Kiekvienas vairuotojas turi žinoti, kad pabėgti nuo teisėsaugos pareigūnų nepavyks. Net ir vairuojant labai greitą automobilį, pareigūnai veikia dar greičiau, surengia užtvarus arba sugeba įvaryti persekiojamąjį į šiam nepalankų kelio ruožą. Štai vienas iš pavyzdžių, užfiksuotas Kretingos rajone: besivejant „Audi“ teko sustoti ir patrulis netgi spėjo pribėgti prie balto automobilio, tačiau šis staiga pajudėjo, ir policininkui beliko šaudyti į „Audi“ ratus. Dar kelis kilometrus nuvažiavęs bėglys sustojo ir siekė pasprukti pėsčiomis, tačiau Palangoje, Žaros g. buvo sulaikytas. Tokio elgesio pasekmės yra itin griežtos, o fortūnai galima dėkoti, kad baltas „Audi“ į nieką neatsitrenkė ir nesužalojo kitų žmonių. Tai dar kartą patvirtina seniai žinomą tiesą: kad ir ką bebūtumėte padaręs ar kaip bijotumėte pareigūnų, jų reikalavimui sustoti paklusti privaloma. Priešingu atveju atsakomybės išvengti nepavyks - ji tik padidės kelis kartus.
Teisėsaugos pareigūnų reikalavimo sustabdyti transporto priemonę supratimas
Kaip pareigūnai išreiškia reikalavimą sustabdyti transporto priemonę?
Uniformuoto policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, muitinės pareigūno, Lietuvos transporto saugos administracijos, aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūno, valstybinių miškų apsaugos pareigūno, savivaldybių institucijų arba jų įgaliotų įstaigų kelių transporto priežiūros tarnybų pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę išreiškiamas:
- duodant signalą lazdele arba mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties;
- per garsiakalbį liepiant sustoti;
- įjungus specialiomis spalvomis nudažyto ir policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Lietuvos transporto saugos administracijos arba muitinės ženklu pažymėto automobilio švieslentę su užrašu „STOP POLICIJA“ arba „STOP“.
Neturintis tarnybinio ženklo muitinės pareigūnas bet kokiu atveju parodo transporto priemonės vairuotojui tarnybinį pažymėjimą.
Reikalavimai pareigūnams tamsiuoju paros metu
Tamsiuoju paros metu policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos transporto saugos administracijos, savivaldybių institucijų arba jų įgaliotų įstaigų kelių transporto priežiūros tarnybų, aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros, valstybinių miškų apsaugos pareigūnas arba muitinės pareigūnas, stabdydamas transporto priemonę, turi vilkėti uniformą su šviesą atspindinčiais elementais (vilkėti specialiąsias liemenes, mūvėti rankogalius ar turėti kitų šviesą atspindinčių elementų). Be to, tamsiuoju paros metu pareigūnų ekipažą turėtų sudaryti du pareigūnai, ir stabdymui turėtų būti pasirenkama gerai apšviesta vieta. Automobiliai, kurie yra neženklinti, nakties metu neturėtų dirbti.
Kas yra reguliuotojas?
Dažnam vairuotojui kyla klausimas, ar turite sustoti, kai automobilį stabdo pareigūnas, bet ne policininkas? Kelių eismo taisyklėse (KET) daug kur minimas ir reguliuotojas. Reguliuotojas - asmuo, įgaliotas reguliuoti eismą ir dėvintis uniformą arba (ir) turintis skiriamąjį ženklą (raištį ant rankovės, reguliuotojo lazdelę, skritulį su raudonu atšvaitu arba ryškiaspalvę vėliavėlę). Reguliuotoju gali būti, pavyzdžiui: pervažos budėtojas, kelių darbininkas ar koks nors kitas eismą reguliuoti įgaliotas asmuo.
Kaip elgtis sustojus?
