Baudos už gyvūnų tuštinimąsi ir gyvūnų gerovės užtikrinimas Lietuvoje

Netinkamas elgesys su gyvūnais ar jų nepriežiūra gali sukelti ne tik neigiamas pasekmes tarp augintinio ir šeimininko, bet ir lemti finansines sankcijas. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau - ANK) ir Baudžiamasis kodeksas (toliau - BK) numato įvairias baudas ir kitas poveikio priemones už gyvūnų gerovės pažeidimus, įskaitant ir atsakomybę už nesurinktas augintinio išmatas.

Teisinis reguliavimas ir atsakomybė už gyvūnų gerovės pažeidimus

Gyvūnų apsaugą nuo žiauraus elgesio Lietuvoje reglamentuoja keletas teisės aktų, tarp jų: Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas, Laukinės gyvūnijos įstatymas, Administracinių nusižengimų kodeksas (ANK) ir Baudžiamasis kodeksas (BK). Šie įstatymai apibrėžia, kokie veiksmai laikytini žiauriu elgesiu su gyvūnais ir kokios sankcijos už tai taikomos.

Nuo 2021 m. gegužės 27 d. Seimas sugriežtino atsakomybę už gyvūnų nepriežiūrą ir žiaurų elgesį su jais, priimdamas ANK pataisas. Šiuo metu kodekse neliko įspėjimo už Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo bei kitų susijusių teisės aktų pažeidimus. Taip pat buvo padidintos baudos už žiaurų elgesį su gyvūnu ir jo kankinimą.

Administracinė atsakomybė

ANK, konkrečiai 346 straipsnio 16-19 dalyse, numato baudas už žiaurų elgesį su gyvūnais. Baudos prasideda nuo 150 Eur ir gali siekti iki 6 000 Eur. Taip pat numatyta galimybė konfiskuoti gyvūną, kuris yra skriaudžiamas.

2021 m. gegužės 18 d. Seimas pritarė Administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio pakeitimo projektui, kuriuo buvo atsisakyta įspėjimo kaip nuobaudos už žiaurų elgesį su gyvūnu. Svarbiausia, kad gyvūno konfiskavimas tapo privalomas, kai gyvūnas kankinamas (ANK 346 str. 16 d.) ar kai jam gresia suluošinimas arba žūtis (ANK 346 str. 18 d.).

Baudų dydžiai pagal ANK straipsnius už žiaurų elgesį:

• ANK 346 str. 16 d.: Žiaurus elgesys su gyvūnu, gyvūno kankinimas - bauda nuo 150 iki 2 000 Eur.
• ANK 346 str. 17 d.: Žiaurus elgesys su gyvūnu, gyvūno kankinimas, kai dėl to gyvūnams gresia žūtis ar suluošinimas - bauda nuo 900 iki 3 200 Eur.
• ANK 346 str. 18 d.: Žiaurus elgesys su gyvūnu, gyvūno kankinimas, kai dėl to gyvūnams gresia žūtis ar suluošinimas - bauda nuo 900 iki 3 200 Eur.
• ANK 346 str. 19 d.: Žiaurus elgesys su gyvūnu, gyvūno kankinimas - bauda nuo 150 iki 2 000 Eur.

Baudos už gyvūnų nepriežiūrą ir viešosios tvarkos pažeidimus:

• Už lauke nesurinktas augintinio išmatas ar vedžiojimą be pavadėlio šeimininkui gresia bauda nuo 30 iki 120 eurų. Nusižengimą pakartojus, bauda siekia nuo 120 iki 230 eurų.
• Jei dėl augintinio kaltės sutrikdoma žmogaus sveikata ar padaroma žala turtui, bauda gali siekti nuo 150 iki 300 eurų, o pakartotinai - nuo 300 iki 550 eurų.
• Už šunų keliamą didelį triukšmą daugiabutyje ar gyvenamajame name, bauda gali siekti iki 600 eurų.
• Už neregistruotą gyvūną gali būti skiriamas įspėjimas arba bauda iki 120 eurų.
• Už pavojingų veislių laikymą ir kitus pažeidimus gali būti skiriama bauda nuo 30 iki 550 eurų.

