Bevandenio aušinimo skysčio informacija

Automobilio variklio aušinimo sistema yra gyvybiškai svarbi tinkamam jo veikimui, nes ji atsakinga už didelės dalies energijos, kuri virsta šiluma, išsklaidymą. Šiam tikslui naudojami specialiai paruošti aušinimo skysčiai, kurie palaiko tinkamus temperatūros parametrus. Dažniausiai jie gaminami iš vandens ir glikolių mišinio.

Įprastiniai aušinimo skysčiai: sudėtis ir savybės

Įprastiniai aušinimo skysčiai yra vandens, priedų ir etilenglikolio arba propilenglikolio mišinys. Pagrindinis ingredientas - glikolis. Visi aušinimo skysčiai, kurie pagal Volkswagen klasifikaciją žymimi kaip G11, G12, G12+, G12++ yra etilenglikolio ir vandens mišinys. G13 yra vandens ir propilenglikolio mišinys. Koncentratas paprastai skiedžiamas santykiu 1:1 su vandeniu.

Temperatūrinės savybės

• Tokio tipo aušinimo skysčio užšalimo temperatūra yra apie -35°C, o virimo - apie 106°C.
• Kadangi automobilio aušinimo sistema yra uždara, joje susidaro slėgis, dėl kurio virimo temperatūra pakyla iki maždaug 125°C.
• Variklio darbinė temperatūra yra apie 87-96°C, todėl lieka daugiau nei 25°C rezervas.

Vandens trūkumai aušinimo sistemoje

Nors vanduo yra puikus skystis aušinimui, kol jis yra skystas, jam virtus garais jis nebeveikia kaip efektyvi šilumos pernaša. Aušinimo sistemoje pačios karščiausios zonos (karštieji taškai) yra tos, kurios tiesiogiai liečiasi su degimo kameros sienelėmis, cilindrų galvute ir variklių cilindrų tūtomis. Tokiuose karštuosiuose taškuose vanduo gali išgaruoti, todėl aušinimas tampa neefektyvus. Pasekmė - variklis patiria perkrovą arba sugenda.

Pagrindinės problemos, susijusios su vandens pagrindu pagamintais aušinimo skysčiais:

• Kavitacija: esant atitinkamai temperatūrai ir slėgiui, aušinimo skystis virsta garais. Greitas garų burbuliukų susidarymas skystyje vadinamas kavitacija. Lokaliam slėgiui smarkiai padidėjus, garų burbuliukai sprogsta ir ardo metalą.
• Garų kišenės: aukšta metalo temperatūra, esanti prie degimo zonos, labai dažnai priverčia šilumos pernašą užvirti, todėl susidaro garų „kišenės“. Garai yra bloga šilumos pernaša (aušina neefektyviai), o lokalus perkaitimas dažnai sukelia variklio detonaciją, pernelyg paankstina degimą, padidina degalų sunaudojimą ir sumažina variklio galią.
• Korozija: vandenyje yra deguonies, kuris sukelia koroziją. Vanduo yra elektrolitas, kuriame vyksta galvaniniai procesai, ardantys variklio ir aušinimo sistemos metalines detales.

Bevandenis aušinimo skystis: privalumai ir trūkumai

Bevandenis aušinimo skystis, pavyzdžiui, „Evans“, yra etilenglikolio ir propilenglikolio mišinys, kurio sudėtyje yra ne daugiau kaip 1 procentas vandens. Bevandenį aušinimo skystį sudaro ne mažiau kaip 70 procentų etilenglikolio, propilenglikolis ir keli procentai antikorozinių priedų. Taip pat gali būti keletas procentų kitokių alkoholių, siekiant pagerinti savybes prie žemų temperatūrų.

Bevandenio aušinimo skysčio savybės

• Aukšta virimo temperatūra: bevandenis aušinimo skystis „Evans“ išlieka skystame būvyje daugiau nei iki 180°C temperatūros, efektyviai išsaugodamas aušinimo savybes net varikliui veikiant ekstremaliomis sąlygomis.
• Mažesnis slėgis sistemoje: daug aukštesnė aušinimo skysčio „Evans“ užvirimo temperatūra sukuria 75% mažesnį slėgį nei vanduo, kas žymiai mažiau veikia aušinimo sistemos žarnas ir kitas detales.
• Atsparumas korozijai: kadangi bevandeniame skystyje nėra deguonies, jis nesukelia korozijos.
• Užšalimo temperatūra: bevandenio aušinimo skysčio LTOL (low temperature operating limit) yra minus 40°C. Prie tokios temperatūros jis nesustingsta į kietą kūną, bet tampa ypatingai klampus. Jo kinematinė klampa prie minus 40°C yra apie 1700 mm²/s, kai tuo tarpu įprasto aušinimo skysčio klampa prie minus 35°C yra tik 73 mm²/s.

