Vairuotojai dažnai susiduria su klausimu, kuo skiriasi įprastas 95 markės benzinas nuo 95 Plius ar kitų aukštesnio oktaninio skaičiaus degalų, ir kokią įtaką jie daro automobilio varikliui. Suprasti šiuos skirtumus ir pasirinkti tinkamiausią kurą yra svarbu siekiant užtikrinti automobilio ilgaamžiškumą ir efektyvumą.
Oktaninis skaičius: apsauga nuo detonacijos
Pagrindinis benzino parametras, lemiantis jo tinkamumą konkrečiam varikliui, yra oktaninis skaičius. Jis parodo, kaip benzinas yra atsparus detonacijai. Detonacija - tai nekontroliuojamas savaiminis degalų užsiliepsnojimas variklio cilindre, kurio metu staigiai pakyla slėgis ir temperatūra. Tai gali sukelti variklio pažeidimus, tokius kaip stūmoklių, vožtuvų ar net alkūninio veleno gedimus.
Oktaninis skaičius nusako benzino savybę vidaus degimo variklyje sudegti be detonacijos. Detonacija - savaiminis ir priešlaikinis benzino garų ir oro mišinio užsidegimas ne nuo žvakės, bet nuo suspaudimo bei įkaitusių cilindro dalių. Oro-kuro mišinį spaudžiant, jis įkaista. Jeigu slėgis viršija kuro atsparumo detonacijai ribą, benzine vyksta cheminiai virsmai, susidaro vandenilio peroksidai, kuras savaime užsidega.
Kuo didesnis oktaninis skaičius, tuo didesnis benzino atsparumas detonacijai. Tai reiškia, kad aukštesnio oktaninio skaičiaus benzinas gali atlaikyti didesnį suspaudimą ir temperatūrą variklio cilindre prieš užsiliepsnodamas savaime. Todėl tam tikri varikliai, turintys didesnį suspaudimo laipsnį, reikalauja aukštesnio oktaninio skaičiaus benzino.
Natūraliomis sąlygomis oro-benzino mišinys cilindre dega 20-40 m/s greičiu, švelniai perduodamas slėgimo jėgą į stūmoklį. Detonacijos metu jis dega 800-1200 m/s greičiu, t.y. sprogsta, gaunami stiprūs smūgiai į stūmoklį, ko rezultate variklis greitai sugenda.
Oktaninio skaičiaus nustatymas ir benzino markės
Oktaninis skaičius nustatomas dviem būdais: varikliniu (charakterizuoja važiavimą miesto sąlygomis) ir tiriamuoju (greitkelio sąlygomis). Kuo šis rodiklis aukštesnis, tuo didesnis galimas variklio suspaudimo laipsnis ir galia. Pagal oktano skaičių benzinai skirstomi į markes.
95-benzinas - tai angliavandenilių mišinys, kurio atsparumas detonacijai (oktaninis skaičius) yra toks pats, kaip ir mišinio iš 95% izooktano ir 5% T-heptano. T-heptanas turi nulį oktaninių vienetų, o izooktanas - šimtą. Tačiau egzistuoja angliavandeniliai, kurių atsparumas detonacijai viršija izooktano ar yra žemesnis už T-heptano ribas, todėl oktaninis skaičius gali būti ir aukštesnis nei 100.
Lietuvoje dažniausiai naudojamas 95 markės benzinas, o 92 mūsų degalinėse jau neliko, 98 pilamas rečiau. Išvardinti skaičiai parodo benzino oktaninį skaičių, kitaip sakant, tai būtų atsparumas detonacijai, kuo aukštesnis skaičius, tuo benzinas atsparesnis detonacijai.
Seniau būdavo naudojami 95, 91 ir 76 oktaninio skaičiaus benzinas, dabar to 76 nebeliko, dabar dar kai kur pasirodo vadinamas 80 benzinas, tai yra tas pats 76 benzinas, tik tiek, kad čia skiriasi oktaninio skaičiaus nustatymo metodai. 76 benzinas būdavo testuojamas varikliniu metodu ir tokiu metodu nustatomas oktaninis skaičius.
Oktaninis skaičius yra vienas iš kokybės rodiklių, bet kokybę apsprendžia ne vien oktaninis skaičius, dar gali būti įvairiausių kitų niuansų, benzinas turi turėti geras antidetonacines savybes, geras plaunančiąsias savybes, turi "nekoroduoti" bakas ir degalų sistemos, benzinas turi turėti tam tikrų priedų, kad nebūtų veikiamas korozijos.