Baudžiamoji atsakomybė

Baudžiamasis kodeksas (BK 310 str. 1 d.) numato griežtesnes sankcijas už žiaurų elgesį su gyvūnais: viešuosius darbus, baudą (iki 100 000 Eur), laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki vienerių metų.

Pagrindinis kriterijus, skiriant administracinę ar baudžiamąją atsakomybę, yra pavojingi padariniai. Administracinė atsakomybė taikoma už žiaurų elgesį su gyvūnu jį kankinant arba dėl žiauraus elgesio gyvūnui gresia žūtis arba suluošinimas. Baudžiamoji atsakomybė kyla, jei su gyvūnu ne tik žiauriai elgiamasi, bet dėl to gyvūnas žūsta arba yra suluošinamas.

BK 310 straipsnio 1 dalyje numatyta: „Tas, kas žiauriai elgėsi su gyvūnu, jį kankino, jeigu dėl to gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.“

Žiauraus elgesio su gyvūnais apibrėžimas ir teismų praktika

Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme nurodytas konkretus elgesys, kuris pripažįstamas žiauriu. Tačiau įstatymai numato ir išimtis, kurios nelaikytinos žiauriu elgesiu, pavyzdžiui, akvakultūros gyvūnų gaudymas, gyvūnų medžiojimas pagal teisės aktų reikalavimus, gyvūnų kastravimas ir kiti įstatymų leidžiami veiksmai.

Kasmet Lietuvos apylinkių teismai gauna nedidelį skaičių baudžiamųjų bylų dėl žiauraus elgesio su gyvūnais, lyginant su kitomis bylų kategorijomis. Teismų praktikoje baudžiamųjų bylų dėl žiauraus elgesio su gyvūnais specifika apima įvairius gyvūnų žalojimo būdus, dažnai sukeliant gyvūnų žūtį. Kaltinamieji paprastai pripažįsta kaltę, gailisi ir pateikia įvairius motyvus, tokius kaip gyvūno per didelis lojimas ar gamtinių reikalų atlikimas ne vietoje. Pasitaiko atvejų, kai pripažįstama pasikarščiavimas ar neblaivumas.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į daugelį aplinkybių: nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, bei padarytą žalą.

BK 310 straipsnio numatytas nusikaltimas yra nesunkus, todėl procesas gali pasibaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu, kurio metu paprastai neskiriama laisvės atėmimo bausmė. Nors Baudžiamajame įstatyme numatyta galimybė skirti laisvės atėmimo bausmę iki vienerių metų, praktikoje tokios bausmės skiriamos retai, atsižvelgiant į bendrą baudžiamąją politiką.

Per pastarąjį dešimtmetį (2014 m. kovas - 2024 m. kovas) dažniausiai buvo pritaikytos baudos ir viešųjų darbų bausmės. Laisvės atėmimas buvo taikytas itin retai, o maksimali vienerių metų laisvės atėmimo bausmė pritaikyta vos 8 kartus.

Gyvūnų teisių aktyvistai skatina atkreipti dėmesį į BK 310 straipsnio formuluotę: „Jeigu gyvūnas buvo suluošintas“ - tai atrodo, kad jei fizinių sužalojimų nesimato, nėra nukirstų letenų ar ausų, tai, kad gyvūnas ilgą laiką kentėjo badą ar kitaip buvo alinamas, tai nėra jau žiaurus elgesys su gyvūnais?“ Aktyvistų nuomone, pagal tokią formuluotę norint pritaikyti baudžiamąją atsakomybę gyvūnas turi būti nugaišęs nesava mirtimi arba stipriai fiziškai sužalotas, pavyzdžiui, be galūnių.