Diskusijos ir mitai

Mitas apie netoksiškumą

Griaunamas mitas, kad bevandenis aušinimo skystis yra netoksiškas. Jo sudėtyje yra apie 70 procentų nuodingo etilenglikolio.

Kavitacijos mitas

Kyla klausimas, ar kavitacija sukelia katastrofiškus variklio gedimus. Jei variklis ir aušinimo sistema dirba tvarkingai, katastrofiški gedimai negresia, nepriklausomai nuo aušinimo skysčio tipo.

Variklio darbinės temperatūros pokyčiai

„Evans“ deklaruoja, kad su jų aušinimo skysčiu variklio darbinė temperatūra pakyla 3-10 laipsnių. Kai kurie bandymai rodo, kad gali pakilti net 15-17 laipsnių. Tačiau kyla abejonių dėl to, ar tai yra naudinga, nes aukštesnė temperatūra su įprastiniu skysčiu gali sukelti detonaciją ir perkaitimą.

Galiojimo laikas

Įprastinių aušinimo skysčių galiojimo laikas yra 5 metai. Tačiau nėra aiškių įrodymų, kad bevandenis aušinimo skystis galėtų galioti 20 metų. Ekspertai, gaminantys aušinimo skysčius daugiau nei 20 metų, negalėjo patvirtinti tokio ilgo galiojimo laiko.

Naudojimas sporte

Nors bevandenio aušinimo skysčio virimo temperatūra siekia 180°C, jis gali būti pats blogiausias pasirinkimas sportui, jei taisyklės leidžia naudoti ne vandenį. Bevandenis aušinimo skystis turi patį mažiausią šilumos laidumą iš visų galimų pasirinkimų, o tai reiškia patį blogiausią variklio aušinimą.

• Bevandenio aušinimo skysčio šilumos laidumas: 0.27 W/m·K
• Įprasto aušinimo skysčio šilumos laidumas: 0.40 W/m·K
• Vandens šilumos laidumas: 0.58 W/m·K

Vanduo yra geriausias aušinimo skystis pagal šilumos laidumą. Po 402 metrų drag'o variklis su vandeniu atvės žymiai greičiau nei toks pats variklis su bevandeniu aušinimo skysčiu.

Kaina

Etilenglikolio kaina yra apie 1,5 euro už kilogramą, propilenglikolio - apie 3,5 euro už kilogramą, plius keli eurai už priedus. Penkių litrų bevandenio aušinimo skysčio savikaina yra apie 10 eurų, tačiau mažmeninė kaina siekia apie 80 eurų už 5 litrus.

Kaip pakeisti įprastą aušinimo skystį į bevandenį?

Jei nuspręsite įprastą aušinimo skystį pakeisti bevandeniu, turite žinoti, kad bevandeniame aušinimo skystyje negali būti daugiau kaip 3 procentai vandens. Jei jūsų automobilio aušinimo sistemoje yra 10 litrų įprasto aušinimo skysčio, tai keičiant skysčius, sistemoje negali likti daugiau kaip 0,6 litro senojo skysčio. Jei liks daugiau, užpiltas bevandenis skystis taps skysčiu su vandeniu, kurio savybės jau nebus deklaruojamos.

Svarbiausios aušinimo skysčio savybės ir organiniai inhibitoriai

Marius Bagdonavičius, automobilių priežiūros specialistas, teigia, kad tik apie 35% variklio pagamintos energijos paverčiama judėjimo energija, o likusi dalis yra šiluma, kurią reikia sumaniai išsklaidyti. Už tai atsakinga aušinimo sistema su specialiai paruoštais aušinimo skysčiais. Vanduo, nors ir pasižymi puikiomis šilumos išsklaidymo savybėmis, turi per aukštą užšalimo (0°C) ir per žemą virimo (100°C) temperatūrą, be to, sukelia koroziją. Todėl itin svarbu, kad aušinimo skystyje būtų pakankamas kiekis ir kokybė antikorozinių priedų, dar vadinamų korozijos inhibitoriais.

Naujos kartos apsauga: organiniai inhibitoriai (OAT)

Moderniausiuose aušinimo skysčiuose naudojamos organinių priedų technologijos, kitaip - specialūs organiniai korozijos inhibitoriai (OAT). Jie vertinami dėl ilgaamžiškumo, geresnio aušinimo ir nuosėdų, galinčių sudaryti kamščius, prevencijos.

