Servituto nustatymas ir naudojimasis teismų praktikoje

Lietuvos teismų praktikoje dažnai nagrinėjami ginčai, susiję su servitutų nustatymu, turiniu ir naudojimusi. Servitutas yra daiktinė teisė, suteikianti galimybę naudotis svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu) arba apribojanti savininko teises, siekiant užtikrinti kito daikto (viešpataujančiojo daikto) tinkamą naudojimą. Šiame straipsnyje analizuojamos su servitutais susijusios problemos, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) ir kitų teismų sprendimais.

Servituto nustatymo principai ir sąlygos

Civilinio kodekso (CK) 4.126 straipsnio 1 dalis numato, kad teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. LAT yra išaiškinęs, kad šiame straipsnyje įtvirtintos dvi sąlygos: savininkų nesutarimas ir būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį (LAT 2018 m. gegužės 23 d. nutartis). Nėra pagrindo taikyti servitutą vien todėl, kad siekiantis servituto nustatymo asmuo nori naudotis svetimu daiktu, nes jam taip yra naudingiau ar patogiau (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. G. v. O. K., bylos Nr. 3K-3-82/2007).

Servituto turinys, t. y. savininko turimo daikto naudojimosi teisių apribojimų apimtis, turi būti proporcinga priemonė tikslui pasiekti, t. y. užtikrinti daikto, dėl kurio servitutas nustatomas, naudojimą pagal paskirtį. Nustatant servitutą visais atvejais turi būti išlaikoma viešpataujančiojo daikto ir tarnaujančiojo daikto savininkų interesų pusiausvyra (pvz., LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. Z. V., bylos Nr. 3K-3-190/2005).

Žemės servitutas statiniui naudoti

Lietuvos daiktinėje teisėje galioja superficies solo cedit principas, reiškiantis, kad viskas, kas susijungia su žemės sklypo paviršiumi, priklauso nuosavybės teise žemės sklypo savininkui (CK 4.40 str. 1 d.). Tačiau istoriškai susiklostę nuosavybės teisiniai santykiai lėmė dažną žemės sklypo ir statinio nuosavybės atskirumą. Tokiu atveju žemės sklypo ir statinių savininkų teisiniai santykiai dėl žemės, reikalingos statiniui naudoti, gali būti įforminami įvairiais sandoriais (panaudos, nuomos sutartys, užstatymo teisė, ilgalaikė nuoma ar servitutas). Šalims nesusitarus, teisė naudoti svetimą žemės sklypą gali būti nustatoma priverstinai.

Žemės servitutas gali būti nustatytas įstatymu, teismo sprendimu, o įstatymų nustatytais atvejais - administraciniu aktu (CK 4.124 straipsnio 1 dalis). Nustatant žemės servitutą statiniui naudoti, objektyvaus būtinumo klausimas nėra sudėtingas, nes žemės sklypo poreikis ne laikino pastato ar statinio, esančio tame žemės sklype, naudojimui ir eksploatavimui yra akivaizdus. Tačiau svarbus yra teisinis būtinumas, reiškiantis, kad teismas visais atvejais turėtų patikrinti kito teisinio būdo šalių ginčui išspręsti galimybę.

Teismų praktikoje servitutas taikomas kaip neišvengiama ir vienintelė priemonė žemės sklypo ir statinių savininkų nesutarimui spręsti, nors jis turėtų būti ultima ratio sprendžiant konkuruojančių teisinių interesų konfliktą. Dažnėja atvejų, kai servitutas nustatomas visam žemės sklypui, kas kelia abejonių dėl tokio apribojimo pagrįstumo ir proporcingumo.

Servituto apimtis ir kompensacija

Ieškovai, prašydami nustatyti žemės servitutą statiniui naudoti, paprastai nurodo arba žemės sklypo dalį, kuri reikalinga statiniui naudoti, arba prašo nustatyti servitutą visam žemės sklypui, jei pastatai ir statiniai išdėstyti sklype taip, kad žemės sklypo savininkas neturi galimybės naudotis sklypu. Nustatant šios rūšies servitutus dažniausiai kyla klausimas dėl servituto apimties, t. y. kokiai žemės sklypo daliai turi būti nustatomas servitutas, ar servitutas gali būti nustatytas visam žemės sklypui.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje servituto nustatymo bylose nurodoma, kad civilinių teisinių santykių teisingumo ir interesų derinimo principai suponuoja servituto atlygintinumo prezumpciją - tarnaujančiojo daikto savininkui turi būti kompensuojami dėl servituto patirti netekimai (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009).

Spręsdamas servituto atlygintinumo klausimą teismas turėtų atsižvelgti į kasacinio teismo praktiką, kurioje pažymėta, kad kompensacija nustatoma pagal:

• kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas;
• koks servituto turinys ir trukmė;
• kokio pobūdžio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobūdžio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui;
• ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo;
• ar jie atlyginti ir ar galimi visiškai atlyginti;
• kokią naudą turėjo ar įgyja viešpataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo;
• kitas svarbias aplinkybes (žr., pvz., LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-02-17 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009).