Prokuratūros atstovai teigia, kad norint pradėti ikiteisminį tyrimą dėl žiauraus elgesio su gyvūnais reikia rasti įrodymų, kad gyvūnas be akivaizdžių fizinių sužalojimų ir gyvas buvo alinamas tyčia. Ikiteisminis tyrimas pradedamas tuomet, kai pareigūnai turi pagrindą įtarti, kad gyvūnas nugaišo ar buvo suluošintas dėl žiauraus elgesio su juo. Tai gali būti ir smurtas, ir marinimas badu, troškuliu, būtinos veterinarinės pagalbos nesuteikimas ir t.t. Tais atvejais, kai gyvūnas yra gyvas ir nėra akivaizdžių jo suluošinimo požymių, tačiau visgi nustatoma, kad su juo buvo elgiamasi netinkamai, jis nebuvo deramai prižiūrėtas, augintas netinkamomis jam sąlygomis - tokiu atveju augintojui gali būti taikoma ne baudžiamoji, bet administracinė atsakomybė.

Prokuratūra šiuo metu analizuoja gaunamą informaciją apie išaiškinamus netinkamo gyvūnų laikymo atvejus ir vertina, ar yra pagrindas įtarti galimai padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu įtariama, kad nusikalstama veika galimai visgi buvo padaryta ir yra pagrindas atlikti ikiteisminį tyrimą, tokį tyrimą pradeda arba policijos pareigūnai, kurie atvyksta į įvykio vietą, arba prokuratūra, tačiau visais atvejais ikiteisminiam tyrimui vadovauja prokuroras. Teisininkas, Vilniaus universiteto dėstytojas Romualdas Drakšas taip pat didelės problemos baudžiamojo kodekso straipsnio formuluotėje neįžvelgia. „Negalima sakyti, kad įstatymas kažką tai uždraudžia. Čia yra teisminio aiškinimo dalykas. Šis straipsnis gali būti aiškinamas teisme ir tam tikros institucijos gali imtis priemonių netgi dėl gyvūno, kuris marinamas badu. Ir tokioje situacijoje galima pritaikyti šį straipsnį, tik svarbu viską išaiškinti teisme“, - teigė R. Drakšas.

Administracinių nusižengimų kodekso ir baudžiamojo kodekso straipsniai pradėti aptarinėti dėl Širvintose, Tauragėje, Kretingoje ir kitose Lietuvos vietose rastų nelegalių šunų daugyklų, kuriose gyvūnai buvo laikomi, auginami ir dauginami netinkamomis sąlygomis. Dėl kelių įvykių jau yra pradėti ikiteisminiai tyrimai.

Šunų dresiravimas ir tinkama priežiūra

Šunų mokyklos „DogPunk“ vyr. trenerė Žana Penkauskienė pabrėžia, kad tinkamas šunų dresiravimas ir nuoseklus auklėjimas yra esminiai norint sukurti gerą ryšį su augintiniu ir išvengti problemų.

Namų taisyklės ir nuoseklumas

„Jeigu šeimininkui nepatinka, kad šuo užeina į virtuvę, o visiems kitiems dzin, tai išeina taip, kad pats pikčiausias ir be nuotaikos yra šuns šeimininkas. Ir šuo nesupranta, kodėl jam negalima užeiti į virtuvę tada, kada šeimininkas yra namie“, - pasakoja dresiruotoja. Siekiant sukurti gerą šuns ir šeimininko tarpusavio ryšį, svarbu sudaryti griežtas namų taisykles, kurias be išimčių taikytų visi šeimos nariai.

Komunikacija ir paskatinimas

Specialistė pataria pamatuotai vartoti žodį „ne“, stengtis perteikti geras emocijas ir ant šuns nerėkti. „Turi būti gera nuotaika, labai pamatuoti žodžiai „ne“, per dieną žodžio „ne“ turi būti kuo mažiau. Turim visada skatinti gerą elgesį ir jei jau mes pasakėm, kad ko nors negalima, turime parodyti kaip galima, kaip padaryti taip, kaip mums patinka ir paskatinti tai skanėstais ir maistu“, - sako Ž. Penkauskienė.

