Teisinis reguliavimas ir institucijų funkcijos
Lietuvoje Priešgaisrinės saugos įstatymas (2002 m., įsigaliojęs 2003 m.) nustato teisinius pagrindus gaisrinės saugos užtikrinimui ir organizavimui. Šis įstatymas apibrėžia valstybės ir savivaldybės institucijų funkcijas, taip pat gyventojų, įmonių ir organizacijų teises bei pareigas gaisrinės saugos srityje. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (PAGD) direktoriaus įsakymu tvirtinamos visiems Lietuvos Respublikoje esantiems asmenims privalomos Bendrosios gaisrinės saugos taisyklės (naujausios 2013 m.).
Įmonės, įstaigos ir organizacijos turi teisę parengti ir patvirtinti savo gaisrinės saugos taisykles, tačiau jos negali sumažinti bendrųjų reikalavimų. Tokios taisyklės turi būti suderintos su PAGD. Administracinių nusižengimų kodekse (2015 m., įsigaliojusiame 2017 m.) nustatyta administracinė atsakomybė už bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių ir kitų gaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą ar nevykdymą.
PAGD tikrina, ar visos įmonės atitinka Lietuvos Respublikos teisės aktų nurodytus reikalavimus, atlieka patikrinimus, nustato trūkumus ir pažeidimus.
Dažniausi gaisrinės saugos pažeidimai įmonėse
PAGD inspektoriai, atlikdami patikrinimus įmonėse, dažnai nustato įvairius gaisrinės saugos pažeidimus ir trūkumus, už kuriuos skiriamos baudos. Žemiau pateikiama dažniausiai pasitaikančių pažeidimų apžvalga:
| Eil. nr. | Pažeidimas | Teisinis pagrindas | Sprendimas / Reikalavimas |
|---|---|---|---|
| 1. | Degios medžiagos sandėliuojamos prie įmonės pastatų arčiau kaip 2 m. | Bendrosios gaisrinės saugos taisyklės II. Teritorijos priežiūra Bendrieji reikalavimai p. 23 | Degios medžiagos negali būti laikomos prie pastatų arčiau nei 2 m. |
| 2. | Eksploatuojamas gesintuvas, kurio galiojimo laikas yra pasibaigęs. | Bendrosios gaisrinės saugos taisyklės VIII. Gaisrų gesinimo priemonės ir gaisrinė įranga p. 412 | Gesintuvus privaloma tikrinti periodiškai, jų galiojimo laikas turi būti tinkamas. |
| 3. | Prie įėjimo į gamybos, sandėliavimo paskirties patalpas nenurodytos jų kategorijos pagal sprogimo ir gaisro pavojų. | Bendrosios gaisrinės saugos taisyklės III. Statiniai ir patalpos Bendrieji reikalavimai p. 83 | Prie įėjimo į gamybos, sandėliavimo paskirties patalpas privaloma nurodyti jų kategorijas pagal sprogimo ir gaisro pavojų. |
| 4. | Objekte nepakabinti užrašai (ženklai), nurodantys gesintuvų laikymo vietą. | Bendrosios gaisrinės saugos taisyklės VIII. Gaisrų gesinimo priemonės ir gaisrinė įranga p. 411 | Privaloma paženklinti gesintuvų vietas. |
| 5. | Neorganizuojamas darbuotojų gaisrinės saugos mokymas ir atestavimas (žinių tikrinimas) ne rečiau kaip kartą per trejus metus. | Bendrosios gaisrinės saugos taisyklės I. Bendrosios nuostatos p. 12 | Privaloma užtikrinti periodinius darbuotojų priešgaisrinės saugos mokymus. |
