Kasmet tarp Lietuvoje užregistruotų nusikalstamų veikų vyrauja baudžiamieji nusižengimai ir nusikaltimai nuosavybei, turtinėms teisėms bei turtiniams interesams. Šiuo metu didėja ir nuteistųjų už šio pobūdžio nusikalstamas veikas skaičius. Pavyzdžiui, 2010 metais nuteistieji už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas sudarė net 55,49 proc. visos nuteistųjų dalies.
Bauda - tai turtinio pobūdžio bausmė, kuri yra adekvati, ekonomiška ir efektyvi poveikio priemonė asmenims, padariusiems savanaudiškas ar turtinę žalą sukėlusias nusikalstamas veikas. Tačiau bausmių skyrimo praktika rodo, jog bauda kaip turtinio pobūdžio sankcija nėra pakankamai išnaudojama. Pavyzdžiui, 2010 metais baudos bausmė sudarė tik apie 30 proc. visų paskirtų bausmių. Tuo tarpu užsienio valstybių teismų praktikoje bauda yra dažniausiai taikoma bausmė ir kai kuriose valstybėse ji sudaro net 80 proc. visų skiriamų bausmių.
Baudos vaidmuo Lietuvos baudžiamojoje justicijoje
Vienas pagrindinių baudžiamosios justicijos Lietuvoje trūkumų - dažnas laisvės atėmimo bausmės taikymas. Dėl šios priežasties Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2008-2012 m. siekė (kai kalbama apie nesmurtinius nusikaltimus) orientuoti ne į asmens įkalinimą, o į alternatyvias su asmens laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Šioje, kaip ir ankstesnėje Vyriausybės programoje, siekiama įtvirtinti bausmės ekonomijos principą - skirtina minimali bausmė, kurios užtektų paveikti nuteistąjį ir paskatinti jį pasitaisyti. Dažnesnį baudos taikymą taip pat rekomenduoja tarptautiniai teisės aktai. Bauda gali būti lygiaverte alternatyva laisvės atėmimui.
Pavyzdžiui, Minimaliose standartinėse taisyklėse dėl priemonių, nesusijusių su laisvės atėmimu (Tokijo taisyklėse), patvirtintose Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 1990 m. gruodžio 14 d. rezoliucija Nr. 45/110, įtvirtinama bendra Jungtinių Tautų Organizacijos narių valstybių nuostata taikyti priemones, nesusijusias su laisvės atėmimu, įskaitant ir baudą, siekiant riboti įkalinimo taikymą. Taikyti su laisvės atėmimu nesusijusias priemones taip pat skatina 1976 m. kovo 9 d. Europos Tarybos Ministrų Komiteto priimta rezoliucija Nr. 10 „Dėl būtinų alternatyvių baudžiamųjų priemonių įkalinimui“.
Šios alternatyvos laisvės atėmimui taikomos kaip sankcijos, o tai, kad būtų sukurti metodai, leidžiantys susieti šias baudas su pažeidėjo finansinėmis galimybėmis bei kurie, jei tai įmanoma, neprivestų prie įkalinimo, yra svarbu.
Baudos taikymo problemos ir mokslinis tyrimas
Tačiau reikėtų pabrėžti, jog teismų praktikoje, taikant šios rūšies bausmę, susiduriama su nemažai problemų. Teismai retai įvertina vieną iš svarbesnių - kaltinamojo mokumą, t.y., ar jis sugebės sumokėti jam paskirtą piniginę sumą. Manytume, jog problema slypi baudos dydžio nustatymo mechanizme, kuris šiuo metu, deja, nėra tiesiogiai susietas su jokiais aiškiais objektyviais kriterijais. Kalbant apie baudą, taip pat nemažai problemų kyla jos vykdymo procese, kurias, mūsų nuomone, irgi būtina išanalizuoti. Taigi, baudos dydžiai, turtinės bausmės dydžio nustatymo mechanizmai bei baudos vykdymas - tai yra pagrindinės problemos, susijusios su baudos bausme, kurios yra gvildenamos šioje temoje.
Pabrėžtina, jog Lietuvos baudžiamosios teisės mokslininkai neskiria daug dėmesio su bauda susijusiems klausimams. Tačiau šia tema galima rasti darbų. Baudos dydžio nustatymo mechanizmą kritikuoja G. Šulija ir prof. V. Piesliakas. Taip pat, reikėtų paminėti A. Šumskų, kuris nagrinėjo bendrus baudos skyrimo klausimus. Tuo tarpu užsienio valstybėse su bauda susiję probleminiai klausimai yra gana aktualūs. Iš lenkų mokslininkų galima būtų paminėti M. Melezinį, iš anglų - S. Hillsmaną, iš rusų mokslininkų - I. V. Dvorianskovą bei I. B. Ivalskają. Į šią problematiką taip pat gilinosi S. Walteris ir T. Tyrimo mokslinis naujumas ir reikšmė. Šiame darbe po ilgos šešerių metų pertraukos Lietuvoje naujai ir išsamiai išnagrinėtos baudos kaip bausmės reglamentavimo ir taikymo problemos.
