Lietuvoje stipriųjų alkoholinių gėrimų gaminimas namų sąlygomis yra draudžiama veikla. Licenciją gaminti alkoholio produktus gali turėti tik asmenys, kuriems ją išdavė Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, vadovaudamasis Alkoholio produktų gamybos licencijavimo taisyklėmis.
Atsakomybė pagal Baudžiamąjį kodeksą
Atsakomybė už stipriųjų gėrimų pagaminimą ir prekybą yra diferencijuota. Baudžiamojo kodekso (BK) 201 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę asmeniui, kuris, turėdamas tikslą realizuoti, neteisėtai gamino, laikė, gabeno naminius stiprius alkoholinius gėrimus, nedenatūruotą ar denatūruotą etilo alkoholį, jų skiedinius (mišinius) arba juos realizavo.
Bausmės už BK 201 straipsnio 2 dalies pažeidimą
Už šios veikos padarymą numatytos bausmės yra:
- Viešieji darbai
- Bauda
- Laisvės apribojimas
- Areštas
- Laisvės atėmimas iki dvejų metų
Panašaus pobūdžio administracinę atsakomybę įtvirtina Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 137 straipsnio 3 ir 5 dalys. Informatikos ir ryšių departamento duomenimis, 2024 metų sausio-kovo mėnesiais užregistruoti 28 BK 201 straipsnio 2 dalies pažeidimo atvejai ir 9 - 3 dalies.
Teisėkūros aktualijos ir „Naminukės“ Gamyba
Alkoholio kontrolės įstatymas (AKĮ) ir jo reglamentavimas, ypač ribojimai, susiję su „naminukės“ (gėrimų, kurių alkoholio koncentracija didesnė nei 65 procentai) gamyba, ne kartą buvo atsidūrę Seimo narių akiratyje.
Bandymų įteisinti „naminukę“ istorija
- Dar 2011 m. Seimas svarstė galimus AKĮ pakeitimus, siūlydamas įteisinti alkoholio gamybą kaimo turizmo sodybose (ūkininkams). Šis pakeitimas nebuvo priimtas, sulaukus didelių prieštaravimų dėl galimo prieštaravimo pagrindinei AKĮ tikslų krypčiai - mažinti bendrą alkoholio suvartojimą Lietuvoje.
- 2023-2024 m. AKĮ vėl atsidūrė įstatymų leidėjo akiratyje, kuomet 2024 m. kovo 19 d. Seimas pritarė iš esmės identiškam siūlymui - įteisinti „naminukės“ gamybą kaimo turizmo sodybose, kur gamyba užsiimtų ūkininkai.
Aptariamas AKĮ pakeitimo projektas kol kas neperėjo visų reikiamų teisėkūros etapų ir nebuvo galutinai priimtas; šiuo metu projektas yra Europos Komisijos akiratyje, kur atliekama notifikavimo procedūra.
Baudos, kaip bausmės, vertinimas ekonominiu požiūriu
Amerikiečių ekonomisto G. S. Becker straipsnyje „Crime and Punishment: An Economic Approach“ (liet. Nusikaltimas ir bausmė: ekonominis požiūris) išsakyta mintis, kad bausmė yra nusikaltimo padarymo kaina.
Baudos privalumai ir trūkumai
Vienas iš baudos privalumų yra tai, kad ji nereikalauja jokių žmogiškųjų išteklių, skirtingai nuo laisvės atėmimo bausmės ar laisvės apribojimo, kur bausmės įgyvendinimo metu dalyvautų įvairių institucijų asmenys.
Vertinant veikos bausmės skyrimo atvejus baudos kontekste, yra akivaizdi tendencija, kad vertinama daug įvairių aplinkybių, pavyzdžiui, pagaminamo alkoholio kiekis (kvalifikuotos sudėties atveju griežtesnė atsakomybė taikoma asmenims, gaminantiems, laikantiems, gabenantiems ar realizuojantiems 50 litrų ir daugiau alkoholio) ar tikslas realizuoti pagamintą alkoholį. Baudžiamosios atsakomybės aspektu tikslo turėjimas realizuoti yra laikomas pagrindiniu subjektyviuoju veikos požymiu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) nurodo, kad tikslo turėjimas yra vertinamasis kriterijus, įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis, vertinant surinktų įrodymų visumą bendrame bylos kontekste.
