Šiame straipsnyje apžvelgiamos pagrindinės pavojingų krovinių, įskaitant benziną, gabenimo traukiniais taisyklės Lietuvoje, užtikrinant saugumą tiek eismo dalyviams, tiek geležinkelių infrastruktūrai. Pavojingų krovinių transportavimas yra vienas iš svarbiausių pasaulinės logistikos segmentų, kuriame saugumas, tikslus taisyklių laikymasis ir ekspertinis teisės aktų bei techninių reikalavimų žinojimas vaidina pagrindinį vaidmenį.
Pavojingų krovinių gabenimo teisinė bazė
Pavojingų krovinių, tokių kaip nafta ir jos produktai, gabenimas turi tarptautinį pobūdį, kadangi jie transportuojami tiek vidaus, tiek tarptautiniais maršrutais. Šiuos procesus reglamentuoja tarptautiniai ir atskirų šalių teisiniai dokumentai. Tarptautinės organizacijos yra parengusios pavojingų krovinių gabenimo taisykles ir reikalavimus atskiroms transporto rūšims. Šis teisinis reglamentavimas yra aktualus ir Lietuvai, nes šios rūšies produkcija gaminama šalyje ir gabenama ne tik šalies viduje, bet ir už jos ribų. Lietuvos Respublikos atitinkamos žinybos yra parengusios eilę teisės aktų, reglamentuojančių pavojingų krovinių gabenimą.
Pagrindiniai teisės aktai, reglamentuojantys pavojingų krovinių gabenimą geležinkeliais, yra:
- Geležinkelio bendradarbiavimo asociacijos (OSŽD) Tarptautinio krovinių vežimo geležinkeliais susitarimo (SMGS) 2 priedas „Pavojingų krovinių vežimo taisyklės“.
- Tarptautinio vežimo geležinkeliais sutarties (COTIF) B priedo „Vienodosios tarptautinio krovinių vežimo geležinkeliais sutarties taisyklės (CIM)“ 1 priedas „Pavojingų krovinių tarptautinio vežimo geležinkeliais taisyklės (RID)“. Šių taisyklių laikomasi vežant krovinius į Vakarų ir Skandinavijos šalis.
Tarptautinio vežimo geležinkeliais sutarties (COTIF) B priedo „Vienodosios tarptautinio krovinių vežimo geležinkeliais sutarties taisyklės (CIM)“ 1 priedas „Pavojingų krovinių tarptautinio vežimo geležinkeliais taisyklės (RID)“ reglamentuoja pavojingų krovinių vežimą. Šių taisyklių laikomasi vežant krovinius į Vakarų ir Skandinavijos šalis. Esminė priežastis, dėl kurios laikomasi skirtingų nuostatų gabenant krovinius geležinkeliais, tarp jų ir pavojingus, yra skirtinga.
Krovinių klasifikacija ir apimtys
Gabenamų krovinių asortimentas yra labai platus, kadangi gabenami kroviniai turi skirtingą agregatinę būklę. Tarp daugybės krovinių, gabenamų įvairiomis transporto rūšimis, išskiriami pavojingi kroviniai, kurių gabenimui skiriamas ypatingas dėmesys. Neteisingai paruošus pavojingus krovinius gabenimui arba netinkamai juos gabenant, gali kilti ne tik ekologinės problemos, bet ir sugadinti transporto priemones bei padaryti žalą žmonių sveikatai.
Krovininių traukinių gabenamų krovinių tarpe pirmauja nafta ir jos produktai, kurie priskiriami pavojingų krovinių grupei. Šių produktų metinės gabenimo apimtys sudaro 1 milijardą tonų, tai yra dideli naftos krovinių srautai susidaro Persų įlankoje ir eina į Vakarų Europą, Japoniją ir JAV. Šiuo metu apie aštuonis procentus Europos Sąjungoje vežamų krovinių sudaro pavojingi kroviniai. Kasdien pavojingus krovinius veža beveik milijonas transporto priemonių. Atsitikus nelaimei, keliais, geležinkeliais ar vandens transportu gabenami pavojingi kroviniai gali padaryti milžinišką žalą aplinkai ir žmonėms.