Kai viena šalių siekia servituto nustatymo kuo mažesnėmis jai sąnaudomis iš kelių galimų variantų, teisingo atlyginimo klausimas privalo būti svarstomas, net ir nesant pareikšto savarankiško reikalavimo atlyginti nuostolius CK 4.129 straipsnio pagrindu.

CK 4.114 straipsnio 1 dalis numato, kad: „Jeigu norint normaliai naudotis servituto suteiktomis teisėmis yra būtina remontuoti ir kitaip tinkamai išlaikyti tarnaujantįjį daiktą, servituto turėtojas privalo visa tai atlikti tinkamai ir laiku, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip“. Savivaldybė, būdama servituto turėtoja viešajai funkcijai įgyvendinti, taip pat turėtų proporcingai prisidėti prie tarnaujančiojo daikto priežiūros ir išlaikymo.

Servituto panaikinimas ir turinio išaiškinimas

Žemės sklypui nustatytas kelio servitutas tarnaujančio žemės sklypo savininkui kelia nemažai nepatogumų, nes per nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą važiuoja transporto priemonės/vaikšto žmonės, žemės sklypo savininkas nėra laisvas valdyti bei disponuoti jam nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu savo nuožiūra, pavyzdžiui, negali įrengti vartų norimoje vietoje ar pastatyti statinio ar priestato, sodinti augalų toje vietoje, kur nustatytas servitutas, nes tai trukdys asmenims, kurių naudai nustatytas kelio servitutas, pažeis jų teises. Parduoti žemės sklypą, kuriam nustatytas servitutas, taip pat yra sunkiau, o tokio žemės sklypo vertė gali būti mažesnė.

Servitutas yra daiktinė teisė, susijusi būtent su daiktu, tad disponuojant daiktu, kuriam nustatytas servitutas (tarnaujantis daiktas), jį parduodant, nuomojant, perkant, servitutas seka paskui tą daiktą ir galioja naujiems daikto įgijėjams. Tačiau yra galimybių žemės sklypo savininkui panaikinti per jo žemės sklypo einantį servitutą ir tokiu būdu palengvinti savo padėtį. Viena iš jų - servituto panaikinimas, dingus jo būtinumui.

Nuosekliai formuojamoje kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nustatyto kelio servituto panaikinimas negali būti pateisinamas, jeigu jį panaikinus viešpataujančiojo daikto tinkamo naudojimo galimybė bus prarasta, o jo tinkamo naudojimo užtikrinimui bus reikalinga vėliau, pareiškiant tokius reikalavimus, nustatyti naujus kelio servitutus bei įrengti kelius, kurių techninis įrengimo lygis atitiktų keliui keliamus reikalavimus ir toks kelias taptų tinkamas naudoti (LAT 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2010).

Servituto būtinumo pabaiga gali būti, pavyzdžiui, siejama su aplinkybėmis, kad į viešpataujantį daiktą galima patekti per kitą vietą - naujai suprojektuotu keliu. Tačiau vadovaujantis teismų praktika, asmuo, siekiantis servituto pabaigos, negali servituto būtinumo pabaigos sieti su kitokių veiksmų atlikimo būtinumu, siekiant užtikrinti tinkamą viešpataujančio daikto naudojimą (pavyzdžiui, kad galima inicijuoti kelio projektavimo darbus arba kreiptis į kito sklypo savininką su prašymu nustatyti servitutą jo žemės sklypui).

Servituto turinio nustatymas yra fakto klausimas, dėl kurio sprendžiama pagal konkrečioje byloje surinktus servituto turinį patvirtinančius įrodymus. Nors servituto turinio nustatymas yra būtinas sprendžiant ginčus, kilusius dėl naudojimosi servitutu suteikiamomis teisėmis, servituto turinio išaiškinimas pats savaime nesukelia ieškovui tiesioginių materialiųjų teisinių padarinių ir dėl šios priežasties negali būti savarankišku ieškinio dalyku. Aiškinant (nustatant) servituto turinį jis negali būti keičiamas: siekdamas, kad teismas nustatytų kitokį servituto turinį, nei patvirtina byloje surinkti įrodymai, ieškovas turi teisę reikšti reikalavimą dėl servituto turinio pakeitimo įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.112 straipsnio 5 dalis).

Servituto trukdymas ir teisinės priemonės

Situacijoje, kai nustatytas servitutas, pavyzdžiui, komunikacijų vedimui per kaimyno žemės sklypą, tačiau kaimynas trukdo servituto turėtojui naudotis savo teise sandėliuodamas daiktus, nors servitutas patvirtintas, kaimyno veiksmai pažeidžia nustatyto servituto turėtojo teises.

Tokiais atvejais, kai kaimynas trukdo naudotis nustatytu servitutu, servituto turėtojas turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl trukdymų pašalinimo. Teismas gali įpareigoti kaimyną pašalinti kliūtis ir netrukdyti naudotis servitutu. Taip pat gali būti pareikštas reikalavimas dėl nuostolių, atsiradusių dėl trukdymo, atlyginimo, jei tokių nuostolių patiriama.

tags: #bauda #uz #trukdymas #naudotis #servitutu #teismu