| 6. | Patalpų naudotojai neatlieka aktyviųjų gaisrinės saugos priemonių techninės priežiūros ir bandymų, o jų rezultatų neįformina raštu. | Bendrosios gaisrinės saugos taisyklės VIII. Gaisrų gesinimo priemonės ir gaisrinė įranga p. 406 | Privaloma ne rečiau kaip kartą per 12 mėn. atlikti gaisrinės saugos inventoriaus (gesintuvai, gaisrinės signalizacijos, gaisriniai čiaupai) patikras ir įforminti rezultatus raštu. |
| 7. | Neparengta gaisrinės saugos instrukcija. | Bendrosios gaisrinės saugos taisyklės I. Bendrosios nuostatos p. 5 | Visos įmonės privalo turėti parengtas gaisrinės saugos instrukcijas. |
| 8. | Įstaigoje neorganizuojami darbuotojams instruktažai gaisrinės saugos klausimais. | Bendrosios gaisrinės saugos taisyklės I. Bendrosios nuostatos p. 7 | Kiekvienoje įmonėje darbuotojai turi būti instruktuojami gaisrinės saugos klausimais (įvadinis, periodinis, papildomas). |
Šie pažeidimai gali sukelti ne tik finansines baudas, bet ir kelti realią grėsmę žmonių saugumui bei turtui. Įmonės privalo užtikrinti degiųjų medžiagų tinkamą sandėliavimą, priešgaisrinės gelbėjimo įrangos galiojimo patikrinimą ir priežiūrą, patalpų žymėjimą pagal sprogimo ir gaisro pavojų, aiškų gesintuvų laikymo vietų žymėjimą, reguliarų darbuotojų apmokymą ir instruktavimą priešgaisrinės saugos klausimais, aktyviųjų priešgaisrinės saugos priemonių techninės priežiūros ir bandymų atlikimą bei dokumentavimą, gaisrinės saugos instrukcijų parengimą ir atnaujinimą.
Administracinė atsakomybė ir baudos
Nesilaikant priešgaisrinės saugos reikalavimų, įmonėms gali būti skiriamos administracinės baudos. Be to, netinkama priešgaisrinė sauga gali lemti nelaimingus atsitikimus ir gaisrus, kurie gali sukelti didelius nuostolius įmonės turtui ir, svarbiausia, žmonių gyvybėms.
Nusikalstamų veikų, susijusių su gaisrine sauga, sankcijos
Vidaus reikalų ministerijos (VRM) registruotos Administracinių nusižengimų kodekso pataisos, kurioms dar turės pritarti Vyriausybė ir Seimas, numato gerokai griežtesnę atsakomybę už priešgaisrinės saugos pažeidimus. Tikimasi, kad pokyčiai turės įtakos tiek gyventojams, tiek verslui, o valdžia tikisi, kad tai padės sumažinti gaisrų skaičių ir žmonių neatsakingumą. Numatomos naujų pakeitimų įsigaliojimo data - nuo 2027 metų sausio 1 dienos.
- Vienas didžiausių numatomų pakeitimų - daug griežtesnė atsakomybė už melagingą specialiųjų tarnybų iškvietimą. Jei žmogus skambina policijai, ugniagesiams ar greitajai, žinodamas, kad pagalba nereikalinga, jam gali grėsti bauda nuo 200 iki 2000 eurų.
- Už nesiėmimą gesinti durpyno gaisro gali tekti sumokėti nuo 300 iki 600 eurų. Už durpynų ar durpingų pievų deginimą gyventojams gresia 500-800 eurų, o įmonių vadovams - net iki 2 tūkst. eurų.
- Už miškų priešgaisrinės saugos pažeidimus gyventojams gali tekti sumokėti nuo 60 iki 260 eurų, o įmonių vadovams - nuo 140 iki 1 tūkst. eurų.
- Baudos didės ir už priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimus geležinkeliuose, vidaus vandenų, jūrų ir oro transporte. Tokiais atvejais gyventojams gresia 70-280 eurų bauda, o juridinių asmenų vadovams - nuo 140 iki 1 tūkst. eurų.