Benzino pasirinkimas ir variklio pritaikymas
Svarbu žinoti: jei automobilio variklis pritaikytas 95 markės benzinui, įpylus 98 markės benzino, varikliui žalos nebus, tačiau reikšmingo efekto nepajusite, o išlaidos degalams didės. Atvirkštinis variantas - 95 markės benzino pylimas į variklį, kuriam rekomenduojamas 98 markės benzinas, gali sukelti detonaciją ir sugadinti variklį.
Dabartiniai benzininiai varikliai yra savaime prisitaikantys. Jie nuolat dirba ties detonacijos riba, reguliuodami uždegimo paskubos kampą, siekdami veikti kuo ekonomiškiau. Kai tik variklis pajunta detonaciją, jis automatiškai pradeda vėlinti uždegimą. Aukštesnio oktaninio skaičiaus degalai leidžia varikliui ilgiau dirbti ankstesniu uždegimo kampu, taip užtikrinant didesnį ekonomiškumą.
Benzino kokybę lemia atsparumas detonacijai, matuojamas oktaniniu skaičiumi. Detonacija pasireiškia kai yra didelis suslėgimas, suspaudimas variklyje, ir kuo didesnis suslėgimas, tuo ekonomiškesnis variklio darbas.
Reikia visada pilti tokio oktaninio skaičiaus benziną koks yra gamintojo nustatytas. Per didelio oktaninio skaičiaus benzinas irgi nieko gero neduos jei jūsų variklis nėra tam pritaikytas, nes kuo aukštesnis oktaninis skaičius benzino, tuo jis lėčiau užsiliepsnoja, todėl reikia sukurti tam tikras sąlygas, reikia ankstinti uždegimo laiką. Jeigu jūs važiuojat 98 ir neturit galimybės jo pirkti, perkat 95, tuomet reikėtų kažkiek pavėlinti uždegimo laiką. Įmanoma naudoti ir kito oktaninio skaičiaus degalus, bet nerekomenduojama.
Benzinas 95 Plius ir kiti priedai: nauda varikliui
Nors oktaninis skaičius yra svarbiausias benzino parametras, gamintojai dažnai naudoja specialius priedus, siekdami pagerinti degalų savybes ir apsaugoti automobilio variklį. Benzinas 95 Plius (arba kiti panašūs "pagerinti" benzino variantai) dažnai pasižymi būtent tokiais priedais.
Pagrindiniai priedų tipai ir jų nauda
- Detergentai: Šie priedai padeda išlaikyti švarią kuro tiekimo sistemą, apsaugo purkštukus ir degimo kameras nuo nuosėdų sankaupų. Tai užtikrina efektyvesnį degalų įpurškimą ir geresnį degimą.
- Korozijos inhibitoriai: Jie saugo automobilio variklį ir degalų sistemą nuo korozijos, ypač esant drėgmei ar kitoms agresyvioms sąlygoms.
- Trinties modifikatoriai: Padeda sumažinti trintį tarp judančių variklio dalių, taip mažindami dėvėjimąsi ir galimai pagerindami ekonomiškumą.
- Valantys priedai: Padeda išvalyti variklio ir degalų sistemas nuo susikaupusių nešvarumų, nuosėdų ir suodžių.
Tyrimai ir bandymai su automobilio "Mercedes-Benz" varikliu patvirtina, kad benzino su priedais naudojimas gali riboti nuosėdų susidarymą, mažinti variklio gedimų riziką ir padėti tausoti svarbiausius automobilio mechanizmus, lyginant su įprastu benzinu be priedų.
Naudojant benziną su priedais, gali būti pastebėta:
- Mažesnis degalų sunaudojimas dėl švaresnio variklio ir efektyvesnio degimo.
- Ilgesnis alyvos keitimo intervalas: sumažėja alyvos sunaudojimas ir pailgėja jos tarnavimo laikas.
- Ilgesnis žvakių ir išmetimo sistemos tarnavimo laikas.
- Nepriekaištingas variklio veikimas net ir esant didelėms apkrovoms, žemai ar aukštai aplinkos temperatūrai.
- Tolygus variklio veikimas ir visa automobilio galia.
Gamintojai kurdami priedus turėtų būti tam skyrę daug dėmesio ir sukūrę gerus priedus. Dauguma šiuolaikinių automobilių gamintojų projektuoja variklius, kurie efektyviai veikia su 95 markės benzinu. Tik sportiniai ar specialios paskirties automobiliai, turintys didesnį suspaudimo laipsnį ar turboįpūtimą, gali reikalauti 98 markės benzino, siekiant išvengti detonacijos ir išnaudoti visą variklio potencialą.