Lietuvoje, skirtingai nei ES, pavojingų krovinių keliais transportu gabenama mažiau nei geležinkelių transportu. Per 2006 metus keliais transportu vežta 53,6 mln. t krovinių - tai 3,2% mažiau nei per 2005 m. Vis dėlto, valstybės mastu imamasi priemonių, siekiant sudaryti geresnes sąlygas atnaujinti eksploatuojamas kelių transporto priemones, skatinti kelių transporto verslo plėtrą, siekiant gerinti eismo saugumą keliuose. Išanalizavus 2007 m. vežimo rodiklius galima teigti, kad jau per 9 šio metų mėnesius krovinių apimtys padidėjo 8,7%.
Pavojingų krovinių klasės (pavyzdžiai)
- 4.1. klasė: degios kietos medžiagos (pvz., siera).
- 4.2. klasė: savaime užsidegančios medžiagos (pvz., anglis, aktyvuota).
- 5.1. klasė: oksiduojančios medžiagos.
- 5.2. klasė: organiniai peroksidai.
- 6.1. klasė: nuodingos medžiagos.
- 6.2. klasė: infekcinės medžiagos.
Saugumo reikalavimai gabenant benziną ir kitus pavojingus krovinius
Taras, skirtų pavojingiems kroviniams, stiprumas ir tvarkingumas yra viena iš svarbiausių sąlygų užtikrinančių gabenimo saugumą. Pakavimas turi būti stangrus, stiprus, visiškai sveikas ir neturėti ištekėjimo pėdsakų. Pagal rūšį, formą, talpumą ir kokybę tara turi atitikti reikalavimus arba krovinio savininko parengtas technines sąlygas. Visi pavojingi kroviniai, įpakuoti į tarą, vežami dengtuose vagonuose. Kai kurie smulkaus išfasavimo pavojingi kroviniai, kurių neto masė ne didesnė nei 1 kg ir tūris ne daugiau nei 1 litras, vežami universaliuose metaliniuose konteineriuose.
Skysti kroviniai gabenami vagonais-cisternomis. Šios cisternos turi būti sujungtos su važiuokle bent vienu tvirtu elektros kabeliu, o jų gale per visą cisternos plotį turi būti pritvirtintas pakankamai atsparus smūgiams buferis. Autocisternos viršuje sumontuota įranga taip pat turi būti apsaugota nuo galimo sugadinimo transporto priemonei apsivertus. Visi transporto priemonės įrangos elementai turi būti išdėstyti taip, kad vežant ar pakraunant-iškraunant pavojingus krovinius nekiltų pavojus juos nulaužti arba sugadinti. Konteineriai-cisternos ir talpyklos junginiai turi turėti pavojingumo ženklus abiejose pusėse, numatytus kiekvienai klasei. Teisingą ir pilną pavojingo krovinio charakteristiką, kas labai svarbu nustatant vežimo sąlygas, gali suteikti tik krovinio siuntėjas.
Galimybę kartu vežti įvairius pavojingus krovinius su nepavojingais nustato vežimo taisyklės. Vagonai-cisternos, skirtos suslėgtoms ar suskystintoms dujoms vežti, turi būti su sandariais ventiliais. Šios dujos turi būti apsaugotos apsauginiais guminiais žiedais.
Krovinių ženklinimas ir dokumentacija
Tarptautiniais maršrutais kelių transportu vežami pavojingi kroviniai privalo būti atitinkamai ženklinami. Ženklai privalo atitikti reikalavimus, nurodytus „Europos susitarime dėl pavojingų krovinių tarptautinio vežimo keliais (ADR)“. Pavojingų krovinių vienetai ir paketai ženklinami ne mažiau, kaip iš trijų krovinio vieneto pusių. Nuo 2005 m. liepos 1 d. privaloma naudoti spalvotus spaudus apie pavojingumą, tokius kaip „Atsargiai - nuodai“, „Suslėgtos dujos“, „Suskystintos dujos“, „Savaime užsidega“, „Sudaro sprogstantį mišinį“, „Užsidega nuo vandens“. Pavojingos medžiagos, kurių masė (neto) ne daugiau kaip 1 kg ir tūris ne didesnis už 1 litrą, vežamos universaliuose metaliniuose konteineriuose.
Už tinkamą pavojingų krovinių vežimą atsakingi visi vežimo dalyviai: siuntėjas, vežėjas (vairuotojas) ir gavėjas. Vežėjas turi pasirūpinti, kad vairuotojas, vežantis pavojingus krovinius, turėtų reikiamą kvalifikaciją patvirtinantį vairuotojo pasirengimo vežti pavojingus krovinius pagal ADR pažymėjimą, atsako už transporto priemonės tinkamumą vežti pavojingus krovinius ir tam būtiną įrangą, privalo teikti vairuotojui informaciją apie maršrutus, kuriais draudžiama ar rekomenduojama vežti pavojingus krovinius. Vairuotojas privalo patikrinti, ar siuntėjas pateikė visus dokumentus: transporto (važtos) dokumentus, siuntėjo deklaraciją, raštišką instrukciją (ar instrukcijas tarptautinio vežimo atveju).
