Veiklos vykdymas bet kurioje įmonėje reikalauja griežtai laikytis visų Lietuvos Respublikos teisės aktų nurodytų reikalavimų. Vienas iš svarbiausių aspektų yra priešgaisrinė sauga, kurios priežiūrą vykdo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (PAGD). Inspektoriai atlieka patikrinimus, nustato trūkumus ir pažeidimus, o už jų nesilaikymą įmonėms gali būti skiriamos baudos.
Pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis priešgaisrinės saugos reikalavimus įmonėms, yra Bendrosios gaisrinės saugos taisyklės. Šiame straipsnyje apžvelgsime dažniausiai pasitaikančius pažeidimus ir trūkumus, kuriuos nustato PAGD inspektoriai, bei galimas pasekmes.
Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių (BGST) reglamentavimas
Bendrosios gaisrinės saugos taisyklės (BGST) yra pagrindinis dokumentas, apibrėžiantis visas gaisrinės saugos taisykles Lietuvoje. Jos nustato bendruosius priešgaisrinės saugos reikalavimus įvairiems objektams, nepriklausomai nuo jų nuosavybės formos, kurių privalo laikytis visi Lietuvos Respublikos teritorijoje esantys žmonės.
BGST buvo priimtos 2005 m. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento įsakymu ir patvirtintos prie Vidaus reikalų ministerijos. Naujausi pakeitimai įsigaliojo 2022 m. birželio 30 d. ir 2022 m. spalio 25 d. (dokumentas Nr. 1 584 (1.4 E) 2022), o dabartinė suvestinė redakcija galioja nuo 2023 m. gegužės 1 d. iki 2024 m. spalio 31 d. Taisyklės nuolat keičiamos ir koreguojamos atsižvelgiant į aktualijas.
Nežinantiems bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių ir jų nesilaikantiems gresia baudos. Susipažinti su jomis galima 2023 m. gegužės 1 d. išleistame įsakyme „Bendrosios priešgaisrinės saugos taisyklės“. BGST kontroliuoja Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.
Priešgaisrinės apsaugos įstatymas (2002 m., įsigaliojo 2003 m.) reglamentuoja gaisrinės saugos užtikrinimo ir organizavimo teisinius pagrindus, valstybės ir savivaldybės institucijų funkcijas, gyventojų, įmonių ir organizacijų teises ir pareigas šioje srityje. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus įsakymu tvirtinamos visiems Lietuvos Respublikoje esantiems asmenims privalomos Bendrosios gaisrinės saugos taisyklės.
Organizacijų atsakomybė
Gaisrinė sauga yra kontroliuojama prie Vidaus reikalų ministerijos. Bendrosios gaisrinės saugos taisyklės taikomos visoms organizacijoms, nepriklausomai nuo jų dydžio ar veiklos srities. Organizacijos yra atsakingos už tai, kad jų darbuotojai, užimantys bet kokias pareigas, būtų informuoti dėl bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių ir jų laikytųsi.
Organizacijos privalo užtikrinti, kad jos atitiktų gaisrinės saugos reikalavimus, o jų darbuotojai būtų apmokyti šių reikalavimų vykdymo. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos savo interneto svetainėje pateikia objektų priešgaisrinių techninių patikrinimų klausimyną.
Pagal Priešgaisrinės saugos taisyklių patvirtinimo dokumentą-įsakymą Nr. 112, nustatyti Minimalūs reikalavimai valstybės tarnautojų ir darbuotojų priešgaisrinės saugos mokymo programoms.