Vis dėlto, šios veikos kontekste būtų sudėtinga pritarti teiginiui, jog baudos sumokėjimas nukentėjusiems asmenims atlygintų patirtus pažeidimus, kadangi šios veikos atveju nukentėjusiojo asmens apskritai nėra, nebent tai būtų pati valstybė. Apibendrinant, G. S. Becker numatytas baudžiamosios atsakomybės bausmių vertinimo modelis vargu ar galėtų būti pritaikomas BK 201 straipsnyje numatytos veikos atžvilgiu.
Laisvės atėmimo bausmės vertinimas
G. S. Becker iš dalies palaiko intensyvesnį laisvės atėmimo bausmių taikymą, argumentuodamas, kad asmuo, esantis įkalinimo įstaigoje, yra sulaikomas nuo tolimesnių nusikaltimų darymo, kadangi jis neturi galimybės veikti laisvai, jo laisvė yra suvaržyta.
Tačiau, pritaikant šiuos argumentus BK 201 straipsnyje įtvirtintai veikai, manytina, jog įkalinimas tik itin retu atveju galėtų būti laikomas kaip galimybė užkirsti kelią aptariamos veikos padarymui. Laisvės atėmimas yra griežčiausia BK 201 straipsnyje numatyta bausmė, kuri skiriama itin retai: kur kas dažniau skiriamos baudos ar laisvės apribojimo bausmės. Atsižvelgiant į mažą šios bausmės pritaikomumą praktikoje, kvestionuotinas ir jos poveikis tolimesnių tokių veikų padarymui.
Kriminologai kelia klausimą, kaip dažnai nusikaltimus darantys asmenys apskritai žino apie atsakomybės ribas, gresiančias bausmes. Nepaisant to, vertinant, ar asmuo, žinodamas apie gresiantį laisvės atėmimą, visgi pasirinktų daryti BK 201 straipsnyje numatytas veikas, pritaikant G. S. Becker modelį atrodytų, jog asmuo įsivertintų patiriamą riziką (gresiantį laisvės atėmimą) ir iš padaromos veikos gaunamą naudą.
Siūlomo AKĮ projekto analizė ir iššūkiai
Svarstant registruotame, bet kol kas neįsigaliojusiame AKĮ projekte numatyto teisinio reguliavimo pakeitimus, didžiausias dėmesys atkreiptinas į jo įgyvendinimo ir stebėsenos sąnaudas. Pažymėtina, jog „naminukės“ ar kitų stipriųjų alkoholinių gėrimų gamyba savo reikmėms, tausojant šalių senąsias kultūras ir tradicijas, leidžiama daugelyje Europos Sąjungos valstybių narių - Austrijoje, Čekijoje, Vengrijoje, Prancūzijoje.
Ūkininkų alkoholinių gėrimų gamyba ir prekyba
Naujas AKĮ projektas numato galimybę leisti ūkininkams gaminti ir parduoti kaimo turizmo sodyboje ne didesnės kaip 65 procentų tūrinės etilo alkoholio koncentracijos alkoholinius gėrimus. Projekte numatyta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos pareiga atlikti ex post teisinio reguliavimo vertinimą, kuriuo taip pat būtų įvertinta galimybė išplėsti reguliavimą, suteikiant teisę ūkininkams vykdyti tradicinių alkoholinių gėrimų prekybą.
Ūkininkų tradicinių alkoholinių gėrimų gamyba įstatymo projekte numatyta kaip išimtis iš licencijuojamų veiklų sąrašo (12 straipsnio 1 dalies pakeitimas: „Gaminti alkoholio produktus (išskyrus šio Įstatymo 10 straipsnyje nurodytus alkoholinius gėrimus ir šio Įstatymo 101 straipsnyje nurodytus ūkininkų pagamintus tradicinius alkoholinius gėrimus) leidžiama tik įmonėms, turinčioms licenciją gaminti šiuos produktus“). Tokia projekto lengvata sudaro pagrindą manyti, jog ūkininkų tradiciniai alkoholiniai gėrimai galėtų tapti privilegijuotais produktais: jų ūkininkai neprivalėtų licencijuoti, bet įstatymo projekte numatoma galimybė įteisinti ne tik jų gamybą, kuri, kaip minėta, savo reikmėms leistina daugelyje Europos valstybių, bet ir prekybą jais.
