Nuo metų pradžios įsigaliojo teisės aktų pakeitimai, dėl kurių ne tik policija, bet ir Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai gali stabdyti automobilius, nustatyti taršą, panaikinti technines apžiūras ir skirti vairuotojams baudas. Ši nauja tvarka sukėlė daug diskusijų ir pasipiktinimo tarp gyventojų, ypač socialiniuose tinkluose ir žiniasklaidoje.
Naujos tvarkos vertinimas ir gyventojų nuomonės
Lietuvos pilietis ir pardavimų vadybininkas Vytautas, kreipęsis į portalą tv3.lt, išreiškė nuomonę, kad naują tvarką reikėtų atšaukti, nes ji yra „aplinkos apsaugos plėšikavimas“ ir „Lietuvos piliečiai engiami ir žeminami kaip gyventojai Šiaurės Korėjoje ar Rusijoje“. Jo teigimu, visi Lietuvos keliais judantys automobiliai praeina techninę apžiūrą, todėl kyla klausimas, kas tikrins pačių tikrintojų, jų namiškių ir draugų automobilius. Vytautas siūlo pirmiausia patikrinti valstybinių institucijų - savivaldybių, policijos, greitosios pagalbos, mokyklinių autobusiukų - automobilius, kurie įsigyti už visų mokesčių mokėtojų lėšas.
Pasak Vytauto, Lietuvoje pragyvenimo lygis yra vienas žemiausių Europos Sąjungoje, o tokių „nesąmonių“ nėra Vokietijoje, Prancūzijoje ar Danijoje. Skaitytojo nuomone, Lietuvos automobilių parko amžiaus vidurkis yra 12-14 metų ne iš gero gyvenimo, o gaunant 700 eurų atlyginimą, žmonės neišgalės mokėti baudų, kurios siekia iki 300 eurų ir gali sudaryti iki 43 proc. atlyginimo. Jis taip pat abejoja aplinkosaugininkų kvalifikacija nustatyti automobilio skysčių tekėjimą be serviso ar keltuvo ir siūlo pradėti patikras nuo tranzitinio transporto, rusų traukinių ir laivų taršos, o ne nuo paprastų žmonių automobilių. Vytautas piktinasi, kad atrankinis tikrinimas yra diskriminacija, ir teigia, kad techninių apžiūrų įmonės jau dabar tikrina visus be išimties.
Kelių eismo taisyklių nuostatos dėl variklio veikimo gyvenamosiose zonose
Kelių eismo taisyklės (KET) aiškiai reglamentuoja transporto priemonės variklio veikimą gyvenamosiose zonose. Gyvenamoji zona - tai teritorija, kurioje galioja specialūs eismo reikalavimai, skirti užtikrinti pėsčiųjų saugumą ir ramybę. Šios zonos paprastai žymimos specialiais kelio ženklais, pėsčiųjų greitis ribojamas iki 20 km/h, o pėstieji turi pirmumo teisę.
Draudimas ilgai laikyti įjungtą variklį
KET 176.2 punktas nurodo, kad „Gyvenamojoje zonoje draudžiama: stovėti įjungus transporto priemonės variklį ilgiau, nei būtina paruošti transporto priemonę važiuoti (nuvalyti sniegą ir panašiai)“. Tai reiškia, kad variklį galima įjungti tik trumpam laikui, atliekant būtinus veiksmus prieš pradedant kelionę. Ilgalaikis variklio veikimas be aiškaus poreikio yra laikomas KET pažeidimu.
Priežastys, kodėl draudžiamas ilgalaikis variklio veikimas:
- Aplinkosauga: veikiantis variklis išskiria teršalus, kenkiančius oro kokybei ir prisidedančius prie klimato kaitos. Gyvenamosiose zonose, kur gyvena daug žmonių, teršalų koncentracija gali būti žalinga sveikatai.
- Triukšmas: veikiantis variklis skleidžia triukšmą, trukdantį gyventojų ramybei ir poilsiui, galintį sukelti stresą ir miego sutrikimus.
- Saugumas: paliktas be priežiūros veikiantis variklis gali kelti pavojų, ypač jei šalia yra vaikų.
Piktinimasis dyzelinių automobilių tarša
Vilniaus gyventojas Tadas piktinosi, kad vasaros vakarais dažnai mato užvestus stovinčius automobilius, kurių vairuotojai „visai negalvoja apie aplinkinius“. Anot jo, „jeigu jiems negaila pinigų veltui deginant dyzelį, tai tegul pagalvoja, kad aplinkui yra kitų žmonių, kuriems nėra malonu uostyti išmetamąsias dujas ir klausytis dyzelio birbimo“. Tadas mano, kad policija turėtų griežčiau bausti tokius vairuotojus, nes automobilių išmetamosios dujos yra nuodingos sveikatai.