Dažniausi priešgaisrinės saugos pažeidimai ir trūkumai
PAGD inspektoriai patikrinimų metu dažnai nustato šiuos pažeidimus ir trūkumus:
| Eil. nr. | Pažeidimas | Teisinis pagrindas | Sprendimas/Reikalavimas |
|---|---|---|---|
| 1. | Degios medžiagos sandėliuojamos prie įmonės pastatų (tarp 1 ir 2 cecho pastatų) arčiau kaip 2 m. | Bendrosios gaisrinės saugos taisyklės II. Teritorijos priežiūra Bendrieji reikalavimai p. 23 | Degios medžiagos negali būti laikomos prie pastatų arčiau nei 2 m. |
| 2. | Ceche eksploatuojamas gesintuvas, kurio galiojimo laikas yra pasibaigęs. | Bendrosios gaisrinės saugos taisyklės VIII. Gaisrų gesinimo priemonės ir gaisrinė įranga p. 412 | Gesintuvus privaloma tikrinti periodiškai, jų galiojimo laikas turi būti tinkamas. |
| 3. | Prie įėjimo į gamybos, sandėliavimo paskirties patalpas nenurodytos jų kategorijos pagal sprogimo ir gaisro pavojų. | Bendrosios gaisrinės saugos taisyklės III. Statiniai ir patalpos Bendrieji reikalavimai p. 83 | Prie įėjimo į gamybos, sandėliavimo paskirties patalpas privaloma nurodyti jų kategorijas pagal sprogimo ir gaisro pavojų. |
| 4. | Objekte nepakabinti užrašai (ženklai), nurodantys gesintuvų laikymo vietą. | Bendrosios gaisrinės saugos taisyklės VIII. Gaisrų gesinimo priemonės ir gaisrinė įranga p. 411 | Privaloma paženklinti gesintuvų vietas. |
| 5. | Neorganizuojamas darbuotojų gaisrinės saugos mokymas ir atestavimas (žinių tikrinimas) ne rečiau kaip kartą per trejus metus pagal Minimalius reikalavimus valstybės tarnautojų ir darbuotojų priešgaisrinės saugos mokymo programoms reikalavimus. | Bendrosios gaisrinės saugos taisyklės I. Bendrosios nuostatos p. 12 | Privaloma užtikrinti periodinius darbuotojų priešgaisrinės saugos mokymus. |
| 6. | Patalpų naudotojai neatlieka aktyviųjų gaisrinės saugos priemonių techninės priežiūros ir bandymų, o jų rezultatų neįformina raštu. | Bendrosios gaisrinės saugos taisyklės VIII. Gaisrų gesinimo priemonės ir gaisrinė įranga p. 406 | Privaloma ne rečiau kaip kartą per 12 mėn. atlikti gaisrinės saugos inventoriaus (gesintuvai, gaisrinės signalizacijos, gaisriniai čiaupai) patikras ir įforminti rezultatus raštu. |
| 7. | Neparengta gaisrinės saugos instrukcija. | Bendrosios gaisrinės saugos taisyklės I. Bendrosios nuostatos p. 5 | Visos įmonės privalo turėti parengtas gaisrinės saugos instrukcijas. |
| 8. | Įstaigoje neorganizuojami darbuotojams instruktažai gaisrinės saugos klausimais (turi būti atliekamas įvadinis (bendras), periodinis (darbo vietoje) arba papildomas (darbo vietoje)). | Bendrosios gaisrinės saugos taisyklės I. Bendrosios nuostatos p. 7 | Kiekvienoje įmonėje darbuotojai turi būti instruktuojami gaisrinės saugos klausimais. |
Kaip naudoti gesintuvą
Pagrindinės bendrosios gaisrinės saugos taisyklės
Saugos taisyklės, priimtos 2005 m. ir koreguotos 2022 m. birželio 30 d., vėliau - 2023 m. gegužės 1 d., apibrėžia esminius reikalavimus:
- Objekte turi būti vadovo patvirtinta gaisrinės saugos instrukcija.
- Patalpose turi būti įrengti evakuacijos kryptį nurodantys ženklai.
- Elektros instaliacija ir elektros prietaisai turi būti tvarkingi.
- Turi būti pakankamai gesintuvų: 100 kv. m ploto patalpoje privalomas 1-as 6 kg gesintuvas, arba 2 (2 kg) ar 4 (1 kg) gesintuvai.
- Objekte turi būti įrengtas techniškai tvarkingas vidaus gaisrinis vandentiekis.
- Objekte turi būti įrengtos gaisrinės saugos sistemos ir gaisrinės automatikos įrenginiai.
- Turi būti atliekami gaisrinės saugos ir įrenginių techninė priežiūra, bandymai, o jų rezultatai turi būti fiksuojami tam skirtame žurnale.
Nuo 2024 m. lapkričio 1 d. įsigalioja naujas įsakymas dėl priešgaisrinės saugos taisyklių.