Dauguma tiekėjų jau deda į benziną įvairius priedus. Jų pagrindinė paskirtis - palaikyti variklį švarų. Jei nuolat naudojamas benzinas su priedais, didelio papildomo efekto pajusti sunku. Tačiau, jei pereisite nuo benzino be priedų prie benzino su priedais, skirtumas taps akivaizdus - variklis dirbs švariau ir efektyviau.
Multifunkciniai priedai skatina geresnį kuro sudegimą cilindruose, dėl to kuro sąnaudos sumažėja iki 2,5 proc. Jie padengia variklio kuro sistemą antikorozine plėvele, šalina iš šios sistemos vandenį ir neleidžia užsikimšti filtrams, kas ypač aktualu žiemos metu. Benzinas su multifunkciniais priedais, pagamintas AB „ORLEN Lietuva“, turi prekinį pavadinimą VERVA. Benzinai su multifunkciniais priedais bendrovėje gaminami jau seniai. Anksčiau jie turėjo prekinį pavadinimą „Ventus“.
Biopriedai: etanolis benzine
Europos Sąjungoje visame benzine privaloma maišyti ne mažiau kaip 5% etanolio (biopriedo). Kai kurie pardavėjai tai pažymi ant degalų pistoletų (pvz., E5 arba E10, kur skaičius rodo maksimalų biodegalų kiekį procentais). Etanolio oktaninis skaičius yra aukštesnis nei benzino, todėl jis padeda didinti bazinio benzino oktaninį skaičių. Nuo 2007 metų Lietuvos rinkai tiekiamas benzinas maišomas su denatūruotu biologinės kilmės etanoliu. Etanolis kaip priedas pradėtas naudoti, siekiant užtikrinti įsipareigojimus ES dėl kuro pagaminto iš atsinaujinančių šaltinių panaudojimo.
Etanolis veikia kaip tirpiklis. Nors šiuolaikiniai automobiliai ir jų degalų sistemos yra atsparios jo poveikiui, etanolis yra higroskopiškas - jis pritraukia drėgmę. Jei variklis nėra pritaikytas bioetanolio naudojimui, tai gali sukelti tam tikrų detalių koroziją. Tačiau šiuolaikiniai kuro bakai yra sandarūs, todėl tiesioginis sąlytis su aplinka yra minimalus.
Siekdami išnaudoti didesnio oktaninio skaičiaus privalumus (ypač su dideliu etanolio kiekiu), variklio suspaudimo laipsnis turėtų būti didinamas. Tai dažnai daroma automobilių sporto atstovų, perdarant variklius didesnei galiai ir ekonomiškumui.
Etanolis taip pat turi didelį oktano skaičių, tačiau didesnius jo kiekius benzine riboja padidėjęs mišinio garavimo intensyvumas (sočių garų slėgis). Jis ribojamas siekiant išvengti nuostolių sandėliavimo metu ir dujų kamščių kuro padavimo sistemoje. Dėl didelio garų slėgio esant karščiui susidaro daugiau benzino garų ir kyla veikimo sutrikimų. Tai taip pat labai kenksminga aplinkai ir sveikatai.
Benzino sudėtis ir gamyba
Benzinas yra sudėtingas įvairiausių angliavandenilių mišinys, susidedantis iš maždaug 200-300 skirtingų junginių, kurių virimo temperatūros yra apytikriai tarp 30 ir 215 oC. Šiame mišinyje yra ir komponentų, kurių virimo temperatūros yra žemesnės, tačiau jų kiekį prekiniame benzine riboja tokie kokybės rodikliai kaip sočiųjų garų slėgis. Benzino sudėtyje didžiąją dalį sudaro aromatiniai angliavandeniliai (nuo 6 iki 10 C atomų) ir šakotos grandinės alifatiniai angliavandeniliai (C5-C10).
Benzenas yra pavojingiausias aromatinis angliavandenilis, esantis benzino sudėtyje. Jis labai kenksmingas aplinkai ir sveikatai. Pagal virimo temperatūrą iš naftos galima išskirti dujas, benziną, žibalą, dyzelinį kurą, tepalus, gudroną, bitumą ir mazutą. Bet visų produktų virimo temperatūros persidengia.
62-benzinas natūraliai išdistiliuojamas iš naftos, nenaudojant jokių priedų ir sudėtingų cheminių technologijų. Bet tokiu būdu jo gaunama tik apie 10% nuo naftos kiekio. Katalizatorių pagalba skaidant gudrono-bitumo frakcijas (labai sudėtinga technologija) gaunamas natūralus aukšto oktaninio skaičiaus benzinas (92-98).