Magistro baigiamojo darbo tikslas - remiantis sukauptomis teorinėmis ir praktinėmis žiniomis įvertinti baudos kaip bausmės reglamentavimą ir taikymo praktiką Lietuvoje, išryškinti jos trūkumus ir privalumus bei pateikti pasiūlymus, kaip baudos reguliavimas bei taikymas galėtų būti tobulinamas. Tyrimo metodologija apėmė lyginamąjį metodą, leidžiantį ištirti baudos reguliavimo pavyzdžius užsienio valstybėse. Dokumentų analizės metodas buvo naudojamas nagrinėjant Lietuvos Respublikos ir atskirų užsienio valstybių teisinę bazę, tarptautinius dokumentus, taip pat teismų praktiką. Sisteminės analizės metodas leido atskleisti visą tyrimui panaudotą teorinę ir empirinę medžiagą bei ją panaudoti iškeltiems uždaviniams atskleisti. Naudoti tyrimo šaltiniai. Nagrinėjant iškeltus uždavinius, buvo tiriami Lietuvos Respublikos baudžiamieji ir bausmių vykdymo įstatymai bei poįstatyminiai teisės aktai, taip pat įvairių užsienio valstybių (Austrijos, Danijos, Didžiosios Britanijos, Lenkijos, Norvegijos, Olandijos, Prancūzijos, Rusijos, Šveicarijos, Vokietijos) baudžiamieji ir bausmių vykdymo teisės aktai, reglamentuojantys baudos bausmę. Buvo naudoti tarptautiniai dokumentai, susiję su alternatyvomis laisvės atėmimui. Darbą sudaro įvadas, 4 skyriai ir 6 poskyriai, išvados bei pasiūlymai, literatūros sąrašas, anotacijos bei santraukos lietuvių ir anglų kalbomis, taip pat priedai.
Baudos teisinė bazė ir taikymo apimtis Lietuvoje
Bauda kaip bausmė yra įteisinta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 42 straipsnio 1 ir 2 dalyse, o jos požymiai formuluojami BK 47 straipsnyje. Pagal šio kodekso 43 straipsnį bauda taip pat yra bausmė, kuri skiriama juridiniams asmenims už padarytą nusikaltimą. Bauda - piniginė bausmė, teismo skiriama BK specialiojoje dalyje numatytais atvejais. Pagrindinis šios bausmės nubaudimo elementas nukreiptas į asmens turtinį statusą. Bauda siekiama priversti sumokėti už padarytą nusikalstamą veiką.
LR BK (atsižvelgiant į 2011 m. liepos 5 d. BK pakeitimus) baudos bausmė yra numatyta 227 sankcijose iš 422 galimų, t.y. ji numatyta truputėlį daugiau nei pusėje visų sankcijų (54 proc.). Išanalizavus baudos numatymą straipsnių sankcijose pagal nusikalstamos veikos klasifikacinę kategoriją, gauti tokie rezultatai:
- baudžiamiesiems nusižengimams sankcijose - 100 proc. (ji numatyta visose 45 sankcijose);
- nesunkiems nusikaltimams sankcijose - 81,4 proc. (131 sankcijoje iš 161 sankcijos);
- apysunkiems nusikaltimams sankcijose - 42,7 proc. (44 sankcijose iš 103);
- sunkiems nusikaltimams - 9,3 proc. (7 sankcijose iš 75).
Labai sunkiems nusikaltimams sankcijose bauda nenumatoma. Prof. V. Piesliakas atkreipia dėmesį, kad bausmės praktinis taikymas priklauso nuo to, kaip dažnai ji minima įstatymo sankcijose. Atlikto tyrimo duomenimis, baudos bausmės numatymas visose BK straipsnio sankcijose sudaro tik 54 proc., o laisvės atėmimo bausmė - net 89,33 proc. visų sankcijų.
Analizuojant 2006-2010 m. Lietuvoje paskirtas bausmes, baudos bausmės taikymo vidurkis šiuo laikotarpiu sudarė 30,66 proc., o laisvės atėmimo bausmės - apie 43,98 proc. Tačiau reikėtų pabrėžti, kad dabartiniu metu Lietuvos praktikoje bauda yra dažniausiai taikoma alternatyva laisvės atėmimui.
