Atsakomybė už netinkamą atliekų tvarkymą ir aplinkosaugos pažeidimus

Netinkamas atliekų tvarkymas gali užtraukti ženklias baudas ir padaryti didelę žalą aplinkai. Šiame straipsnyje apžvelgsime įvairius aplinkosaugos pažeidimus, susijusius su atliekų deginimu, netinkamu nuotekų sistemų eksploatavimu, statybinių ir griovimo atliekų šalinimu bei kitais pažeidimais, už kuriuos numatoma atsakomybė.

Žaliųjų atliekų deginimas ir kompostavimas

Rudenį atliekant lauko darbus, susidaro biologiškai skaidžios, dar vadinamosios žaliosios atliekos. Aplinkosaugininkai pabrėžia, kad šias atliekas reikia tvarkyti tinkamai, kadangi už netinkamą lapų ir kitų žaliųjų atliekų kompostavimą gresia triženklės baudos. Jų griežtai negalima mesti į komunalinius konteinerius.

Tinkami žaliųjų atliekų tvarkymo būdai

• Kompostavimas: Tinkamiausias būdas tvarkyti sode ar darže susidarančias atliekas yra jas kompostuoti, išskyrus atvejus, kai kompostavimas sąlygoja augalų kenkėjų plitimą.
• Pervežimas į aikšteles: Neturint galimybės kompostuoti, atliekas reikia vežti į specialiai žaliosioms atliekoms priduoti skirtas aikšteles, įrengtas kiekvienoje apskrityje. Šiuo metu Lietuvoje veikia 53 tokios aikštelės. Aikštelėse priimamos želdynų karpymo atliekos, nukritę lapai, nupjauta žolė, gėlės, piktžolės, vaisių, daržovių atliekos, medžio žievė, pjuvenos, drožlės, skiedros, smulkios medžių ir krūmų genėjimo šakos. Svarbu, kad atliekos būtų pristatomos be priemaišų, tokių kaip plastikas, popierius, gyvūninės kilmės atliekos ar pavojingosios atliekos. Prieš vežant atliekas, rekomenduojama susisiekti su aikštelės operatoriais dėl priėmimo tvarkos.
• Specialūs konteineriai/didmaišiai: Žaliąsias atliekas galima mesti į specialius žaliųjų atliekų konteinerius ar didmaišius. Vėliau jos gabenamos į bioskaidžių atliekų aikštelę, kur kompostuojamos dideliais kiekiais. Svarbu, kad atliekos būtų metamos palaidos, be plastikinių maišų, išskyrus šaltąjį metų laiką, kai vaisius ir daržoves rekomenduojama dėti į užrištus plastikinius maišelius, kad išvengtumėte prišalimo ir konteinerių pažeidimo.

Didžiausia klaida tvarkant žaliąsias atliekas - jas mesti į mišrių komunalinių atliekų arba pakuočių konteinerius. Perpildyti konteineriai sukelia nepatogumus, o pūvančios žaliosios atliekos skleidžia nemalonius kvapus ir užteršia konteinerius. Žaliosioms atliekoms patekus į pakuočių konteinerius, pakuotės užteršiamos ir nebegali būti perdirbamos. Taip pat draudžiama daržo ir sodo atliekas palikti pamiškėse, nes jos vėliau virsta nelegaliais sąvartynais.

Žaliųjų atliekų deginimo taisyklės ir draudimai

Sausą žolę, nendres, nukritusius lapus, šiaudus, laukininkystės ir daržininkystės augalinės kilmės liekanas lauko sąlygomis leidžiama deginti tik surinktas į krūvas ne arčiau kaip 30 metrų nuo statinių. Deginimas turi būti nuolat stebimas, o jį baigus, smilkstančią ugniavietę privaloma užgesinti vandeniu ar smėliu.

Draudžiama:

• Deginti ražienas, nenupjautą ir nesurinktą žolę, nendres, javus ir kitas žemės ūkio kultūras.
• Kartu su augalais deginti buitines, pramonines ir kitas atliekas, išskyrus neapdorotą medieną.
• Deginti medieną neperkrovus jos, jei ji buvo sukrauta anksčiau nei savaitę iki deginimo (siekiant išvengti smulkiosios faunos žūties).
• Deginti miške, aukštapelkėse, durpingose vietose ar arčiau kaip 50 metrų nuo jų, taip pat miestuose ir miesteliuose (išskyrus laužų kūrenimą nustatytose vietose).