Svarbu gerai išmokti skaityti savo augintinio kūno kalbą, atpažinti, kokie prisilietimai ar paglostymai jam patinka, ir tai naudoti kaip atlygį ar pagyrimą. Blogai skaitant šuns kūno kalbą, galima pakenkti šeimininko ir augintinio tarpusavio ryšiui.

Blogų įpročių keitimas

Jei šuo turi blogų įpročių, pavyzdžiui, loja ant praeivių ar kitų šunų, svarbu išsiaiškinti priežastį: ar tai baimė, agresija, jaudulys, smalsumas ar impulsyvumas. „Jeigu tai yra iš baimės, tai reikia šunį reabilituoti, kad jis nebijotų. Jeigu tai yra iš agresijos, kur, aš sakyčiau, labai mažas procentas tikrai iš agresijos loja ant kitų, tada yra kita strategija. Vis tiek reikia mokinti šunį apsiraminti bet kokiu atveju, jie patys labai sunkiai apsiramina ir nemoka to daryti“, - komentuoja Ž. Penkauskienė.

Specialistė akcentuoja, kad nėra nustatyto amžiaus, iki kada reikia šunį išmokyti tam tikrų komandų ar taisyklių. Svarbiausia - nuoseklus darbas ir klaidų taisymas.

Jei šuo, paliktas namuose, kaukiasi ir turi išsiskyrimo nerimą, rekomenduojama jį užimti: palikti maisto, įjungti radiją ar muziką, apriboti erdvę prie išėjimo, kad šuo nematytų, kaip šeimininkai išeina. Jei problema rimta, reikėtų kreiptis į specialistus.

Gyvūnų gerovės ir apsaugos iššūkiai Lietuvoje

Nors Lietuvoje sukurta teisinė bazė gyvūnų apsaugai, praktikoje kyla iššūkių. Vienas iš jų - įstatymų nepakankamas taikymas atsakingų institucijų, tokių kaip Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, savivaldybės ir policija. VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (GGI) teigia, kad įstatymai nėra blogi, blogai yra tai, kad jie yra netaikomi.

Gyvūnų konfiskavimas, nors ir privalomas tam tikrais atvejais, sukelia papildomų sunkumų: sąlygų laikyti konfiskuotus gyvūnus trūkumas, apsunkinta paėmimo tvarka ir pareigūnų kvalifikacijos trūkumas. Dėl vietų trūkumo gyvūnų prieglaudose apsunkinamas gyvūnų realizavimo procesas. 2022 m. gruodžio 22 d. buvo priimtas draudimas laikyti gyvūnus žiauriai su jais pasielgusiems asmenims, kurio GGI siekė ketverius metus.

Siūlymai veiksmingesnei gyvūnų apsaugai:

• Užtikrinti griežtesnį ir nuoseklesnį baudų taikymą.
• Efektyviai kontroliuoti draudimo laikyti gyvūnus pažeidėjams.
• Sukurti centralizuotą pažeidėjų registrą.
• Suteikti nevyriausybinėms organizacijoms teisę būti proceso dalyvėmis ir atstovauti gyvūnų interesams teisiniuose procesuose. GGI šiuo metu siekia, kad būtų įteisinta galimybė gyvūnų gerovės organizacijoms būti automatiškai pripažintomis nukentėjusiomis bylose dėl žiauraus elgesio su gyvūnais.
• Vykdyti viešinimo kampanijas, aiškiai informuojančias apie teisinius atvejus ir pasekmes už žiaurų elgesį su gyvūnais.
• Skatinti valstybinių institucijų požiūrio į gyvūnus pasikeitimą, siekiant, kad jos aktyviau padėtų gyvūnams ir užkirstų kelią žiauriam elgesiui.