- Jeigu žmogus ar įmonė nesilaiko priešgaisrinės saugos taisyklių, gali būti skiriamas įspėjimas arba bauda nuo 60 iki 240 eurų gyventojams ir nuo 120 iki 1000 eurų įmonėms. Tačiau jeigu dėl tokių pažeidimų kyla realus gaisro ar sprogimo pavojus, baudos šokteli dar labiau - nuo 150 iki 400 eurų gyventojams ir nuo 120 iki 2000 eurų juridiniams asmenims.
Projektas numato, kad už mažareikšmius pažeidimus pareigūnai galės apsiriboti žodine pastaba ir nebausti pinigine bauda. Tai bus taikoma tik tada, kai pažeidimas nekelia rimto pavojaus ir žmogus nesielgė piktybiškai.
Baudų didinimo motyvai
Pataisų aiškinamajame rašte nurodoma, kad priešgaisrinės saugos baudos Lietuvoje daugybę metų buvo per mažos ir neatitiko realaus pavojaus. Anot rašto, „už priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, dėl kurių gali kilti gaisras ar sprogimas, numatytos baudos buvo neadekvačiai mažos, palyginti su pažeidimų keliamu pavojumi žmonių gyvybei ir turtui“.
Buvo susidariusi paradoksali situacija, kai už daug pavojingesnius pažeidimus baudos buvo kelis kartus mažesnės nei už gerokai mažesnę grėsmę keliančius nusižengimus, pavyzdžiui, triukšmą. Dėl to dalis žmonių ir įmonių į priešgaisrinės saugos reikalavimus žiūrėjo formaliai, nes jiems buvo pigiau sumokėti baudą, nei investuoti į elektros instaliacijos sutvarkymą, kaminų priežiūrą, gesintuvus ar kitas saugos priemones. Tokios baudos, anot aiškinamojo rašto rengėjų, neatliko savo pagrindinės funkcijos - neatgrasė nuo pažeidimų ir neskatino gerinti saugos, o tapo savotiška „kaina“ už neatsakingą elgesį. Būtent todėl dabar siūloma baudas didinti taip, kad jos būtų realiai jaučiamos ir skatintų žmones laikytis priešgaisrinės saugos reikalavimų. Tikimasi, kad griežtesnė atsakomybė padės sumažinti gaisrų skaičių, apsaugoti žmonių gyvybes ir išvengti didelių nuostolių.
VRM nurodo, kad įstatymai gali būti pradėti įgyvendinti su esamu finansavimu, tačiau atsiradus galimybei, reikėtų skirti papildomą finansavimą. Įstatymams įgyvendinti 2027-2029 metais papildomai reikėtų 11,82 mln. eurų. Didžioji dalis lėšų - 7,2 mln. eurų - būtų skirta ugniagesių pajėgų stiprinimui, 3,8 mln. eurų - kitoms priemonėms.
Rūkymas daugiabučiuose ir baudos
Rūkymas daugiabučių bendrojo naudojimo patalpose ir, tam tikrais atvejais, balkonuose, yra pažeidimas, už kurį numatytos administracinės nuobaudos.
Kur draudžiama rūkyti?
Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų savivaldybių atstovai patvirtino, kad rūkyti yra draudžiama bendrojo naudojimo patalpose: laiptinėse, koridoriuose, rūsiuose, palėpėse, bendrose virtuvėse ir pan. Šis draudimas galioja nepriklausomai nuo to, ar bent vienas namo gyventojas yra išreiškęs prieštaravimą rūkymui namo balkonuose, terasose ir lodžijose. Kauno savivaldybės atstovas Gintaras Gatulis pridūrė, kad rūkyti gali būti draudžiama ir daugiabučių balkonuose, terasose bei lodžijose, jei bent vienas gyventojas prieštarauja rūkymui ir pateikia prašymą savivaldybei, kad daugiabutyje būtų uždrausta rūkyti.
Baudos už rūkymo pažeidimus
Už rūkymą bendrose patalpose (pvz., laiptinėse) gresia įspėjimas arba bauda nuo 20 iki 50 eurų. Jei nusižengimas padaromas pakartotinai, asmeniui jau teks sumokėti baudą nuo 50 iki 90 eurų. Jei yra uždrausta rūkyti daugiabučio balkonuose, lodžijose ir terasose, bet asmuo vis tiek tą daro, jam gresia 30-60 eurų bauda.