Kai deginamas surinktų augalų kiekis viršija 5 m³ tūrio arba deginama iškart keliose vietose, ne vėliau kaip prieš 1 valandą telefonu privaloma pranešti artimiausiam Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos padaliniui ir (ar) atitinkamos miškų urėdijos padaliniui (girininkijai).

Baudos už žaliųjų atliekų deginimą

Už aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus deginant sausą žolę, nendres, javus, nukritusius medžių lapus, šiaudus, laukininkystės ir daržininkystės atliekas atsakomybė taikoma pagal Administracinių nusižengimų kodekso 286 straipsnį:

• Fiziniams asmenims: bauda nuo 30 iki 230 eurų.
• Juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims: bauda nuo 60 iki 300 eurų.
• Priešgaisrinės apsaugos priemonių nesiėmimas: žemės savininkams, naudotojams ir valdytojams bauda nuo 30 iki 170 eurų.
• Ražienų, nenupjautų ir nesugrėbtų žolių, nendrių, javų ir kitų žemės ūkio kultūrų deginimas: fiziniams asmenims bauda nuo 50 iki 300 eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims - nuo 120 iki 350 eurų.

Be baudos, vertinama ir aplinkai padaryta žala. Žemės savininkai, naudotojai ir valdytojai, pastebėję savo žemėje gaisrą, nedelsdami privalo apie tai informuoti skubiosios pagalbos centrą telefonu 112 ir (arba) Valstybinę priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą. Jei dėl gaisro kyla pavojus miškui, privalo informuoti ir atitinkamos miškų urėdijos padalinį (girininkiją). Už taisyklių nesilaikymą baudžiama ir privaloma atlyginti aplinkai padarytą žalą.

Individualių nuotekų sistemų eksploatavimo klaidos ir atsakomybė

Įrengiant ir eksploatuojant individualias nuotekų sistemas, pasitaiko tipinių klaidų, kurios gali sukelti aplinkos taršą ir užtraukti baudas.

Dažniausios klaidos ir kaip jų išvengti:

1. Nesandari arba neteisingai įrengta talpykla (rezervuaras)

   Kai kurie gyventojai, siekdami rečiau išvežti nuotekas, palieka rezervuaro dugną atvirą arba pragręžia skyles sienose, kad nuotekos sunktųsi į gruntą. Tai šiurkštus pažeidimas, nes teršalai nekontroliuojamai skverbiasi į aplinką. Kiti naudoja senas betonines žiedines šachtas, kurios nėra visiškai sandarios.

   Kaip išvengti: Montuokite tik gamyklinius, sertifikuotus rezervuarus, pritaikytus nuotekų kaupimui. Įsitikinkite, kad rezervuaras turi nepratekantį dugną, dangtį, alsuoklį. Po įrengimo visada užpilkite rezervuarą vandeniu ir patikrinkite, ar aplinkui neatsiranda drėgmės dėmių. Jei talpykla pažeidžiama eksploatuojant, ją būtina nedelsiant taisyti arba keisti. Inspektoriai dažnai naudoja specialius dažiklius ar zondus nuotekoms aptikti grunte, todėl tokie pažeidimai lengvai išaiškėja.

2. Netinkamai parinktas nuotekų sistemos tipas

   Kiekvienas sklypas ir namų ūkis yra skirtingas. Klaida būtų mažame sklype bandyti įrengti septiką su filtracijos lauku, nes gali neužtekti atstumų iki kaimynų šulinių (reikia 100 m) ar namų pamatų (bent 15 m), be to, molingame grunte filtracija neveiks. Kitas pavyzdys - įsirengti brangų biologinį įrenginį sodyboje, kur gyvenama tik vasarą, kai pakaktų paprastesnio sprendimo.

   Kaip išvengti: Prieš pasirenkant įrenginį, atlikite grunto tyrimus (geologiją). Įvertinkite atstumus ir apsauginės zonos poreikį. Jei sklypas mažas, optimalus sprendimas paprastai yra sandari talpykla, nes jai nereikia apsaugos zonos. Jei namas nuolat negyvenamas, rezervuaras ir periodinis išvežimas gali būti ekonomiškesni nei sudėtingas biologinis įrenginys. Konsultuokitės su specialistais projektuotojais.