Gyvūnų laikymas daugiabučiuose ir taisyklės

Šiais laikais vis daugiau žmonių renkasi gyventi apartamentuose, o kartu su jais įsikuria ir jų augintiniai. Tačiau gyvūnų laikymas daugiabučiuose namuose yra reglamentuojamas įstatymais ir taisyklėmis, už kurių pažeidimus gali būti skiriamos baudos. Šiame skyriuje aptarsime pagrindinius aspektus, susijusius su gyvūnų laikymu apartamentuose Lietuvoje, bei atkreipsime dėmesį į tai, kaip išvengti nemalonumų ir užtikrinti harmoningą gyvenimą tiek savo augintiniui, tiek kaimynams.

Pagrindiniai įstatymai ir taisyklės

Lietuvoje gyvūnų laikymą reglamentuoja keletas teisės aktų. Svarbiausi iš jų yra:

• Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas
• Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse taisyklės
• Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatai ir vidaus tvarkos taisyklės

Šie dokumentai nustato reikalavimus gyvūnų priežiūrai, registravimui, vedžiojimui, triukšmo lygiui ir kitus svarbius aspektus. Pažeidus šias taisykles, gali būti skiriamos baudos.

Kaip išvengti baudų ir užtikrinti gerą kaimynystę?

Norint išvengti baudų ir užtikrinti gerą kaimynystę, rekomenduojama laikytis šių patarimų:

• Registruokite savo gyvūną savivaldybėje.
• Užtikrinkite, kad jūsų gyvūnas nekeltų triukšmo, ypač naktį.
• Vedžiokite gyvūną su pavadėliu ir, jei reikia, su antsnukiu.
• Surinkite gyvūno paliktus teršalus.
• Laikykitės daugiabučio namo vidaus tvarkos taisyklių.
• Bendraukite su kaimynais ir stenkitės išspręsti problemas taikiai.

Daugiabučių namų bendrijų vaidmuo

Daugiabučių namų bendrijos taip pat gali nustatyti papildomas gyvūnų laikymo taisykles. Todėl svarbu susipažinti su bendrijos įstatais ir vidaus tvarkos taisyklėmis. Bendrija gali apriboti gyvūnų skaičių viename bute, nustatyti specialias vedžiojimo zonas ar reikalauti papildomo draudimo.

Svarbu prisiminti, kad gyvūnas yra ne tik atsakomybė, bet ir draugas. Užtikrinkite jam tinkamą priežiūrą, maitinimą, veterinarinę pagalbą ir pakankamai judėjimo. Jei nesate tikri, ar galėsite tinkamai pasirūpinti gyvūnu apartamentuose, geriau apsvarstykite kitas alternatyvas.

Penkios pagrindinės gyvūnų augintinių savininkų taisyklės Vilniaus mieste

Vilniaus miesto savivaldybės Administracinės veiklos skyriaus vedėjas Gintaras Leperskas išskiria penkias pagrindines taisykles, kurių turėtų laikytis kiekvienas gyvūno savininkas:

1. Šuo turi būti su pavadėliu viešose vietose. Tai padeda užtikrinti, kad gyvūnas neišbėgtų į gatvę, neužšoktų ant kito žmogaus ar nekiltų konfliktų su kitais gyvūnais. Kaišiadorių rajono savivaldybės taisyklės numato, kad šunys bendrojo naudojimo patalpose ir viešose vietose vedžiojami su pavadėliu ir antsnukiu.
2. Ekskrementų surinkimas yra būtinas. Gyvūnų šeimininkai privalo surinkti savo augintinių paliktus teršalus, kad miestą išlaikytume švarų. „Delfi“ laidoje „Duok leteną“ Vilniaus miesto savivaldybės Administracinės veiklos skyriaus vedėjas Gintaras Leperskas pažymi, kad augintiniai neturėtų atlikti savo „gamtinių reikalų“ kur papuola - turime pasaugoti gėlynus, paminklus, skulptūras, pastatus, tam reikalui susirasti kitų vietų.
3. Triukšmo valdymas namuose. Gyvūnų keliamas triukšmas, ypač kai gyvūnai lieka vieni namuose, gali sukelti nepatogumų kaimynams. Svarbu užtikrinti, kad gyvūnas turėtų užsiėmimų ir nekeltų nereikalingo triukšmo.
4. Atsakingas bendravimas su kitais. Augintiniai neturėtų priekabiauti prie praeivių ar kitų gyvūnų. Bendravimas turėtų vykti tik tuomet, kai noras bendrauti yra abipusis.
5. Paisyti ženklų ir apribojimų. Svarbu laikytis taisyklių, nurodančių, kuriose vietose su augintiniu būti neleistina, pavyzdžiui, neiti į žmonėms skirtus paplūdimius maudymosi sezono metu, nebent tai yra specialiai tam skirtos zonos. Vilniuje yra specialiai gyvūnams maudyti skirtas paplūdimys Vingio parke.

