotojų, šaunamojo ginklo leidimų, teisėjų ir notarų reguliavimą.
tags: #su #kokiais #psichiniais #sutrikimais #neisduodamos #vairuotojo