Administracinė atsakomybė už taisyklių pažeidimus
Administracinių nusižengimų kodekse (2015 m., įsigaliojo 2017 m.) nustatyta administracinė atsakomybė už bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių ir kitų gaisrinę saugą reglamentuojančių bendrųjų teisės normų aktų pažeidimą arba jų nevykdymą. Per pirmąjį 2024 m. pusmetį už priešgaisrinės saugos reikalavimų pažeidimus didžiausia paskirta administracinė nuobauda siekė 500 eurų.
Statistika rodo, kad per pirmąjį šių metų pusmetį priešgaisrinės saugos reikalavimų pažeidimai nustatyti maždaug 13 proc. patikrintų įmonių. Iš viso per šį laikotarpį Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių reikalavimų pažeidimai nustatyti 528 įmonėse.
PAGD yra pasirašęs sutartį su Aplinkos apsaugos departamentu dėl bendro tikrinimo, ypač kalbant apie įmones, atliekančias atliekų perdirbimą. Sudarytas įmonių planas ir atitinkamai tikrinami objektai, vykdantys atliekų perdirbimą. Po 2019 m. kilusio gaisro Alytaus padangų perdirbimo įmonėje „Ekologistika“ buvo tikrinamos aikštelės, kuriose laikomos tiek pavojingos, tiek nepavojingos atliekos.
Reikalavimai ir baudos įmonėms yra nuolat peržiūrimi, neseniai buvo sugriežtinti leidimų išdavimai ir taisyklės. Tai galimai lėmė didesnį nustatytų pažeidimų kiekį, tačiau tikrai negali būti kalbos apie tai, kad įmonėms apsimoka susimokėti baudas. Įmonės turi būti motyvuotos investuoti į saugius ir aplinką tausojančius veiklos sprendimus.
Kai kurių nuomone, baudos ne visada yra efektyvus sprendimas, nes pažeidimus reikia naikinti. Tačiau pasitaiko ir tyčinių padegimų, siekiant paslėpti realų atliekų kiekį ar išvengti tvarkymo. Vienintelis radikalesnis kelias kovojant su pažeidimus nešalinančiomis įmonėmis - naikinti leidimus. Jei įmonė nesugeba užtikrinti saugos ir rizikuoja visų sveikata bei valstybės turtu, ji turi prarasti licenciją visam gyvenimui.
Yra pavyzdžių, kai gaisrai kilo Kaune, Alytuje, Vilniuje. Tokios įmonės, kurios dirba su atliekų perdirbimu, neturėtų turėti teisės dirbti miestuose, kur yra daug gyventojų, o turėtų būti įkurtos užmiestyje.
Priešgaisrinė sauga daugiabučiuose namuose
Daugiabučių namų bendrojo naudojimo laiptinėse, koridoriuose, balkonuose, avariniuose išėjimuose draudžiama laikyti daiktus, trukdančius žmonių evakavimuisi gaisro atveju. Taip pat draudžiama užtverti, užkrauti praeigas rūsiuose.
Asmeniniai daiktai, palikti bendrose patalpose, gali trukdyti evakuacijai ekstremaliose situacijose, pavyzdžiui, gaisro atveju. Jie gali užkirsti kelią greitam ir saugiam žmonių išėjimui iš pastato, pažeisti priešgaisrines saugos taisykles, sukelti papildomą degių medžiagų kaupimąsi ir trukdyti gesinimo darbus. Bendros patalpos yra skirtos visų gyventojų naudojimui, todėl asmeninių daiktų laikymas jose gali sukelti netvarką ir higienos problemas.
Svarbu ir daikto tipas, ir dydis, ir vieta. Jeigu daiktai neužkerta evakuacijos kelių ar avarinių išėjimų, tai mažiau tikėtina, kad bus taikomos baudos. Svarbiausia, kad pabėgimo keliai, pavyzdžiui, laiptinės, liftai, koridoriai, nebūtų užblokuoti.
Net jei daiktai, pvz., dviračiai, laikomi prie savo durų ir neatrodo, kad trukdo, vis tiek gali būti pažeidžiami saugumo ar priešgaisrinės saugos reikalavimai. Įsivaizduokime situaciją, kad gaisro atveju jau atjungtas elektros tiekimas gyvenamajam namui, tamsu, patalpose daug dūmų, evakuotis reikia greitai, tamsoje žmonės prisidengę veidus nuo dūmų juda viena ranka liesdami sieną ir susiduria su dviračiu, prirakintu prie sienos. Susidūręs žmogus gali įstrigti, susižeisti, prarasti koordinaciją išėjimo link.