Geležinkelio eismo saugos taisyklės
Šis skyrius skirtas apžvelgti pagrindines geležinkelių transporto eismo taisykles Lietuvoje, užtikrinant saugumą tiek eismo dalyviams, tiek geležinkelių infrastruktūrai. Svarbu suprasti pagrindines sąvokas, siekiant užtikrinti tinkamą taisyklių taikymą.
Pagrindinės sąvokos
- Atstatomieji traukiniai: Specialūs traukiniai, skirti likviduoti padarinius ir atkurti eismą avarijų atvejais.
- Eismo pertrauka: Traukinių eismo nutraukimas tarpstočiuose dėl remonto ar statybos darbų.
- Eismo valdymo centralizacija (EVC): Automatinės blokuotės, pusiau automatinės blokuotės ir iešmų centralizacijos įrenginių kompleksas, skirtas centralizuotai valdyti iešmus ir šviesoforus.
- Intensyvus eismas: Eismas, kai tvarkaraštyje numatytas didelis traukinių judėjimas (daugiau kaip 50 porų keleivinių ir prekinių traukinių dvikelėse atkarpose arba daugiau kaip 24 poros vienkelėse).
- Lemiamoji nuokalnė: Stačiausias nuolydis, kurio ilgis ne mažesnis už stabdymo kelią.
- Nuolydis: Kelio išilginio profilio dalis, sudaranti kampą su horizonto linija.
- Ratstabdininkas: Darbuotojas, reguliuojantis vagonų greitį skirstymo metu.
- Sunkusis prekinis traukinys: Traukinys, kurio svoris viršija tvarkaraštyje nustatytą normą 100 ar daugiau tonų.
- Tarpinė stotis: Stotis, kurioje priimami ir išleidžiami traukiniai, aptarnaujami keleiviai ir atliekami krovimo darbai.
- Traukinio lapas: Pagrindinis dokumentas, kuriame nurodomi traukinio sąstato, vagonų ir krovinių duomenys.
Geležinkelio pervažų taisyklės
Geležinkelio pervažos yra potencialiai pavojingos vietos, todėl būtina laikytis specialių taisyklių.
Bendrieji reikalavimai
Prieš pradedant judėti per geležinkelio pervažą, eismo dalyvis privalo vadovautis kelio ženklais, kelio ženklinimu, užtvaro padėtimi, šviesoforų, garso ir pervažos budėtojų signalais. Sustoti būtina prieš „Stop“ liniją, prieš kelio ženklą „Stop“, prieš šviesoforą ar prieš pakeliamąjį užtvarą. Jeigu jų nėra - ne arčiau kaip 10 m atstumu nuo pirmojo bėgio.
Veiksmai transporto priemonei priverstinai sustojus pervažoje
Jei transporto priemonė priverstinai sustojo geležinkelio pervažoje, vairuotojas privalo nedelsiant išlaipinti keleivius, imtis visų priemonių transporto priemonei iš pervažos patraukti. Jeigu patraukti nepavyksta - duoti signalus artėjančios bėginės transporto priemonės mašinistui.
Draudimai geležinkelio pervažose
Geležinkelio pervažose draudžiama:
- Važiuoti per geležinkelį tam neskirtose vietose.
- Apvažiuoti kitas transporto priemones, kurios sustojo prieš pervažą praleisti traukinio.
- Įvažiuoti į pervažą, kai užtvaras nuleistas arba savavališkai jį pakelti.
- Įvažiuoti į pervažą, jei už jos yra kliūtis, priversianti sustoti pervažoje.
- Lenkti pervažoje arba likus 100 metrų atstumu iki jos.
- Sustoti ir stovėti pervažoje arba likus 50 metrų atstumu iki ir už jos.
- Varyti gyvulius ar paukščius, joti (kur nėra specialiai tam skirtų vietų).
- Gabenti per pervažą specialiai transportuoti neparengtas žemės ūkio, kelių, statybos ir kitas mašinas, jeigu tai galėtų pakenkti pervažos įrangai.