Stabdant pareigūnui, privalote sustabdyti automobilį kelio dešinėje pusėje (kelkraštyje). Keliuose, kur eismui abiem kryptimis yra ne daugiau kaip 4 eismo juostos, privalote sustoti dešiniajame kelkraštyje, o kai jo nėra - prie dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. Svarbiausia sustoti saugiai. Vairuotojas gali nesustoti iš karto, jei tai nėra saugu (pvz., jei toje vietoje susidarys spūstis), bet turi sustoti kuo greičiau, pvz., artimiausioje degalinėje. Tačiau pasiteisinimas, kad vairuotojas nepamatė pareigūno paliepimo ir dėl to nesustojo, nesuveiks.
Sustabdžius transporto priemonę, pareigūno bendravimas turi būti dalykiškas, turintis aiškų tikslą. Vairuotojas gali įrašyti pokalbį su pareigūnu arba filmuoti, prieš tai net neinformavęs pareigūno. Vairuotojas gali išreikšti prašymą susipažinti su filmuota medžiaga (jei jis buvo filmuotas), pamatyti užfiksuotus greičio matuoklio rodmenis ir pan.
Dokumentų pateikimas
Šiuo metu policijos pareigūnui sustabdžius transporto priemonę galima pateikti ne vairuotojo pažymėjimą, o galiojantį savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Jeigu vairuotojas valdo jam priklausančią transporto priemonę, jis taip pat neprivalo su savimi turėti ir transporto priemonės registravimo dokumento. Taigi, nors kartu su savimi dokumentų vežiotis nėra privaloma, tačiau to daryti niekas vairuotojams nedraudžia. Jei dokumentus vežiojatės su savimi, pagreitinsite pareigūnų darbą ir nesudarysite didelių mašinų spūsčių.
Pareigūno prisistatymas ir stabdymo priežasties nurodymas
Vairuotojui paprašius, tikrinantis pareigūnas privalo prisistatyti, parodyti jo įgaliojimus patvirtinantį tarnybinį pažymėjimą. Vairuotojas, sustabdytas policijos pareigūno, visada gali paprašyti nurodyti stabdymo priežastį ir tikslą, o pareigūnas privalo tokią priežastį vairuotojui aiškiai nurodyti.
Elgesys su sustabdyta transporto priemone
Sustabdytas vairuotojas išlipti iš sustabdytos transporto priemonės gali tik paliepus policijos pareigūnui. Vairuotojas turi betarpiškai bendrauti su policijos pareigūnu, todėl reikėtų atidaryti langą ar dureles. Jeigu bus būtinybė, kad vairuotojas išliptų, pavyzdžiui, peržiūrėti nusižengimo medžiagą arba tikrinti blaivumą, pareigūnas paprašys išlipti ir galbūt atsisėsti į policijos automobilį. Be policijos pareigūno leidimo arba prašymo iš sustabdytos transporto priemonės niekas negali išlipti. Tai reiškia, kad keleiviai taip pat turi likti sustabdytame automobilyje. Tai yra dėl saugumo, nes kartais vairuotojai sustabdomi tikrai ne pačiose patogiausiose vietose, todėl jei vairuotojai ar keleiviai pradės laipioti kada panorėję, tikrai nebus saugu niekam.
Atsakomybė už teisėtų pareigūnų reikalavimų nevykdymą
Baudžiamosios atsakomybės niuansai
Nei vienas faktas nėra aiškus - pabėgti nuo policijos nepavyks. Neatsižvelgus į pareigūnų reikalavimus, kyla baudžiamoji atsakomybė, kuri gali užtraukti tūkstantinę baudą, teistumą ir viena arba kelias baudžiamojo poveikio priemones. Bėgimas nuo policijos yra nesunkus tyčinis nusikaltimas. Už šį nusikaltimą gresia:
- teistumas;
- bausmė, kuri gali būti:
- bauda nuo 50 iki 2 000 MGL (nuo 2 500 iki 100 000 Eur);
- areštas nuo 15 iki 90 parų;
- laisvės atėmimas iki 2 metų.
Bauda skaičiuojama minimalaus gyvenimo lygio (MGL) dydžiais, kuris yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui, kuris yra 50 Eur.
Yra galimybė išvengti ir teistumo, ir aukščiau minėtos bausmės - tai būti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Neleiskite, kad ši nesąmoninga klaida paženklintų jus baudžiamuoju kodeksu ir taip užkirstų kelią jūsų ateities planams.
