Išmaniųjų technologijų plitimas leidžia prisidėti prie teisingumo vykdymo, tačiau kartu kelia daug klausimų dėl informacijos rinkimo prieinamumo ir galimų žmogaus teisių pažeidimų Lietuvoje. Nors įstatymai numato griežtą garso ir vaizdo informacijos rinkimo kontrolę, praktikoje susiduriama su iššūkiais.
Teisinis reguliavimas ir privatumo apsauga
Lietuvos Respublikos įstatymai aiškiai nurodo, kad žmogaus privatus gyvenimas yra neliečiamas. Konstitucija ir Civilinio kodekso 2.22 straipsnis pabrėžia, kad informacija apie privatų gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir pagal įstatymą. Fizinio asmens, kurio teisė į atvaizdą pažeista, turi teisę teismo tvarka reikalauti nutraukti tokius veiksmus bei atlyginti turtinę ir neturtinę žalą.
Visuomenės informavimo įstatyme nurodomos sąlygos, kuriomis galima rinkti informaciją nepažeidžiant asmens teisių, orumo, garbės ir privataus gyvenimo. Svarbiausia, kad vaizdo ir garso įrašus (išskyrus teismo sprendimu pagrįstus atvejus) galima daryti tik su asmens sutikimu.
Pardavėjų atsakomybė ir duomenų panaudojimas
Nors slaptam vaizdo ar garso įrašų darymui skirta įranga Lietuvoje įsigyjama legaliai, pardavėjai dažnai laikosi pozicijos, kad už legalų prekės panaudojimą visiškai atsako pirkėjas. Grėsmė kyla tada, kai surinkti duomenys yra panaudojami neteisėtai.
Viešos ir privačios vietos
Kitas sudėtingas aspektas - informacijos rinkimo specifika viešose ir privačiose vietose. Visuomenės informavimo įstatymas į privataus gyvenimo apibrėžimą įtraukia ir „privačias patalpas, kurias asmuo naudoja savo ūkinei, komercinei ar profesinei veiklai“. Tačiau kyla klausimas, ar privačios patalpos, kuriose lankosi kiti žmonės, jau laikomos vieša vieta, kurioje galima legaliai daryti vaizdo ir garso įrašus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje viešoji vieta apibrėžiama kaip „tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys“.
Vaizdo stebėjimas darbo vietoje
Daryti vaizdo ir garso įrašus darbo vietoje taip pat turi tam tikrų reikalavimų. Darbuotojas privalo būti pasirašytinai supažindintas su tuo, kad jis yra filmuojamas. Žmogaus teisių stebėjimo instituto steigėjas Henrikas Mickevičius teigia, kad „kameros įrengimas turi būti proporcingas tikslui“, t.y., informacijos rinkimo priemonės įrengiamos tik tada, kai kitaip pasiekti šio tikslo neįmanoma. Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas nustato specifinius reikalavimus darbdaviui norint įrengti stebėjimo įrangą darbo vietoje:
- Filmuojama ne didesnė teritorija, negu būtina.
- Renkamasi ne daugiau informacijos, negu reikia.
- Filmuojamoje patalpoje turi būti pateikta informacija apie tai, kad asmenys yra filmuojami (pvz., lentele).
- Lentelėje turi būti nusakoma stebėjimo paskirtis.
Svarbu, kad darbdavys negali slaptai filmuoti darbuotojo, prieš tai jo neinformavęs, nes tai pažeidžia asmens teisę į privatumą.
Pavyzdys: Vaizdo stebėjimo tvarka Palangos miesto globos namuose
Siekiant užtikrinti pastato, turto, darbuotojų, gyventojų ir lankytojų saugumą, Palangos miesto globos namuose vykdomas vaizdo stebėjimas. Šios taisyklės parengtos vadovaujantis Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu (BDAR) ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu (ADTAI), siekiant užtikrinti teisėtą asmens duomenų tvarkymą.
Vaizdo stebėjimo teritorija ir sąlygos
- Vaizdo stebėjimas vykdomas globos namų kieme prie pagrindinio įėjimo, 1 ir 2 aukštų bendrosiose patalpose, fojė bei kitose bendro naudojimo vietose.
- Draudžiama vykdyti vaizdo stebėjimą patalpose, kur gyventojai ar jų artimieji tikisi privatumo, išskyrus įstatymų leidžiamus atvejus arba teismo nutarimą dėl gyventojo neveiksnumo.
- Vaizdo stebėjimas galimas esant labai sunkiai gyventojo sveikatos būklei, laikantis visų apsaugos priemonių.
Prieiga prie vaizdo įrašų ir saugojimas
- Teisę prieiti prie vaizdo stebėjimo įrašų turi globos namų direktorius ir direktoriaus pavaduotojas.
- Kiti darbuotojai, pvz., slaugytojai, gali tik stebėti tiesioginę transliaciją saugumo ir tinkamo paslaugų teikimo tikslais.
- Atsakingi darbuotojai privalo laikytis konfidencialumo.
- Vaizdo įrašai saugomi ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų, po to automatiškai ištrinami.
Duomenų subjektų teisės ir prašymų nagrinėjimas
- Vaizdo stebėjimo metu užfiksuoti asmenys turi teisę būti informuoti apie jų asmens duomenų tvarkymą.
- Jie gali pateikti prašymą peržiūrėti, ištaisyti ar ištrinti vaizdo duomenis.