Reguliavimo mechanizmo trūkumas
Visgi, projekte nebuvo numatytas joks reguliavimo mechanizmas gamybos ir pardavimo veikloms. Tai kelia pagrįstų klausimų, kaip nelicencijuojant veiklos galėtų būti sekamas tokių produktų gaminimas, kaip teikiamos gėrimų gamybos ir realizavimo ataskaitos, kurios privalomos pateikti kontroliuojančiai institucijai licencijavimo atveju?
Įvertinus tai, jog buvo svarstoma apie ūkininkų vykdomą „naminukės“ prekybą, aparatai, kuriais būtų išgaunamas alkoholis, būtų laikomi maisto produktų gamybos įranga, kuriems taikomi ir atitinkami higienos standartai, maisto tvarkymo normos. Visgi, įstatymo projekte nebuvo numatytas gamybos įrangos sertifikavimo mechanizmas, privalomi patikrinimai ar kitos procedūros. Taip pat, nesant būtinų licencijų, nebūtų įtraukiama į apskaitą ir patalpų, kuriose alkoholio produktas bus gaminamas, planas. Tai kelia rimtų abejonių ir dėl gaminamo maisto produkto kokybės, veiklos atitikties higienos normoms, vartotojų teisių apsaugos užtikrinimo.
Degustacijos ir kontrolės problemos
Projekte buvo numatyta, jog ūkininkams, kurie sertifikavo gaminamus alkoholinius gėrimus kaip tautinio paveldo produktus, būtų leidžiama gaminti juos kaimo turizmo sodybose ne parduoti, o savo ar šeimos poreikiams tenkinti ir degustuoti vietoje. Apie tokią veiklą ūkininkas raštu ar elektroninių ryšių priemonėmis turėtų informuoti Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą (VMVT) prieš gaminant produktą, o po gamybos proceso pabaigos nurodyti, kokį kiekį produkto pagamino. Numatyti ir kiti reikalavimai - leistinas šių produktų pagaminimo kiekis, reikalavimai, į kokias talpas jie turėtų būti pilstomi, kaip žymėti produktą ir kt.
VMVT minėtos veiklos atžvilgiu turi teisę dalyvauti gamybos procese, tikrinti minėtą žurnalą. Numatant VMVT tik teisę, o ne pareigą, kyla klausimas, ar toks veiklos monitoringas būtų tinkamai užtikrintas ir kaip būtų sprendžiamas papildomos naštos institucijai suteikimo klausimas laiko ir finansų atžvilgiu. Taip pat, kaip būtų užtikrinta, jog ūkininkas VMVT praneš apie tikrąjį pagaminto produkto kiekį, jei nenumatytos papildomos procedūros ar patikrinimai?
Svarbu pažymėti, jog projektas nepasiūlė ir degustacijos apibrėžimo, kuris, be kita ko, nėra įtvirtintas ir kituose teisės aktuose - koks yra leistinas produkto suvartojimas, kad būtų tik „padegustuota“, o kada tai būtų neleistina veikla, kuriai taikomos sankcijos? Pažymėtina, jog degustacijų veikla taip pat yra licencijuojama kaip viešojo maitinimo veikla.
Draudimas pardavinėti alkoholinius gėrimus asmenims, jaunesniems nei 20 m.
AKĮ tikslas pagal 1 straipsnio 1 dalį - mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui. Ūkininkai, gaminantys tradicinius alkoholinius gėrimus, privalėtų užtikrinti, kad degustacijų kaimo turizmo sodybose metu asmenys iki 20 metų nevartotų naminių alkoholinių gėrimų.
Ūkininkams, kurių pardavimo veikla įstatymo projekte nebuvo sureguliuota, taip pat galiotų bendras draudimas neparduoti alkoholio asmenims iki 20 m. Tačiau kaip praktikoje būtų įmanoma sukontroliuoti, ar ūkininkai šio reikalavimo laikosi, neteikiant jokių ataskaitų? Manytina, jog pranešimų apie galimus įstatymų pažeidimus kaimo turizmo sodybose būtų mažiau, nei mieste, atsižvelgiant į vietovių atokumą.