Išimtys ir pateisinamos aplinkybės
Nors KET draudžia ilgalaikį variklio veikimą, yra tam tikrų išimčių. Pavyzdžiui, jei transporto priemonė naudojama specialios paskirties darbams (pvz., gatvių valymui), variklio veikimas gali būti būtinas. Taip pat, esant ekstremalioms oro sąlygoms (pvz., dideli šalčiai), variklio veikimas gali būti pateisinamas siekiant užtikrinti transporto priemonės tinkamą funkcionavimą. Tačiau net ir tokiu atveju variklio veikimas turėtų būti ribojamas iki būtino minimumo, ir bet kokia išimtis turi būti pagrįsta protingumo kriterijais.
Administracinė atsakomybė ir baudos
Už KET pažeidimus, įskaitant ilgalaikį variklio veikimą gyvenamojoje zonoje, numatyta administracinė atsakomybė. Pareigūnai gali skirti įspėjimą arba baudą. Baudos dydis priklauso nuo pažeidimo pobūdžio ir aplinkybių. Nuolatiniai KET pažeidimai gali turėti įtakos vairuotojo teisės galiojimui.
Baudų dydžiai
Administracinių nusižengimų kodekse nurodoma, kad sustojimas ir stovėjimas vietose, kuriose draudžiama, bei važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo 30 iki 90 eurų. Pirmą kartą nusižengus, galima atsipirkti įspėjimu, tačiau vėliau bauda yra reali. Už tokius pažeidimus bausti turi teisę Policijos, savivaldybių administracijų, Karo policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos įgalioti pareigūnai.
Be administracinės atsakomybės, ilgalaikis variklio veikimas gali sukelti ir civilinę atsakomybę, jei dėl to padaroma žala aplinkai ar kitiems asmenims (pvz., pablogėjus gyventojų sveikatai dėl teršalų išmetimo).
Patikrinimai ir baudos už viršijamą taršos normą
Birželio 3 d. visoje Lietuvoje vienu metu vyko masinis patikrinimas, kurio metu aplinkos apsaugos inspektoriai kartu su policijos pareigūnais matavo teršalų kiekį automobilių išmetamosiose dujose. Benzinu ir dujomis varomų automobilių išmetamosiose dujose buvo matuojamas anglies monoksido (CO) ir angliavandenilių (CH) kiekis, dyzeliniuose automobiliuose - dūmingumas. Šis patikrinimas, skirtas atkreipti visuomenės dėmesį į oro užterštumą, atskleidė, kad vidutiniškai keturiuose iš dešimties automobilių nustatomi leistinos teršalų normos išmetamosiose dujose viršijimai. Už tai automobilio savininkas gali būti nubaustas bauda nuo 28 iki 57 eurų. Jei pažeidėjas įkliūva antrą kartą, jam gresia bauda nuo 57 iki 144 eurų.
Savivaldybių pozicija ir sumažintos taršos zonos
Daugelis Lietuvos savivaldybių laikosi KET nuostatų dėl variklio veikimo gyvenamosiose zonose.
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius Andrius Žukas patvirtino, kad draudimas stovėti užvedus variklį ilgiau, nei būtina paruošti transporto priemonę važiavimui, galioja ir daugiabučių namų kiemuose. Mieste taip pat yra kelio ženklų „Transporto priemonių stovėjimo vieta“ su papildomomis lentelėmis „Stovėti išjungus variklį“.
- Vilniaus miesto savivaldybės atstovas spaudai Gabrielius Grubinskas antrina, kad sostinėje draudžiama stovėti įjungus transporto priemonės variklį gyvenamosiose zonose ir ten, kur yra įrengti ženklai „Stovėti išjungus variklį“. Šio reikalavimo vykdymą kontroliuoja policija.
- Kauno miesto savivaldybės administracijos Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjo pavaduotojas Algirdas Griauslys pranešė, kad Kaune netrukus pradės veikti sumažintos taršos zona senamiestyje. Tai bus siekis kovoti su tranzitinio transporto keliama tarša. Nors miestuose, kur neprieštarauja teisės aktai, naudojamas gyvenamosios zonos ženklinimas, Kaune atsakyti į visus iššūkius tiesiog kelio ženklais nepakanka.
- Panevėžio mieste, pasak savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjo Daliaus Vadlugos, yra nemažai ramaus eismo gatvių su įrengtomis gyvenamosiomis zonomis. Jis priminė, kad vairuotojai dažnai pamiršta, jog KET reikalavimai taikomi ne tik zonose, pažymėtose 552 ženklu, bet ir visuose daugiabučių namų kiemuose.
- Tuo tarpu Šiaulių mieste šiuo metu nėra nustatytų zonų, kuriose draudžiama stovėti automobiliams su užvestais varikliais, kaip komentavo Šiaulių miesto savivaldybės komunikacijos atstovas Vitalis Lebedis.