Baudžiamojo poveikio priemonės
Be aukščiau paminėto teistumo ir bausmės, skiriamos viena arba kelios baudžiamojo poveikio priemonės, o būtent:
- uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones nuo 1 iki 5 metų, tačiau gali būti uždraudžiama naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones net iki 7 metų, jeigu asmeniui, šios nusikalstamos veikos padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų;
- įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurios dydis nuo 10 iki 250 MGL (t. y., nuo 500 iki 12 500 Eur);
- automobilio arba jo vertės pinigais konfiskavimas.
Be kita ko, teismas skiria turtinės žalos atlyginimą ar pašalinimą, kai dėl nusikaltimo buvo padaryta žalos asmeniui, nuosavybei ar gamtai. Nuteistajam atlikus paskirtą bausmę, teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, terminas pradedamas skaičiuoti po to, kai asmuo paleidžiamas iš laisvės atėmimo įstaigos.
Šiuo atveju, norint, kad būtumėte atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamoji byla būtų nutraukta, yra keli variantai:
- atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius;
- atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Dažni atvejai, kai nukentėjęs asmuo nenori susitaikyti su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu, nors žala jam ir atlyginta.
Administracinė atsakomybė už teisėtų pareigūnų reikalavimų nevykdymą
Administracinių nusižengimų kodeksas numato, kad už teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymą užtraukia baudą nuo 850 iki 1200 eurų ir teisės vairuoti transporto priemonės atėmimą nuo trejų iki penkerių metų. Taip pat gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų. Už šio straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo trejų iki penkerių metų. Už šio straipsnio 4, 5 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas.
Pabėgimas iš eismo įvykio vietos - nepasiteisinanti avantiūra
Lietuvos keliuose kasmet įvyksta tūkstančiai avarijų, tačiau, deja, eismo įvykių kaltininkai ne visuomet lieka nustatyti. Lietuvos kelių policijos tarnyba kiekvienais metais skaičiuoja daugiau nei 1500 atvejų, kuomet vairuotojai tiesiog specialiai ar dėl neapdairumo pasišalina iš eismo įvykio vietos. Draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas pripažįsta, kad savo klaidas, remdamiesi šiuo mitu, teisina nemaža dalis vairuotojų.
Kas laikoma eismo įvykiu?
Daugelis jau primiršo Kelių eismo taisykles (KET), kuriose įtvirtinta nuostata, kad eismo elementus sudaro ne tik kitos transporto priemonės, bet ir visi kiti objektai šalia ar pačioje važiuojamojoje kelio dalyje. Tad jeigu jūs atsitrenkėte į stulpą, saugumo salelę ar nulaužėte kelio užtvarą prie prekybos centro - tai jau laikoma eismo įvykiu. Šiuo atveju taip pat egzistuoja turto savininkas, kuris dėl jūsų kaltės patyrė žalą. Būtent dėl to įvykį būtina užregistruoti bei pasirūpinti nuostolių atlyginimu, - aiškina R. Bieliauskas.
Nepaisant to, pasak draudimo eksperto, beveik trys ketvirtadaliai vairuotojų apie panašius incidentus keliuose neinformuoja policijos ar savo draudimo įmonės. Tuomet jie tampa rimtais pažeidėjais - juk pasišalinimas iš eismo įvykio vietos ir atsakomybė už tokį nusižengimą numatyta itin griežta, - tvirtina R. Bieliauskas. Jis taip pat akcentuoja, kad visi eismo elementai turi savo savininką. Dažniausiai tai būna savivaldybė ar kitas juridinis asmuo, tad tokiais atvejais, kai yra net ir minimaliai apgadinamas jų turtas, privalu atlyginti padarytą žalą. Todėl R. Bieliauskas bet kokio eismo įvykio metu rekomenduoja apie tai pranešti policijos pareigūnams arba kreiptis į turto savininką bei kartu su juo užpildyti eismo įvykio deklaraciją.