- Peržiūrint vaizdo įrašus, globos namai turi teisę užtušuoti trečiųjų asmenų atvaizdus.
- Gavus prašymą, globos namai turi per 30 dienų atsakyti.
- Vaizdo įrašai taip pat gali būti perduoti teisėsaugos institucijoms, jei tai būtina teisiniais tikslais.
Vaizdo registratorių medžiagos panaudojimas
Vaizdo registratoriais užfiksuota medžiaga dažnai tampa labai svarbiu įrodymu išaiškinant eismo įvykių aplinkybes ir nustatant KET pažeidimus, taip pat padeda atskleisti nusikaltimus. Vilniaus kelių policijos tarnybos viršininkas Dainius Šalomskas pabrėžia, kad protingai naudojant vaizdo registratorius, tai yra puiki priemonė įrodyti savo teisumą.
Vaizdo registratorius - patikimas ir nešališkas liudininkas VS „Lietuvos kelių ereliai"
Draudimo įmonės BTA atstovas Giedrius Deveikis pateikia pavyzdį, kai vaizdo registratorius padėjo nustatyti tikrąjį eismo įvykio kaltininką Belgijoje, įrodant, kad vilkikas nebuvo kaltas dėl avarijos.
Medžiagos naudojimo taisyklės
Teisininkas Marius Laurinaitis teigia, kad nors fiziniai asmenys gali fiksuoti viską savo reikmėms, viešinti šią medžiagą reikia atsakingai. Dažna klaida yra manyti, kad užfiksavus menamą ar tikrą teisės pažeidimą, galima jį viešinti. Iš tikrųjų, medžiagą reikia perduoti kompetentingoms institucijoms, kurios nustatys, ar tai tikrai teisės pažeidimas. Tik tuomet, kai nustatoma, kad tai yra teisės pažeidimas, asmuo netenka privatumo apsaugos ir įrašą galima viešinti.
Automobilių avarijų atveju, didžiausia klaida yra tai, kad į objektyvą patenka ir kiti žmonės, ne tik eismo įvykio dalyviai. Tokius įrašus reikėtų neviešinti ir perduoti juos policijai.
Vaizdo įrašų įrodomoji vertė teisme
Kai kurie advokatai teigia, kad vaizdo įrašas negali būti laikomas pagrindiniu įrodymu, nes yra galimybė jį suklastoti. Tačiau M. Laurinaitis su tuo nesutinka, teigdamas, kad vaizdo įrašas turėtų būti vertinamas labiau nei liudytojų parodymai. Teismas, pasitelkęs ekspertus, gali įvertinti, ar įrašas yra tikras ir ar nebuvo techninės galimybės jį suklastoti. Pasak D. Šalomsko, teismas atmesti vaizdo įrašą gali ne dėl paties įrašo, o dėl pavaizduoto fakto vertinimo aplinkybių.
Pažeidimų fiksavimas ir KET laikymasis
Policija gauna daug vaizdo įrašų, tačiau norint imtis veiksmų, trūksta tam tikrų aplinkybių nurodymų. Pateikiamas vaizdas negali būti koreguotas arba iškirpti tik atskiri vaizdo segmentai. Jeigu norima pranešti apie pažeidimą, turi būti užfiksuotos visos aplinkybės nuo pradžios iki galo. Be to, fiksavęs pažeidimą, vairuotojas pats neturėtų pažeisti KET, nes priešingu atveju abu pažeidėjai gali gauti baudas.
Duomenų rinkimo iššūkiai ir etikos klausimai
Teisėsaugos institucijos, sprendžiant privačios ir viešos erdvės ribų klausimus, kartais klysta. Skandalas 2014 m., kai pareigūnai, turėdami teismo leidimą, nepagrįstai pasiklausė žurnalistų pokalbių, atskleidė problemą dėl teismo sprendimų rinkti informaciją apie asmenį specifikos. Nors Lietuvos įstatymai numato žalos atlyginimą dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo veiksmų, apie pavienių piliečių sekimą visuomenė dažnai nesužino.
2011 m. Europos Parlamento komisija pranešė, kad Lietuvos teisėsauga 2008 m. kreipėsi į telekomunikacijų tarnybas, siekdama gauti duomenis apie daugiau nei 85 tūkst. žmonių skambučių, kas buvo ketvirtas pagal dydį rezultatas Europos Sąjungoje. Tai kelia klausimą, ar esame pasiryžę perbraižyti savo teisių ribas, kad leistume efektyviau vykdyti teisingumą.
Apibendrinant, garso ir vaizdo įrašų naudojimas siekiant kažką įrodyti atsiremia į kelis aspektus:
- Įstatymai aiškiai reglamentuoja informacijos rinkimą, tačiau sekimo technologijų pardavimo specifika turi įtakos privatumo apsaugai.
- Tiek privačiose, tiek viešose, tiek darbo erdvėse informacija be asmens sutikimo negali būti renkama.
- Teisėsaugai būtina atsižvelgti į kitas aplinkybes (informacijos pateikimo specifiką, byloje dalyvaujančių asmenų parodymus, įrašo apimtį, tyrimą kartu su kitais įrodymais ir pan.) norint objektyviai įvertinti situaciją.
- Visuomenės nariams būtina nuspręsti, ar jie yra pasiryžę stumtelėti savo privataus gyvenimo ribas teisėsaugos naudai.