3. Sistemų perkrovimas arba netinkamas naudojimas

   Net ir geras įrenginys gali blogai veikti, jei naudojamas ne pagal paskirtį. Pavyzdžiui, biologinio valymo įrenginys parinktas per mažas gyventojų skaičiui arba ilgesnį laiką negauna nuotekų, dėl ko biologiniai procesai nuslopsta.

   Kaip išvengti: Rinkdamiesi įrenginį, atsižvelkite į perspektyvinį gyventojų skaičių. Neviršykite gamintojo nustatyto maksimalaus momentinio pralaidumo. Jei išvykstate ilgam, pasikonsultuokite su montuotojais dėl mikroorganizmų išsaugojimo. Grįžus po ilgesnės pertraukos, duokite sistemai „įsivažiuoti“.

4. Higienos ir priežiūros taisyklių nesilaikymas

   Biologinio valymo įrenginio priežiūra reikalauja tam tikros drausmės. Dažna klaida - laiku neišsiurbiamas perteklinis dumblas, dėl ko įrenginys dirba prasčiau ir gali užsikimšti filtrai. Taip pat svarbu tikrinti orapūtės veikimą.

   Kaip išvengti: Sudarykite priežiūros grafiką. Kas mėnesį apžiūrėkite įrenginį: ar veikia kompresorius, ar nėra užsikimšimų, ar nesikaupia kvapas. Dumblo išvežimą planuokite pagal gamintojo rekomendacijas (paprastai 1-2 kartus per metus). Nepalikite įrenginio be priežiūros ilgam.

5. Netinkamų medžiagų ir daiktų patekimas į nuotekas

   Į kanalizaciją dažnai patenka riebalai, aliejus, smulkios šiukšlės (ausų krapštukai, vatos diskeliai, cigarečių nuorūkos, higieniniai paketai, sauskelnės), kurie užkemša vamzdžius ir bioreaktorius. Didelė problema - pertekliniai chemikalai, kurie nužudo gerąsias bakterijas.

   Kaip išvengti: Į kanalizaciją pilkite tik skystas buities nuotekas ir tualetinį popierių. Visi kiti daiktai keliauja į šiukšlių dėžę. Naudokite kuo švelnesnes valymo priemones. Medikamentų ir antibiotikų taip pat negalima išmesti į kanalizaciją - juos atiduokite į vaistinę utilizavimui.

6. Dokumentacijos nevedimas ir formalių procedūrų nesilaikymas

   Gyventojai kartais tvarkingai eksploatuoja nuotekų sistemą, tačiau nepasirūpina juridine tvarka: neturi sudarę sutarčių, neišsaugo išvežimo kvitų, neatlieka metinio tyrimo.

   Kaip išvengti: Sudarykite reikalingas sutartis ir laikykite jas galiojančias. Pasidarykite segtuvą visiems dokumentams, susijusiems su nuotekomis. Registruokite savo įrenginį savivaldybėje arba NTIS, jei to reikalaujama. Reaguokite į įspėjimus ar nurodymus nedelsiant.

Daugelio klaidų galima išvengti tiesiog laikantis eksploatavimo instrukcijų ir elementarių principų. Nuotekų sistema - ne „įrengti ir pamiršti“ objektas; jai reikia šiokios tokios priežiūros. Svarbu reguliariai stebėti, ką pilate ir ko nepilate į kanalizaciją, periodiškai atlikti techninę apžiūrą ir neišjungti įrenginio be reikalo.

Statybinių ir griovimo atliekų tvarkymas

Atliekant įvairius griovimo darbus ar remontuojant butą/namą, neišvengiamai lieka statybinių ar griovimo atliekų (SGA). Svarbu žinoti, kaip jomis atsikratyti teisėtai ir be žalos aplinkai, nes už neteisėtą atliekų šalinimą gresia didelės baudos.

Baudos už statybinių atliekų šalinimą

• Už ne vietoje, gamtoje paliktas SGA gyventojams ir įmonėms gresia bauda nuo 1 000 iki 2 000 eurų, be to, dar tenka atlyginti aplinkai padarytą žalą (daugiau nei 4 000 eurų).
• Jei tokios atliekos suverčiamos į buitinių atliekų konteinerius arba tiesiog paliekamos prie jų, tai padariusiems asmenims gresia bauda iki 600 eurų.
• Neteisėtai vežantiems statybinį laužą į ne tam skirtas vietas, gresia 550-1 500 eurų bauda, tuo tarpu tokią veiklą organizuojantiems asmenims gali tekti susimokėti nuo 2 300 iki 2 900 eurų.