Dažniausios pasišalinimo iš eismo įvykio vietos priežastys
Atvejų, kai avarijos kaltininkas pasišalina iš eismo įvykio vietos, dažnai pasitaiko daugiabučių kiemuose, stovėjimo aikštelėse prie prekybos centrų ir nuošalesnėse vietose. R. Bieliausko teigimu, vairuotojai iš avarijos vietos kartais pasišalina specialiai, o retkarčiais tiesiog dėl neapdairumo. Kartais vairuotojai tiesiog nepastebi, kad kažkur atsitrenkė. Vis tik pasitaiko nemažai atvejų, kai vairuotojai supranta padarę eismo įvykį, tačiau pamatę jo padarinius nusprendžia, kad nėra padaryta jokios žalos arba ji vos matoma plika akimi ir nėra prasmės kreiptis į policiją ar turto savininką. Toks elgesys nėra pateisinamas ir nuo atsakomybės neatleidžia, - kalba ERGO atstovas.
Jis priduria, kad vairuotojai daro ir kitą klaidą - padarę eismo įvykį apie tai praneša netinkamu būdu. Tarp mūsų vairuotojų vis dar egzistuoja raštelių kultūra. Neretai jie, apgadinę kitą automobilį, nusprendžia neskambinti į policiją ar nelaukti turto savininko. Kaltininkai tiesiog palieka už valytuvo užkištą lapelį pranešdami, kad būtent jie atsitrenkė į nukentėjusiojo automobilį ir prašo su jais susisiekti. Tačiau net ir tokioje situacijoje avarijos kaltininkas laikomas pasišalinusiu iš eismo įvykio vietos, - teigia R. Bieliauskas.
Bereikalingi nemalonumai ir atsakomybė už pasišalinimą
Remiantis Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, 2017 m. buvo užfiksuoti 1996 atvejai, kuomet vairuotojai pasišalino iš eismo įvykio vietos. Draudimo eksperto teigimu, kartais tokius incidentus pavyksta išaiškinti liudininkų pagalba ar peržiūrėjus vaizdo kamerų įrašus. Patys bėgliai, sulaukę kvietimo į policiją, dažniausiai teisinasi, kad jie tiesiog nepastebėjo padarytos avarijos ar dėl per mažos žalos nematė reikalo kreiptis į policiją ar turto savininką.
Vairuotojų pareigos nurodo, kad eismo įvykio kaltininkas visais atvejais privalo nedelsdamas pranešti apie incidentą nukentėjusiam turto savininkui, o jeigu to padaryti nėra galimybės - policijai. R. Bieliauskas taip pat sako, kad neverta dėl kompensacijos už patirtą žalą su nukentėjusiuoju tartis tik žodžiu ir oficialiai nefiksuoti incidento, kadangi vėliau gali kilti nesusipratimų, ypač tada, kai žmogus nėra pažįstamas.
Tik užpildžius deklaraciją ir užregistravus eismo įvykį, nuostolių atlyginimu - jeigu transporto priemonė yra drausta - pasirūpins draudimo bendrovė. Nevėluokite pranešti apie eismo įvykį, nes pavėluotas pranešimas numato draudikui regreso teisę. Tai reiškia, kad kaltininkui, neinformavusiam apie eismo įvykį gali tekti iki 20 proc. išmokėtos žalos grąžinti draudikui iš savo kišenės. Būtent dėl šios priežasties visuomet suskubkite informuoti savo draudimo bendrovę apie jus ištikusį eismo įvykį, - sako R. Bieliauskas.
ERGO atstovas priduria, kad jei nukentėjusysis savo transporto priemonę yra apdraudęs tik privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu, o kaltininkas nėra nustatytas, tai draudimo bendrovė neatlygins patirtos žalos.
Vairuotojams primenama, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, kai padaryta žala neviršija penkiolikos 750 eurų sumos, užtraukia piniginę baudą nuo 600 iki 850 eurų bei gresia teisių atėmimas nuo vienerių iki trejų metų.