- Važiuoti per pervažą neįgaliųjų vežimėliu be lydinčio asmens.
Rekomenduojama, kad per pervažą judančius vaikus iki 12 metų lydėtų suaugęs asmuo (ne jaunesnis kaip 21 metų).
Geležinkelio šviesoforų signalai
- Baltas mirksintis signalas: Leidžia važiuoti įsitikinus, kad prie pervažos neartėja traukinys.
- Vienas raudonas arba du pakaitomis mirksintys raudoni signalai: Draudžia eismą per geležinkelio pervažą.
Geležinkelio pervažose raudoną šviesoforo signalą gali dubliuoti garso signalas.
Infrastruktūros reikalavimai
Kelio statiniai ir priklausiniai
Geležinkelio kelio statiniai ir priklausiniai turi atitikti TSS nustatytus techninius parametrus ir būti naudojami TSS nustatyta tvarka. Kroviniai šalia geležinkelio kelių turi būti sukraunami ir sutvirtinami, nepažeidžiant statinių artumo gabarito. Elektros tiekimo, vandentiekio ir ryšių linijos, naftotiekiai ir dujotiekiai bei kitokie įrenginiai gali kirsti geležinkelio kelius tik viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo nustatytomis techninėmis sąlygomis ir jo leidimu.
Geležinkelio vėžės plotis
Naujose tiesiuose kelio atkarpose geležinkelio vėžės plotis tarp vidinių bėgių galvučių briaunų turi būti lygus 1520 mm. Esamų linijų vėžės plotis gali būti taip pat 1524 mm tol, kol bus pertvarkytas į 1520 mm plotį. Vėžės plotį kreivėse, taip pat leistinus nuokrypius nuo normų kreivėse ir tiesiuose viešosios geležinkelių infrastruktūros kelio atkarpose nustato viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas.
Greičio apribojimai
Draudžiama traukiniams viršyti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo tvarkaraštyje nurodytus didžiausius greičius atitinkamose linijose, taip pat nepaisyti tvarkaraštyje nurodytų lemiamųjų nuokalnių. Draudžiama riedmenims viršyti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo nurodytus didžiausius leistinus greičius, taip pat nepaisyti riedmenų gamintojų rekomendacijų.
Iešmai ir signalizacija
Necentralizuotieji iešmai turi turėti rodykles arba būti apšviesti. Centralizuotus apsauginius iešmus ir iešmus, kurie veda į apsauginius aklakelius, būtina perjungti į nuolatinę padėtį.
Šviesoforai
Šviesoforai yra pagrindinė signalizacijos priemonė, reguliuojanti traukinių eismą. Yra keletas šviesoforų tipų:
- Įleidžiamieji: Leidžia arba draudžia įvažiuoti iš tarpstočio į stotį.
- Maršruto šviesoforai: Leidžia arba draudžia važiuoti iš vieno stoties rajono ar kelio į kitą.
- Manevrų šviesoforai: Leidžia arba draudžia manevruoti.
- Kalnelio šviesoforai: Leidžia arba draudžia skirstyti riedmenis nuo kalnelio.
- Tarpstočio šviesoforai: Leidžia arba draudžia pervažiuoti iš vienos blokuojamosios atkarpos į kitą.
- Atitveriamieji šviesoforai: Draudžia važiuoti, jei kyla pavojus eismui pervažose ir (arba) kelio statiniuose, arba atitveria apžiūrimus, remontuojamus sąstatus arba riedmenis.
- Įspėjamieji šviesoforai: Įspėja apie pagrindinio šviesoforo signalus.
- Antriniai šviesoforai: Kartoja išleidžiamojo ir maršruto šviesoforų leidžiamuosius signalus.
Pagrindiniai signalai (raudoni, geltoni ir žali) turi būti aiškiai matomi iš lokomotyvo kabinos dieną ir naktį tiesiose kelio atkarpose ne mažesniu kaip 1000 m atstumu.
Automatinė ir pusiau automatinė blokuotės
Pagrindinės signalizacijos priemonės, reguliuojančios traukinių eismą, yra automatinė ir pusiau automatinė blokuotės. Vienkeliuose tarpstočiuose, kuriuose įrengta automatinė ar pusiau automatinė blokuotė, taip pat dvikeliuose tarpstočiuose, kuriuose vienas kelias skirtas dvipusiam eismui, signalai susiejami taip, kad stotyje įjungus išleidžiamojo šviesoforo signalą, kaimyninėje stotyje būtų neįmanoma įjungti išleidžiamųjų ir tarpstočio šviesoforų signalų, išleidžiančių į šį tarpstotį priešingos krypties traukinius.