Baudos palyginimas su alternatyviomis bausmėmis
Laisvės apribojimo bausmę per minėtą laikotarpį teismai vidutiniškai skyrė 13,96 proc. nuo visų paskirtų bausmių, o viešuosius darbus - tik 2,22 proc. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad viešųjų darbų bausmė, įstatymo leidėjo nuomone, yra ne tik švelniausia iš alternatyvių laisvės atėmimui bausmių rūšių, bet ir švelnesnė už baudą. Tačiau viešieji darbai ir bauda yra labai skirtingos savo turiniu ir pobūdžiu, todėl vien tik iš jų vietos bausmių rūšių sąraše yra sudėtinga nuspręsti, kuri jų yra griežtesnė.
Pirma, šis bausmių griežtumo vertinimas labai priklauso nuo pažeidėjo, jo socialinio ir ekonominio statuso. Antra, bauda yra ekonominio, o viešieji darbai yra socialinio pobūdžio baudžiamosios atsakomybės poveikio priemonė. Kita vertus, nagrinėjamos bausmės yra panašios tuo, kad naudą gauna valstybė. Baudos atveju nuteistasis teismo paskirtą sumą privalo sumokėti į valstybės biudžetą, o viešojo darbo bausmės esmę sudaro - neatlygintinis nuteistojo darbas visuomenės labui. Pabrėžtina, jog teismui, sprendžiant, kokią bausmę iš šių dviejų skirti, nėra jokių nuorodų į tai, kokiomis sąlygomis ar kokiems asmenims šios bausmės turėtų būti skiriamos. Be to, šios bausmės labai dažnai įeina į baudžiamojo įstatymo sankcijų struktūrą kaip alternatyvos.
Nemažai sankcijų už nusikalstamas veikas nustato švelniausią galimą bausmę - baudą. Pavyzdžiui, BK 178 straipsnio 2 dalis reglamentuoja: „Tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.“ Teismas, spręsdamas bausmės skyrimo klausimą už nusikaltimą, padarytą pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, ir pagal bylos aplinkybes norėdamas skirti švelniausią bausmę, pirmiausia turės apsvarstyti galimybę skirti baudą. Kaip jau minėta, dėl baudos ekonominio pobūdžio jos poveikis ir griežtumas priklauso nuo kaltininko socialinės charakteristikos, jo turtinės padėties. Todėl, jeigu teismas nuspręs, kad asmeniui dėl turtinės padėties tokia bausmė yra netinkama, jis, vadovaudamasis sankcijos struktūra, turės paskirti griežtesnę bausmę. Apie baudos vykdymą detaliau aptariama 4 skyriuje „Baudos vykdymas“. Tačiau iš karto, bendra tvarka, švelnesnė bausmė negali būti paskirta, nes ji nėra numatyta sankcijoje, nors kaltininko turtinė padėtis baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu byloja apie baudos įvykdymo sunkumus. Taigi, viešųjų darbų ir baudos bausmių griežtumas išryškėja santykyje su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu.
Baudos privalumai, lyginant su viešaisiais darbais
Nagrinėjant baudos santykį su viešaisiais darbais, galima išskirti kelis baudos privalumus viešųjų darbų atžvilgiu. Visų pirma, viešųjų darbų atveju yra apribotas asmenų ratas, kuriems gali būti skiriami šio pobūdžio darbai. Pavyzdžiui, viešieji darbai neskirtini dėl aplinkybių, kurios objektyviai gali neleisti nuteistajam dirbti viešųjų darbų: neįgalumas, nėštumas, sunki liga. Tuo tarpu baudos atveju tokių apribojimų nėra. Bauda gali būti skiriama ir moterims, ir sunkia liga sergantiems asmenims.
Antra, viešuosius darbus gali trukdyti atlikti nuteistojo darbas. Antai „viešuosius darbus T. K. skirti netikslinga, kadangi kaltinamasis dirba ir viešųjų darbų bausmė gali trukdyti darbui, kaip ir darbas gali trukdyti atlikti viešųjų darbų bausmę ir taip nebus pasiekti bausmės tikslai“. Kita vertus, ne mažiau svarbu atskleisti ir viešųjų darbų privalumus baudos bausmės atžvilgiu. BK 2 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinta asmeninės atsakomybės nuostata, kuri reiškia, jog pagal baudžiamąjį įstatymą už nusikalstamą veiką atsakyti gali tik kaltai ją padaręs asmuo. Manytume, jog ši nuostata labiau yra užtikrinama viešųjų darbų negu baudos atveju. Kadangi visas viešųjų darbų procesas yra kontroliuojamas, todėl sunku įsivaizduoti, kad teismo paskirtą bausmę atliks ne nuteistasis, o kitas asmuo. Tuo tarpu baudą gali sumokėti tretieji asmenys, o tai būtų sunku patikrinti. Be to, svarbu pabrėžti, jog baudos specifinė ypatybė yra tai, kad vykdant šią bausmę nuteistajam pataisos priemonės poveikis netaikomas nuolat, kaip taikomas nuteistiesiems vykdant viešųjų darbų bausmę ilgesnį laikotarpį. Nuolatinis pataisos priemonės poveikis nuteistiesiems sudaro geresnes sąlygas pasitaisyti. Nuteistiesiems, kuriems paskirta viešųjų darbų bausmė, pataisos priemonės yra neatlygintinis nuteistojo darbas visuomenės labui ir bausmės atlikimo režimas (BVK 40 straipsnis). Jei nuteistasis iki tol nedirbo, jis įgyja įprotį nuolat dirbti, gerbti darbą ir jo rezultatą, o įprotis tampa poreikiu.