Aplinkosaugos pareigūnų teisės ir reikalavimai
Nuo šių metų aplinkosaugos pareigūnams suteikta teisė be policijos pagalbos gatvėse tikrinti į aplinką išmetamų teršalų - anglies monoksido (transporto priemonių su benzininiais vidaus degimo varikliais), dūmingumo (transporto priemonių su dyzeliniais vidaus degimo varikliais) atitiktį nustatytiems ribiniams dydžiams, pavojingų eksploatacinių skysčių (tepalų, degalų) nuotėkį į aplinką. Išmetamųjų teršalų tikrinime aplinkosaugos pareigūnai patikras vykdys be policijos pareigūnų. Automobiliai išmetamųjų teršalų patikrai bus stabdomi tik didmiesčiuose, šviesiu paros metu. Kaimo vietovėse kontrolės reidai nėra numatyti. Nustačius pažeidimą aplinkosaugos pareigūnai turi galimybę skirti įspėjimą, piniginę nuobaudą, viršijus leistinas išmetamųjų teršalų normas - panaikinti automobiliui techninę apžiūrą, tačiau netvarkingo automobilio nekonfiskuos.
Kaip elgtis pamačius policijos koloną?
Lietuvos vairuotojai yra pakankamai drausmingi ir supratingi. Tokių atvejų, kai skubančių pavienių ar koloną lydinčių ekipažų vairuotojai nepraleidžia, pasitaiko labai retai. Tačiau kartais mažiau patyrę ar vyresnio amžiaus eismo dalyviai pasimeta ir sukelia tam tikrų nepatogumų, todėl specialistas pataria, ką daryti, kad taip nenutiktų. Jei vairuotojas sustojo, tegul jis ir stovi. Geriau taip, nei kad jis pradės manevruoti, sukeldamas pavojų sau ir kitiems. Policijos ekipažai visada geriau apvažiuoja tą skersai sustojusį automobilį ir nuvažiuoja savo keliais, nei aštrina situaciją ir liepia tokiam vairuotojui daryti dar kažkokius veiksmus, - pasakoja J. Davidonis.
Pareigūnas pastebėjo, kad per keturias dienas, kai Lietuvos kelių policija lydėjo popiežiaus Pranciškaus delegaciją, tokių atvejų buvo labai mažai. Kalbant apie specialiųjų tarnybų automobilių praleidimą, J. Davidonis pažymi, kad taip, kaip tą daryti taisyklingai, kuo puikiausiai aprašyta Kelių eismo taisyklėse (KET) ir primena pagrindinius dalykus. Dvyliktame punkte rašoma, kad eismo dalyviai nedelsiant turi duoti kelią transporto priemonėms su įjungtais švyturėliais ir garso signalais. Taip pat transporto priemonių vairuotojai, kelyje kur eismui yra skirta ne daugiau kaip keturios eismo juostos abejomis kryptimis, privalo sustoti dešiniame kelkraštyje, o kai jo nėra - prie pat važiuojamosios dalies krašto.
Tačiau kartais ne visada būna vietos prie dešinio krašto, bet vairuotojų pareiga, vos tik pamačius šviesos ir garso signalus, mažų mažiausiai sustoti, o jei nėra vietos manevruoti - likti vietoje. Bet, pavyzdžiui, jei matoma, kad pirmoje eismo juostoje vairuotojai traukiasi į dešinę, kiek įmanoma, arčiau dešinio krašto turi trauktis ir antra eismo juosta važiuojantys, - primena J. Davidonis. Pareigūnas pastebi, kad nors KET eismo dalyvių pasitraukimo procedūrą apibrėžia ganėtinai aiškiai, tačiau vairuotojai tuo vadovaujasi ne visada. Nors taisyklės reikalauja sustoti kuo arčiau dešinio krašto, bet praktiškai būna, kad automobiliai prasiskiria ir vieni pasitraukia į kairę, kiti į dešinę. Pagal eismo sąlygas mes matome, kad kartais būtų dar sudėtingiau, jei visi trauktųsi į dešinę ir pradėtų vieni kitus spausti. Jeigu yra vietos pasitraukti į kairę, taip praskirti srautą ir duodamas kelias per vidurį, aš manau, kad tai nėra blogai. Bet vairuotojai visada turėtų įvertinti situaciją, kaip sustoti yra saugiausia, - pastebi J. Davidonis.