Riedmenų techninė priežiūra ir ženklinimas
Visi geležinkelių riedmenys turi būti paženklinti tam skirtoje vietoje nurodytu Europos geležinkelių riedmenų numeriu. Įmonės, atliekančios geležinkelių riedmenų techninę priežiūrą, turi būti atestuotos. Techninė būklė turi būti tikrinama kas pusę metų. Kaip kartą per tris metus turi būti atliekami korpuso bei jo įrangos sandarumo bandymai ir patikrinamas visos įrangos veikimas. Ne rečiau kaip kartą per šešis metus. Išskirtiniai patikrinimai atliekami, jeigu rezervuaro ar jo įrangos patikimumas gali būti sumažėjęs po avarijos ar atlikto remonto.
Autotransporto priemonės, kurių maksimali masė didesnė kaip 16 tonų arba jos yra skirtos vilkti priekabas, kurių didžiausia masė didesnė kaip 10 tonų, turi turėti stabdžių antiblokavimo sistemą ir greičio gaudytuvus.
Darbuotojų kvalifikacija ir atsakomybė
Darbuotojų, kurių darbas susijęs su geležinkelių transporto eismu, kvalifikacija, sveikatos būklė ir darbo sąlygos turi atitikti TSS, šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus. Darbuotojai privalo užtikrinti eismo saugos reikalavimų įgyvendinimą pagal jiems priskirtas funkcijas.
Traukinio mašinisto pažymėjimas ir sertifikatas
Asmuo, pageidaujantis gauti traukinio mašinisto pažymėjimą, turi būti apmokytas eismo saugos institucijos pripažintame mokymo centre ir išlaikyti egzaminą. Traukinio mašinisto sertifikatas galioja tol, kol jo turėtojas dirba traukinio mašinistu ir tik toje infrastruktūroje bei su tais riedmenimis, kurie nurodyti sertifikate.
Draudžiama valdyti geležinkelių riedmenis asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat jiems esant neblaiviems ar apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų.
Vežimo kontrolė Lietuvoje
Lietuvoje pavojingų krovinių vežimo valstybinį valdymą vykdo Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliotos institucijos, taip pat savivaldybės. Išsamią kontrolę, kai transporto priemonė ir krovinys patikrinami visapusiškai, įgalioti atlikti Valstybinės kelių transporto inspekcijos darbuotojai kartu su pareigūnais, kuriems pavesta eismo priežiūra. Kelių transporto priemonei su pavojingais kroviniais atvykstant į Lietuvos Respubliką ar išvykstant iš jos kontroliuoja Valstybinės kelių transporto inspekcijos pareigūnai kartu su Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir/ar Muitinės departamento pareigūnais.
Dalinę kontrolę, kai tikrinami dokumentai, transporto priemonės, konteinerio, cisternos ženklinimas, ar kroviniai neteka/nebyra, ar nepažeistos pakuotės, ar yra reikalaujamos saugos priemonės, gali atlikti pareigūnai, kuriems pavesta eismo priežiūra, o kelių transporto priemonei su pavojingais kroviniais atvykstant į Lietuvos Respubliką ar išvykstant iš jos - Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir/ar Muitinės pareigūnai. Tokia tarptautinio vežimo kontrolės būdas yra efektyvesnis, nes lengviau neįsileisti pažeidėjo, nei sukontroliuoti jį savo šalies teritorijoje.
Kaip vežami pavojingi kroviniai, kontroliuojantys organai gali tikrinti pravažiuojant sienas, keliuose ir terminaluose. Transporto priemonė tikrinama dieną, o tinkamai apšviestose vietose - ir naktį. Minėta kontrolės tvarka nenustato patikrinimo trukmės, nors Europos Sąjunga rekomenduoja, kad patikrinimas, jei nėra rimtų pažeidimų, truktų ne ilgiau kaip 30 min. Tačiau tai tik rekomendacijos ir nereikėtų nustebti, jei pavojingų krovinių vežimo kontrolė kai kuriose šalyse užtruks kur kas ilgiau. Atlikus patikrinimą, užpildomas pavojingų krovinių vežimo automobilių transportu kontrolės protokolas, kurio antrasis egzempliorius įteikiamas transporto priemonės vairuotojui.