Vilniaus savivaldybė pranešimų dėl galimų su rūkymu susijusių pažeidimų sulaukia po pora per mėnesį, daugiau - vasarą. Kauno savivaldybė dėl rūkymo draudžiamose vietose pernai gavo 21 skundą, šiemet - 20.
Įrodymų rinkimas ir privatumo aspektai
Klaipėdos savivaldybės atstovas Linas Lapinskas nurodė, kad, jei pateikiami administracinį nusižengimą įrodantys duomenys, iš kurių galima identifikuoti nusižengimą padariusį asmenį, administracinio nusižengimo protokolus turintys teisę surašyti pareigūnai gali pradėti administracinę teiseną ir taikyti nuobaudas. Vis tik Vilniaus savivaldybės atstovas Gabrielis Grubinskas pripažino, kad pažeidimo faktas nustatomas gana retai - dažniausiai tą lemia įrodymų neturėjimas. Todėl fiksuojant daromą pažeidimą vaizdo medžiaga ne tik galima, bet ir reikalinga. Kuo daugiau ir kuo tikslesnės informacijos bei medžiagos gyventojai pateiks, tuo didesnė tikimybė, kad pažeidimą bus galima įrodyti. Gyventojai, pranešdami apie tokius nusižengimus, turi pateikti faktinius įrodymus (vaizdo įrašus), nurodyti galimo pažeidimo datą, laiką ir galimai pažeidimą padariusį asmenį per „ePolicija.lt“.
Advokatė Julija Viktorija Flis atkreipė dėmesį, kad asmuo gali būti fotografuojamas, filmuojamas, taip pat jo atvaizdas gali būti naudojamas tik jo sutikimu. Tačiau teisė į atvaizdą nėra absoliuti. Asmens filmavimas ar fotografavimas yra galimas ir be sutikimo, jei tai pateisinama tam tikru viešuoju interesu, pvz., jei filmuojamas asmuo, darantis nusižengimą. Gauta medžiaga galėtų būti tik pateikta policijai, bet negalėtų būti platinama ar kitaip naudojama, pvz., įkelta į socialinį tinklą viešam peržiūrėjimui.
Kamerų įrengimas laiptinėse
Jei daugiabučio namo gyventojai norėtų įsirengti kameras laiptinėje, tam būtų reikalingas daugiabučio namo gyventojų sutikimas. Pakaktų 50 proc. + 1 (t. y. daugumos) pritarimo. Prieiga prie vaizdo medžiagos turėtų būti suteikta tik tam tikriems įgaliotiems asmenims, nustatyta, kas ir kokiais tikslais gali peržiūrėti medžiagą, kiek laiko ji bus saugoma, kada ir kaip sunaikinama. Daugiabučio namo gyventojams sutarus įrengti kameras, turi būti pritvirtinti ir ženklai, informuojantys, kad yra filmuojama, taip pat turi būti nurodytas kontaktas, kas atsakingas už kamerų ir vaizdo įrašų priežiūrą. Nesilaikant šių reikalavimų gali kilti tiek civilinė, tiek administracinė, tiek net ir baudžiamoji atsakomybė.
Dažniausi gaisrai buityje ir jų prevencija
Atėjus rudeniui laužų deginimo atvejų pagausėjo, tačiau būtina atsiminti, kad miestuose kūrenti laužus, įskaitant ir deginamas augalininkystės atliekas, draudžiama. Taip pat draudžiama besikūrenančias laužavietes palikti be priežiūros. Viena iš dažniausių gaisrų priežasčių buityje - ant viryklės gaminamas ir be priežiūros paliktas maistas. Dažnai pasitaiko atvejų, kai neblaivūs žmonės palieka puodus ant įjungtos viryklės, o patys kietai įminga ar tiesiog pamiršta, kad ketino gaminti valgį.