AB „ORLEN Lietuva“ jau nuo 1995 metų oktano skaičiaus didinimui nenaudoja etiliavimo (tetraetilšvino) priedo. Vietoj jo aukštaoktaniniams benzinams naudojamas metiltretbutilo eteris (MTBE), izomerizatas, oligomerizatas, alkilatas ar daugiaoktanis angliavandenilių mišinys. Reiktų atkreipti dėmesį, kad tokio benzino nereikėtų ilgai sandėliuoti nesandariuose induose, nes didžioji dalis MTBE, alkilato nugaruos (šių komponentų virimo temperatūros yra žemesnės už nulį).
Kuro žymėjimas degalinėse ir aplinkosaugos aspektai
Nuo 2018 m. visoje Europos Sąjungoje įsigaliojo nauja kuro žymėjimo tvarka. Benzinas žymimas apskritimu su raide E (pvz., E5, E10), o dyzelinas - kvadratu su raide B (pvz., B7, B10, B20, B30). Raidės. Anksčiau rašydavo Ai arba A raidę, tai reiškia, kad benzinas yra bešvinis, bet dabar to švino yra labai mažai dedama tik į 80 markės benziną. Dabar tos raidės dingo nes pagal ES standartus švino benzine ir taip neturėtų būti.
Seniau švinas buvo tetraetilo švino pavidalu, tai ne paprastas švinas, bet tetraetilo švino pagrindu, jis buvo labai nuodingas, bet labai pakeldavo benzino oktaninį skaičių.
Griežtėjant rinkos reikalavimams vartotojams vis aktualesnė darosi gaminamų naftos produktų kokybė. Faktiniai sieros junginių kiekiai „ORLEN Lietuva“ gaminamame benzine neviršija 8 ppm (0,0008 proc.). Pagal ES reikalavimus sieros junginių kiekis benzinuose nuo 2009 metų sausio 1 dienos neturi viršyti 10 ppm.
Vartotojų teisių gynėjai ragina degalus žymėti ir pagal konkrečią biodegalų žaliavą, pavyzdžiui, ar tai rapsų metilo esteris (RME), ar palmių aliejus. Tokia informacija padėtų vartotojams rinktis jiems tinkamiausią kurą, ypač atsižvelgiant į tvarumo ir aplinkosaugos aspektus.
Korozinis benzino aktyvumas
Korozinis benzino aktyvumas. Jį charakterizuoja cheminių reakcijų greitis tarp benzino, jo degimo produktų ir medžiagų, iš kurių pagamintos visos sistemos, kuriomis produktai cirkuliuoja: kuro padavimo, išmetimo sistemos, degimo kameros. Korozinis aktyvumas nustatomas vario plokštelės korozijos bandymu.
Tai bandymas, kurio metu sudaromos geros sąlygos korozijai. Nušlifuota varinė plokštelė išlaikoma 50 oC temperatūros benzine tris valandas. Apie korozinį aktyvumą sprendžiama iš vario plokštelės spalvos pasikeitimo. Variui koroduojant jo paviršius keičia spalvą taigi rezultatai matomi vizualiai ir lyginami su standartine palete. Tai santykinis bandymas.
Korozinis aktyvumas priklauso nuo benzino rūgštingumo, bendro sieros kiekio, merkaptaninės sieros, vandenyje tirpių rūgščių ir šarmų kiekio. „ORLEN Lietuva“ gaminamame benzine sieros kiekis neviršija 10 ppm (0,001 proc.). Tai visiškai atitinka dabartinius Europos standartus.
Benzino ir dyzelino skirtumai bei maišymo pavojai
Benzinas ir žibalas, nors ir gaunami iš naftos, pasižymi skirtingomis savybėmis, kurios lemia jų panaudojimą. Suprasti šiuos skirtumus yra svarbu tiek automobilių savininkams, tiek plačiajai visuomenei, norint teisingai pasirinkti tinkamus degalus ir išvengti galimų problemų.
Benzinas ir žibalas
Benzinas yra sudėtingas įvairiausių angliavandenilių mišinys. Jo savybes lemia atsparumas detonacijai, matuojamas oktaniniu skaičiumi. Žibalas, arba reaktyvinis kuras, yra C10-C15 aromatinių ir alifatinių angliavandenilių mišinys. Jo oktaninis skaičius yra apie 45. Paprastas žibalas nėra pritaikytas nei vienam varikliui. Aviacinis žibalas yra artimesnis dyzelinui, tačiau vis tiek turi savų ypatumų.