Taisyklių nesilaikymo pasekmės

Taisyklių laikytis nesunku, kai suprantame, kodėl jos reikalingos. Vis dėlto, ne visi noriai laikosi taisyklių, o tokiais atvejais būna atitinkamos pasekmės. Baudos už taisyklių nesilaikymą gali būti nemenkos:

• Pirmą kartą nesurinkus gyvūno ekskrementų, skiriama bauda nuo 30 iki 120 eurų, o nusižengus pakartotinai - nuo 120 iki 230 eurų.
• Už gyvūnų keliamą triukšmą, kuris yra aktualus daugiabučiuose ar namuose, baudos yra didesnės: pirmą kartą skiriama bauda iki 600 eurų, pakartotinai - iki 1000 eurų.

Baudos nėra pagrindinis tikslas, o priemonė užtikrinti tvarkingą ir saugų visų gyventojų gyvenimą. Gintaras Leperskas teigia, kad didžiausią poveikį daro kaimynų prašymai ir nuolatinis priminimas, o ne grasinimas baudomis.

Nuomos paieška su augintiniu Lietuvoje

Ieškant būsto nuomai Lietuvoje su augintiniu, svarbu žinoti pagrindines taisykles ir nuomotojų reikalavimus. Gyvūnų šeimininkams gali tekti susidurti su iššūkiais, tačiau tinkamai pasiruošus ir bendraujant, sėkminga nuomos paieška yra įmanoma.

Pagrindinės būsto nuomos taisyklės su augintiniais

Prieš užsakant būsto nuomą, svarbu atidžiai išstudijuoti nuomos taisykles. Kiekvienas nuomotojas nustato savo naudojimosi erdve, priežiūros ir bendravimo su kitais standartus. Svarbu užduoti aiškius klausimus ir patvirtinti atsakymus raštu. Patikrinkite, ar leidžiami augintiniai, kokie mokesčiai ar svorio apribojimai taikomi ir ar reikia skiepų įrodymo. Atkreipkite dėmesį į ramias valandas, ypač miestuose ar daugiabučiuose pastatuose. Gerbkite nuomotojo reikalavimus, kurie saugo ir jus, ir šeimininką. Peržiūrėkite užstato sąlygas, kad žinotumėte, kas yra padengta ir kada grąžinamos lėšos. Laikykitės valymo instrukcijų. Prieš užsakydami dar kartą patikrinkite atšaukimo taisykles.

Kaip palengvinti paiešką?

• Atsineškite augintinį į apžiūrą, kad savininkas pats įsitikintų, koks jis yra dresiruotas ir paklusnus.
• Į nuomos sutartį įrašykite, kad bute kartu gyvens augintinis, ir kad nuomininkas atsako už visą padarytą žalą.
• Palikite 2-3 mėnesių depozitą kaip papildomą garantą.
• Pasiruoškite rekomendaciją iš buvusio nuomotojo.
• Nebijokite klausti, net jei skelbime nėra informacijos apie augintinių priėmimą.
• Būkite atviras ir sąžiningas su būsto šeimininkais.