Baudos privalumai, lyginant su laisvės apribojimo bausme
Kita laisvės atėmimo bausmei BK 42 straipsnyje numatyta alternatyva yra laisvės apribojimas. Kaip ir nagrinėjant baudos ir viešųjų darbų santykį, visų pirma, svarbu atskleisti baudos privalumus laisvės apribojimo bausmės atžvilgiu. Baudos ir laisvės apribojimo bausmių turinio griežtumą atribojanti aplinkybė yra ta, kad pastaroji bausmė nustato laisvės suvaržymus nuteistajam. Skirdamas laisvės apribojimo bausmę, teismas gali nustatyti vieną ar kelis draudimus bei įpareigojimus, be to ši bausmė apima keletą bendrai privalomų pareigų nuteistajam. Asmeniui, nuteistam pinigine bausme, yra keliamas vienintelis reikalavimas - sumokėti teismo paskirtą pinigų sumą valstybės naudai. Tai gali apimti ir draudimus nekeisti gyvenamosios vietos be institucijos žinios, draudimą lankytis tam tikrose vietose ar bendrauti su tam tikrais asmenimis ar asmenų grupėmis (BK 48 straipsnio 3-6 dalys).
Kadangi bauda sumokama į valstybės biudžetą, tai yra ekonomiška bausmė, nes ji nieko nekainuoja valstybei. Priešingai, tai atneša valstybei finansinių pajamų. Tuo tarpu vykdant laisvės apribojimo bausmę, valstybė patiria išlaidas dėl probacijos tarnybos darbo su nuteistaisiais, padedant jiems integruotis į visuomenę. Pavyzdžiui, 1992-1993 m. probacijos tarnybų pareigūnai ne tik tikrina, kaip nuteistasis laikosi teismo nustatytų draudimų ir vykdo paskirtus įpareigojimus, bet ir teikia socialinę paramą sprendžiant asmenines ir socialines nuteistojo problemas (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) 47 straipsnio 2 dalis). Pavyzdžiui, pataisos inspekcijos (toliau - PI) pareigūnai padeda sutvarkyti reikiamus dokumentus socialinei pašalpai gauti, rasti laikiną gyvenamąją vietą, jeigu asmuo neturi kur gyventi, kartu su darbo birža organizuoja įvairias pagalbos priemones.
Baudžiamosios teisės ir procedūros Prancūzijoje
Be administracinių baudų, baudžiamajame procese svarbu suprasti ir teismo procesų ypatumus. Jeigu asmuo yra pilnametis ir pripažįsta padaręs veiką, dėl kurios yra kaltinamas, ir jeigu už nusikaltimą yra baudžiama bauda arba ne didesne negu penkerių metų laisvės atėmimo bausme, Prancūzijoje gali būti taikoma procedūra, vadinama skubiu bylos nagrinėjimu iš anksto prisipažinus kaltu (comparution immédiate sur reconnaissance préalable de culpabilité). Šiuo atveju privaloma advokato pagalba. Teismo jurisdikcija priklauso nuo nusikaltimo pobūdžio ir teritorinės jurisdikcijos. Baudžiamasis procesas yra žodinis ir viešas. Teismui pateikiama nagrinėti tik kaltinimo akte aprašyta veika, tačiau teismas posėdyje turi teisę perkvalifikuoti veiką, jeigu pateikėte savo pastabas dėl naujų kaltinimų. Prancūzijoje prisipažinimo kaltu procedūros nėra, tačiau nagrinėjant tam tikrus nesunkius nusikaltimus galima prašyti, kad prieš prasidedant bet kokiam teismo procesui būtų taikoma bylos nagrinėjimo iš anksto prisipažinus kaltu procedūra.
Bausmių rūšys Prancūzijoje
Sunkių nusikaltimų bylose gali būti skiriama laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė arba terminuota laisvės atėmimo bausmė. Gali būti skirtos ir papildomos bausmės, tokios kaip visuomenei naudingi darbai (su asmens sutikimu), teisių atėmimas (vairuotojo pažymėjimo atėmimas ir pan.), turto konfiskavimas, įstaigos uždarymas, draudimas naudotis piliečių teisėmis (balsavimo teise ir pan.) arba draudimas išrašyti čekius.
tags: #baudziamajame #procese #teisesaugos #instituciju #skirtos #baudos