Dyzelinas ir jo savybės
Dyzelinas yra lengvosios naftos produktas, sudėtingų angliavandenilių mišinys (apie 10-22 anglies atomai), pritaikytas dyzeliniams varikliams. Jo kokybę apibūdina cetaninis skaičius, kuris parodo kuro užsidegimo savybes suspaudimo metu. Kuo didesnis cetaninis skaičius, tuo lengviau variklis užvedamas, tyliau dirba ir mažiau dėvisi. Dyzelino oktaninis skaičius yra apie 45, todėl kuras įpurškiamas į jau suspaustą orą, o ne į oro-kuro mišinį.
Svarbu atskirti dyzeliną ir žibalą. Dyzelinas yra rafinuotas naftos produktas, tuo tarpu žalia nafta yra neperdirbta nafta, sudaryta iš įvairių angliavandenilių mišinio. Ją įprasta vadinti "juoduoju auksu".
Žiemą dyzelinas skirstomas į klases (F, pirma ir antra arktinė klasė), priklausomai nuo lauko temperatūros, ir žymimas snaigės simboliu. Ūkininkams skirtas dyzelinas žymimas "Dž" simboliu ir dažomas žaliai, o krosnių kuras - raudonai.
Degalų maišymas ir pavojai
Anksčiau, siekiant pagerinti žemos temperatūros dyzelino savybes, į dyzelino baką būdavo pilama šiek tiek benzino ar žibalo, kad suskystėtų parafinas. Tačiau šiais laikais, naudojant specialius žieminius dyzelinus, tokie veiksmai nebėra būtini ir gali net pakenkti varikliui.
Jeigu benzininį variklį pilnai pripiltume dyzelino, tai jis net nevažiuotų, tačiau dyzelinis variklis, įpurškus į jį benzino pradėtų bildėti, negražiai elgtis ir nors galbūt užsivestų, bet galėtų būti iš karto sugadinamas. Nedidelis benzino kiekis dyzeline (iki 20 proc.) neturėtų sugadinti dyzelinio variklio, o nedidelis kiekis dyzelio benzininiam varikliui gali smarkiai pakenkti, nes atsiranda ta pati detonacija, sumažėja oktaninis skaičius.
Jei netyčia į dyzelinį automobilį būtų įpilta benzino, tai gali pakenkti kuro siurbliui, kuris tepamas dyzelinu, o benzinas neturi tokių tepimo savybių. Nedidelis kiekis gali nepadaryti didelės žalos, tačiau didesnis kiekis reikalaus sistemos valymo.
Dujos kaip alternatyva
Sumontavus dujų įrangą benzininame automobilyje, sutaupymai gali būti ne visada akivaizdūs, o kartais gali tekti skirti daugiau išlaidų remontui. Lietuvoje naudojamos dvi pagrindinės dujų rūšys: propano-butano (suskystintos naftos dujos) ir gamtinės dujos. Pastarosios dažniau naudojamos miesto autobusuose.
Dujų oktaninis skaičius yra žymiai aukštesnis nei benzino (apie 130), todėl jos gali būti naudojamos varikliuose su didesniu suspaudimo laipsniu ir mažiau linkusios į detonaciją. Nors dujų įranga gali reikalauti šiek tiek didesnės priežiūros nei benzininio variklio, tai nesudaro reikšmingų papildomų išlaidų. Dujos nepasižymi detonacija.
„Aspen“ alkilato benzinas
„Aspen“ alkilato benziną sukūrė ir gamina „Lantmännen Aspen AB“, Švedija. „Aspen“ įkurta 1988 m., siekiant pagerinti miškininkystės darbuotojų darbo aplinką, nes jiems ištisas dienas tekdavo justi kenksmingų grandininių pjūklų išmetamųjų dujų poveikį. Pranašumus, kurių galima pasiekti grandininiams pjūklams vietoj įprasto benzino naudojant alkilatą, pastebėjo „Volvo“ degalų ekspertas Rolandas Elmängas. Viskas prasidėjo Lerume prie Aspeno ežero, iš čia kilo ir bendrovės pavadinimas. Šiandien bendrovė „Lantmännen Aspen“ įsikūrusi Hindoso vietovėje, netoli Geteborgo. Tipinės „Aspen“ alkilato benzino vertės ir alkilato standartas SS 15 54 61:2008.
tags: #benzino #atsparumas #detonacijai