Gyvūnams draugiški rajonai Vilniuje

Vilniuje yra rajonų, kurie laikomi ypač draugiškais augintinių šeimininkams:

• Vilniaus senamiestis: Nors dėl senesnės architektūros gali būti šiek tiek sudėtingiau rasti gyvūnams draugiškų butų, renovuotuose pastatuose dažnai siūlomi modernūs patogumai ir palanki politika augintiniams.
• Naujamiestis: Šiame rajone, kuriame dera gyvenamieji ir komerciniai objektai, gerai išvystyta viešojo transporto sistema ir gausu žaliųjų erdvių, tokių kaip Vingio parkas, puikiai tinkantis pasivaikščiojimams su augintiniu.
• Žvėrynas: Šis rajonas siūlo ramesnę aplinką, augintiniams pritaikytus butus ir daugybę parkų bei pasivaikščiojimo takų, todėl yra tikras rojus šunims ir jų šeimininkams.

Gyvūnų ženklinimas ir registravimas

Lietuvoje visi šunys, katės ir šeškai privalo būti ženklinti mikroschemomis, vakcinuoti ir registruoti Gyvūnų augintinių registre (GAR). Ši prievolė įsigaliojo 2021 m. gegužės 1 d. ir padeda identifikuoti gyvūną, jį sekti bei užtikrinti ligų prevenciją.

Privalomos procedūros ir galimos baudos

• Ženklinimas mikroschema: Gyvūno ženklinimo procedūra yra paprasta ir neskausminga.
• Vakcinacija nuo pasiutligės: Tai yra būtina procedūra visiems pasiutligei imliems gyvūnams.
• Registravimas Gyvūnų augintinių registre (GAR): Ši sistema leidžia identifikuoti gyvūną ir jo savininką.

Už šių reikalavimų pažeidimus numatyta administracinė atsakomybė - bauda nuo 30 iki 120 eurų, o už pakartotinį nusižengimą - nuo 120 iki 230 eurų. Už pavojingų veislių laikymą ir kitus pažeidimus gali būti skiriama bauda nuo 30 iki 550 eurų.

Pavojingų veislių šunų laikymas

Savivaldybių atstovai nurodo, kad leidimą laikyti pavojingų veislių šunis privaloma gauti. Pavojingų veislių šunis ir jų mišrūnus draudžiama laikyti daugiabučiuose namuose. Leidimai taip pat neišduodami nepilnamečiams, asmenims, teistiems už tyčinius smurtinius nusikaltimus, ir asmenims, turintiems priklausomybių ar psichinių ligų.

Pavojingomis veislėmis laikomos šios:

• Amerikiečių Stafordšyro terjeras
• Stafordšyro bulterjeras
• Amerikiečių buldogas
• Argentinos dogas
• Fila Brasileiro (Brazilų mastifas)
• Kangalas (Turkų aviganis)
• Kaukazo aviganis
• Pietų Rusijos aviganis

Kovinių veislių šunis bei kovinių ir pavojingų veislių mišrūnus Lietuvoje laikyti ir veisti yra draudžiama.

Gyvūnų išmatų tvarkymas ir atsakomybė

Viena aktualiausių problemų miestuose yra nesurinktos gyvūnų išmatos. Nors Lietuvoje baudos už tai nėra tokios didelės kaip kai kuriose kitose šalyse, jos vis tiek egzistuoja ir gali siekti iki 230 eurų už pakartotinį pažeidimą.

Primename, kad už nesurinktas gyvūno išmatas galima sulaukti ir nemažos baudos. Patariame išėjimui į lauką su gyvūnu pasiruošti iš anksto - turėti maišelį, kuriame bus surenkami keturkojo ekskrementai. Rekomenduojama naudoti ekologiškus ir gamtoje visiškai suyrančius arba kompostuojamus maišelius. Vaikų žaidimo aikštelės nėra vietos gyvūnų vedžiojimui.

Patarimai gyvūnų šeimininkams

• Visada turėkite su savimi maišelius išmatoms surinkti.
• Surinktas atliekas meskite į tam skirtas dėžutes arba mišrių komunalinių atliekų konteinerius.
• Nenaudokite specialių dėžučių pakuočių ar mišrioms atliekoms mesti, nes jos negali būti perdirbamos dėl užterštumo rizikos.

tags: #baudos #uz #gyvunu #tustinimasi