Alternatyvūs sprendimai ir rekomendacijos
Siekiant išvengti KET pažeidimų ir sumažinti neigiamą poveikį aplinkai, rekomenduojama apsvarstyti alternatyvius sprendimus:
- Išankstinis planavimas: prieš atvykstant į gyvenamąją zoną, pasiruoškite transporto priemonę kelionei, kad nereikėtų ilgai laikyti įjungto variklio.
- Šildymo sistemos: naudokite autonomines šildymo sistemas, leidžiančias pašildyti variklį ir saloną be variklio veikimo.
- Elektromobiliai: apsvarstykite galimybę įsigyti elektromobilį, kuris neišskiria teršalų ir veikia tyliau.
- Viešasis transportas: jei įmanoma, naudokitės viešuoju transportu, kuris sumažina transporto priemonių skaičių gyvenamojoje zonoje.
Nors kai kurios taisyklės ir pasimiršta, nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Daugelyje Europos bei kitų didžiųjų pasaulio šalių keliami griežti aplinkosauginiai reikalavimai, ir automobilio palikimas dirbti sava eiga yra baudžiamas.
Techninė apžiūra ir jos svarba
Važiavimas be techninės apžiūros - tai transporto priemonės eksploatavimas, kai nėra galiojančios privalomos techninės apžiūros pažymos. Už tai vairuotojui gali būti skiriama bauda nuo 30 iki 40 eurų. Pasikartojus pažeidimui, gresia didesnė bauda ir papildomos sankcijos, pavyzdžiui, valstybinių numerių nuėmimas ar teisės vairuoti atėmimas.
Techninė apžiūra yra būtina, kad būtų užtikrinta transporto priemonės sauga eisme. Jos metu tikrinama stabdžių sistema, vairo mechanizmas, važiuoklė, apšvietimas, išmetamųjų dujų kiekis ir kiti svarbūs komponentai. Prieš vykstant į techninės apžiūros vietą, rekomenduojama nuodugniai patikrinti:
- Apšvietimo sistemą: priekinius, galinius, stabdžių, priešrūkinius žibintus, posūkių ir avarinius signalus.
- Stabdžių sistemą: jei stabdžiai veikia neįprastai, girgžda ar „minkštai“ spaudžiasi, apsilankykite servise.
- Triukšmą ir išmetamąsias dujas: variklis neturėtų skleisti neįprasto triukšmo.
Jei techninės apžiūros galiojimas jau pasibaigęs, bet reikia nuvykti į apžiūrą, galima turėti patvirtinimą apie registraciją apžiūrai. Tai gali būti el. pašto pranešimas ar žinutė. Svarbu nevažiuoti papildomais maršrutais ir nedaryti sustojimų. Transporto priemonės savininkas privalo užtikrinti, kad transporto priemonė būtų tvarkinga, turėtų galiojančią apžiūrą ir atitiktų visus nustatytus reikalavimus.
Užsienio praktika: Ispanijos žemos emisijos zonos (ZBE)
Ispanijoje, pagal 2021 m. Klimato kaitos ir energetinės transformacijos įstatymą, visi miestai, kuriuose gyvena daugiau nei 50 tūkst. gyventojų, privalo įsteigti Žemos emisijos zonas (ZBE) - Zona de Bajas Emisiones. Šių zonų ribas žymi kelio ženklas R-120: raudonas apskritimas su automobiliu ir taškeliais, vaizduojančiais išmetamąsias dujas.
Sistema grindžiama aplinkosauginiais lipdukais, kuriuos Ispanijoje išduoda eismo generalinis direktoratas (DGT). C (žalias) kategorija apima benzininius automobilius nuo 2006 m. ir dyzelinius nuo 2015 m. Ispanijos DGT aplinkosauginių lipdukų užsienio vairuotojams neišduoda. Barselona ir kai kurie kiti miestai reikalauja, kad užsienio valstybiniais numeriais registruotos transporto priemonės būtų užregistruotos jų sistemoje internetu. Prašymas nagrinėjamas iki 15 dienų, todėl registruotis reikia iš anksto. Jei važiuosite neužsiregistravę arba automobilis neatitiks reikalavimų, bauda siekia 200 eurų. Madride ir Barselonoje automatinio numerių atpažinimo kameros jau aktyviai veikia.
Vairuotojams rekomenduojama nustatyti savo automobilio Euro standartą. Jei automobilis yra benzininis ir pagamintas nuo 2006 m. arba dyzelinis ir pagamintas nuo 2015 m. rugsėjo, jis atitinka bent C kategoriją. Tai reiškia, kad ZBE zonoje važiuoti galima, tačiau gatvėse stovėti negalėsite.
tags: #baudos #uz #ismetamasias #dujas