Yra didelis skirtumas tarp laikomų daiktų tipo ir dydžio bendro naudojimo patalpose, nes tai gali turėti įtakos. Svarbu atsižvelgti į tai, ar daiktas yra degus, ar gali kelti kitokią riziką, pavyzdžiui, cheminius pavojus. Degūs ar potencialiai pavojingi daiktai gali būti griežčiau draudžiami dėl priešgaisrinės saugos ir bendro saugumo. Nepriklausomai nuo daikto dydžio ar tipo, svarbiausia yra, kad jis netrukdytų saugiam praėjimui ir evakuacijai. Jei daiktas neužstoja praėjimo, tai mažiau tikėtina, kad bus taikomos baudos.
Už asmeninių daiktų palikimą bendro naudojimo patalpose, jei tai neatitinka saugos reikalavimų, gali būti taikomos įvairios sankcijos. Tai priklauso nuo vietinių įstatymų, daugiabučio namo taisyklių ir konkrečios situacijos. Sankcijos gali būti taikomos nuo lengvesnių iki griežtesnių:
- Įspėjimas: Gyventojas ir bendrija informuojama apie taisyklių pažeidimą ir prašoma pašalinti daiktą iš bendro naudojimo patalpų.
- Piniginė bauda: Jei įspėjimas ignoruojamas arba pažeidimai kartojasi, gali būti skiriama piniginė bauda. Daugiabučių namų savininkams jos siekia 70 eurų, o už gaisrinės saugą atsakingi asmenys gali būti baudžiami ir iki 600 eurų bauda.
- Daiktų pašalinimas: Namo administratorius gali pašalinti daiktą iš bendro naudojimo patalpų, jei jis nėra pašalintas po įspėjimo.
Gaisro atveju itin svarbi greita gyventojų evakuacija. Remiantis Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, 2023 m. ketvirtadalis gaisrų Lietuvoje kilo gyvenamosios paskirties namuose, jų metu žuvo 67 gyventojai.
Kitos dažnai pasitaikančios problemos
Asmeninių daiktų palikimas bendro naudojimo patalpose gali sukelti įvairių įdomių, kartais net keistų ar pavojingų situacijų. Kartais bendrose patalpose randama netikėtų daiktų - nuo senovinių baldų iki neaiškios paskirties įrenginių. Ypač rūsiuose ar paskutiniame laiptinės aukšte ties išėjimu ant stogo įsirengiama poilsio oazė su „sofkutėmis“ ir staliukais. Kai kurie gyventojai bando „papuošti“ bendras erdves, pavyzdžiui, įrengia viešą biblioteką, užsodina augalus ar pakabina meno kūrinius, kas gali sukelti nesutarimų tarp kaimynų dėl estetikos ar saugumo.
Dažniausiai bendrose patalpose paliekami dviračiai, paspirtukai, sporto įranga, vaiko vežimėliai, baldai. Ir paprastai šie atvejai baigiasi įspėjimu ir daiktų pašalinimu.
Seni baldai ar kita nešvari įranga gali tapti kenkėjų, pavyzdžiui, blakių ar pelėsių, šaltiniu. Taip pat nesaugiai palikti daiktai gali sukelti sužalojimus.
Statistika ir bendri patarimai
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, 2024 m. rugpjūčio 1 d. Lietuvoje kilo 4639 gaisrai, kuriuose žuvo 49 gyventojai, o 101 žmogus patyrė sužalojimų. Šie skaičiai pabrėžia bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių svarbą tiek organizacijoms, tiek paprastiems gyventojams, siekiant išvengti gaisrų.
Norint išvengti baudų ir užtikrinti maksimalų saugumą, svarbu kreiptis į specialistus. Įmonės, teikiančios priešgaisrinės saugos paslaugas, gali atlikti priešgaisrinės saugos auditą ir nustatyti galimus trūkumus, padėti parengti reikiamą dokumentaciją, įskaitant gaisrinės saugos instrukcijas, bei organizuoti darbuotojų mokymus ir instruktavimus.
Jei iškilo klausimų, maloniai konsultuosime telefonu arba el. paštu. Kreipkitės į specialistus, kurie nustatys, ko būtent reikia jūsų įmonei ir tai parengs.
tags: #baudos #didys #uz #priesgaisrines #instrukcijos #pazeidimus