Be to, šiuo metu mažmeninės prekybos vietose galioja bendrasis draudimas pardavinėti alkoholį po 20 val. darbo dienomis ir po 15 val. sekmadieniais. Nesant įtvirtinto efektyvaus kontrolės mechanizmo, kaip bus užkirstas kelias situacijoms, kai nespėjus alkoholinio gėrimo nusipirkti parduotuvėje, tai bus atliekama atvažiavus į kaimo turizmo sodybą?
Vyriausybės pozicija ir kontrolės sąnaudos
Vyriausybė šiam projektui pritarė, tačiau siūlė jį papildyti nuostatomis dėl ūkininkų, kuriems leidžiama gaminti alkoholinius gėrimus, veiklos licencijavimo būtent tam, kad padėtų kontroliuoti gamybos ir realizavimo apimtis bei užtikrinti produktų kokybės kontrolę. Tokią kontrolę buvo siūloma pavesti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui, Valstybinei mokesčių inspekcijai ir kitoms institucijoms.
Reikia įvertinti ir tai, jog valstybės institucijoms toks pakeitimas lemtų papildomas žmogiškųjų resursų, laiko ir materialiųjų išteklių sąnaudas, kurioms būtinas papildomas valstybinis finansavimas. G. S. Becker pabrėžia, jog draudžiamos veikos padarymo tikimybė mažėja, augant nubaudimo tikimybei bei, atitinkamai, visuomenės išlaidoms (minėtoms laiko, finansų, žmogiškųjų resursų kategorijoms).
Nustatant bet kokį veiklos kontrolės mechanizmą, būtina įvertinti ir naštą, tenkančią institucijoms, bei jų teikiamą naudą - ar naujai įdarbintų asmenų, atsakingų už ūkininkų „naminukės“ gamybos ar prekybos kontrolę, išlaikymo sąnaudos (mokami atlyginimai) nebūtų didesnės, nei gaunama nauda, siekiant kontroliuoti tokią veiklą? Kiek ir kokių resursų reikės, kad tokia veikla būtų tinkamai valstybės reguliuojama? Reikia įvertinti ir tai, kad kaimo turizmo sodybos yra įsitvirtinusios už miesto ribų, didesnės išlaidos būtų reikalingos ne tik atlyginimo forma institucijų darbuotojams, bet didesnės būtų ir laiko sąnaudos dėl kelionių į atokias vietoves.
Visi šie klausimai, į kuriuos sunku rasti atsakymą, veda prie išvados, jog netinkama draudžiamos veiklos stebėsena potencialius „nusikaltėlius“ skatintų tęsti rizikingą veiklą, nesilaikyti numatytų taisyklių, tikintis likti nenubaustiems. Pagal G. S. Becker, į draudžiamą veiką linkusiam asmeniui didesnę įtaką daro bausmės neišvengiamumas, o ne jos dydis. Šiuo atveju būtent bausmės dėl naminių alkoholinių produktų gamybos taisyklių nesilaikymo neišvengiamumas būtų ganėtinai žemo laipsnio.
Kadangi šiame siūlytame įstatymo projekte aiškių reikalavimų ūkininkams nėra numatyta, institucijos neturėtų konkrečių gairių, kaip reikėtų vykdyti stebėseną. Visa tai sudarytų palankias aplinkybes ūkininkams pelnytis iš alkoholinių produktų gamybos, išvengiant bendrų draudimų ir turint pagrįstą lūkestį nepakliūti į institucijų akiratį. Įvertinus tai, kad ūkininkų turizmo sodybos nėra taip lengvai pasiekiamos, kaip mažmeninės alkoholio parduotuvės mieste, ši veikla, veikiausiai, nebūtų institucijų taip dažnai stebima ar tikrinama. Tai galėtų tapti paskatomis ūkininkams nepastebėtiems nukrypti nuo leistinos naminio alkoholio produktų kiekio normos, alkoholio stiprumo, bendro amžiaus, nuo kurių parduodami alkoholiniai gėrimai, reikalavimo laikymosi ir be kita ko, prisidėtų ir palankių sąlygų plėstis šešėliniam verslui.
tags: #baudziamasis #kodeksas #201 #straipsnis #1 #dalis