„TotalEnergies Marketing Poland“ techninio skyriaus vadovas Andrzejus Husiatynskis vardija OAT privalumus:

• Gerokai pailgėja OAT skysčių eksploatavimo laikas: 5-6 metai arba 250 000 km keleivinėms transporto priemonėms ir 650 000 km sunkvežimiams.
• Apsauga nuo korozijos yra 2-3 kartus ilgesnė, palyginti su įprastinėmis technologijomis.
• OAT skysčiai nesudaro pasyvaus sluoksnio, kuris pablogina šilumos perdavimą.
• Organiniai inhibitoriai nesuyra esant staigiems temperatūros šuoliams ir nenusėda nuosėdų pavidalu, kurios galėtų užkimšti radiatoriaus kanalus.

Organinių inhibitorių veikimas grindžiamas Fe2+ katijonų deaktyvavimo poveikiu inhibitoriaus molekulėmis, kurios veikia lokaliai, selektyviai, būtent ten, kur jų reikia, taip iš esmės užblokuodamos korozijos reakciją. Koncentratus galima skiesti vandeniu nesibaiminant dėl neigiamo poveikio korozijai, nes ją blokuoja tie patys organiniai inhibitoriai.

Suderinamumas su įvairaus amžiaus automobiliais

A. Husiatynskis teigia, kad OAT technologija paremti skysčiai atitinka tiek naujausių variklių reikalavimus, tiek idealiai tinka klasikiniams ir senoviniams automobiliams. Dėl savo antikorozinių savybių jie puikiai veikia senose aušinimo sistemose, kuriose naudotos tokios medžiagos kaip ketus ir plienas.

Vairuotojams, turintiems 20-30 metų senumo transporto priemonių, ekspertas pataria kuo greičiau pereiti prie naujos technologijos skysčių, kurie padėtų veiksmingiau sustabdyti korozijos procesą. Svarbiausia, pereinant nuo senojo skysčio prie naujojo, kruopščiai išplauti sistemą nuo nešvarumų, nuosėdų ir senojo skysčio likučių. Pradėjus naudoti naująjį, svarbu laikytis aušinimo skysčio gamintojo rekomendacijų dėl jo keitimo, nes laikui bėgant antikoroziniai priedai praranda savo savybes.

Aušinimo sistemos veikimas ir priežiūra

Algirdas Seilius, „Inter Cars Lietuva“ produktų grupės specialistas, teigia, kad aušinimo skysčio apytaka variklyje yra sudaroma aušinimo skysčio siurblio pagalba. Aušinimo skystis, tekėdamas variklio komponentų vidumi, aušina juos absorbuodamas dalį šilumos. Įkaitęs skystis grąžinamas atgal į radiatorių, o per radiatorių praeinantis aplinkos oras perima dalį skysčio šilumos.

Aušinimo skystyje esantis antifrizas atlieka dvejopą apsauginę funkciją: jis neleidžia aušinimo skysčiui užvirti ar užšalti net esant ekstremaliai temperatūrai. Dažniausiai vanduo su antifrizu maišomas santykiu 50:50, nes toks santykis užtikrina optimaliausią variklio aušinimą. Tačiau didesnis antifrizo santykis su vandeniu, nors ir užtikrins žemesnę užšalimo ir aukštesnę virimo temperatūrą, nereiškia, kad variklis bus aušinamas optimaliai.

Statistika rodo, kad net 2% mechaninių variklio gedimų įvyksta dėl aušinimo sistemos problemų. A. Seilius pabrėžia, kad antifrizą su vandeniu maišyti yra būtina. Jei sistemoje bus vien vanduo, nebus antikorozinės apsaugos, vanduo ilgainiui nugaruos ir variklis greitai perkais.

Norint, kad variklis veiktų nepriekaištingai tiek žiemą, tiek vasarą, o aušinimo sistema būtų gerai apsaugota nuo korozijos, aušinimo skystį reikia tikrinti ir keisti periodiškai. Aušinimo skysčio keitimo periodiškumas priklauso nuo skysčio tipo. Pavyzdžiui, aušinimo skystį „VW G11“ reikia keisti kas 2-3 metus, o „VW G12+“ - kas 5-6 metus.

Aušinimo skysčių maišymas

Geriausia yra nemaišyti skirtingus standartus atitinkančių skysčių. Jei vietoje esamo aušinimo skysčio norite naudoti kitą, buvusį aušinimo skystį geriausia išleisti iš radiatoriaus. Jeigu aušinimo skysčio išleisti neįmanoma arba sistemą reikia tik papildyti, kai kuriuos tipus galima maišyti tarpusavyje, turint omenyje, kad jų mišinys bus homogeniškas ir pilnai atliks savo funkcijas. Tačiau yra ir tokių, kurių maišyti tarpusavyje nederėtų.

tags: #bevandenis #ausinimo #skystis