Patyrusiems specialistams ilgai neužtrunka atskirti, kam priklauso utilizuotos šiukšlės. Gamtos puoselėtojai nuolat stebi situaciją ir praneša apie galimus nusižengimus, tad išvengti nuobaudos už neteisėtus veiksmus vargu ar pavyks.

Tinkami statybinių atliekų tvarkymo būdai

Pats teisingiausias būdas yra nuvežti atliekas į didelių gabaritų atliekų (DGA) surinkimo aikštelę. Pavyzdžiui, Ukmergėje, Gerseniškių g. 5, esančioje DGA aikštelėje vienas gyventojas per vienerius kalendorinius metus gali nemokamai pristatyti iki 250 kilogramų SGA. Svarbu, kad SGA būtų priimamos be metalinių ar kitokių priemaišų. Į DGA aikšteles privalu atvežti ir kitas DGA - baldus, padangas, langus, duris, kilimus bei kitus nereikalingus daiktus.

Didesnius kiekius atliekų su metalu ar be jo, taip pat didesnio (daugiau nei 1 metro) dydžio statybines atliekas iš gyventojų bei įmonių už tam tikrą mokestį priima specializuotos įmonės (pvz., UAB „Vitnata“ ir UAB „Alnitransa“ Ukmergėje).

Svarbu samdyti įmones, kurios turi visas reikalingas licencijas šiukšlių išvežimo paslaugoms. Nors atrodytų, jog visa atsakomybė turėtų kristi ant pasamdytos įmonės pečių, baudą tenka sumokėti ir juos pasamdžiusiems asmenims, jei įmonė neturi leidimų ir netinkamai šalina atliekas.

Kiti aplinkosaugos pažeidimai ir padidintos baudos

Aplinkos ministerija parengė Administracinių nusižengimų kodekso ir Aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimus, kuriais siūloma didinti baudas fiziniams asmenims ir nustatyti atsakomybę juridiniams asmenims už žalą gamtai.

Pagrindinės naujovės ir baudos:

• Mėšlo, srutų tvarkymas: Atsakomybę už mėšlo, srutų tvarkymo aplinkosauginių reikalavimų nesilaikymą ketinama taikyti ir fiziniams asmenims (dabar ji nustatyta tik juridiniams asmenims).
• Veikla be taršos leidimų: Didėtų baudos už veiklos vykdymą neturint taršos leidimų, miško atkūrimo ir mėšlo tvarkymo reikalavimų nesilaikymą, neįteisintų gręžinių naudojimą. Baudos galėtų būti taikomos su nusižengimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu.
• Transporto priemonių techninė priežiūra: Numatyta skirti baudas nesilaikantiems transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto reikalavimų, už kuriuos iki šiol atsakomybė nebuvo numatyta.
• Fluorintos dujos: Juridiniams ir fiziniams asmenims nustatyta atsakomybė už fluorintų dujų neteisėtą įvežimą, naudojimą ar netinkamą užpildytos fluorintomis dujomis įrangos eksploatavimą.
• Saugomų rūšių gyvūnai: Baudas už saugomų rūšių laukinių gyvūnų žalojimą, naikinimą, jų paėmimą iš natūralios aplinkos ar kitokį neteisėtą įgijimą, taip pat prekybą laukiniais gyvūnais ar jų dalimis siūloma didinti nuo 1,5 iki 10 kartų. Už netinkamą ar neteisėtą gyvūno laikymą siūloma apatinę baudos ribą didinti iki 2,6 karto, o viršutinę - iki 6,6 karto (nuo 80 iki 2 000 eurų). Taip pat numatytos adekvataus dydžio baudos už paukščių, gyvūnų naikinimą vykdant ūkinę veiklą (pvz., renovuojant pastatus sunaikinami paukščių lizdai). Planuojama nustatyti atsakomybę juridiniams asmenims, kurie yra laukinių gyvūnų savininkai, kad pareigūnai galėtų konfiskuoti netinkamomis sąlygomis laikomus gyvūnus.
• Invazinės rūšys: Didinamos baudos už invazinių rūšių naudojimą, platinimą ir priemonių kovai su jais netaikymą.
• Nelegalus atliekų vežimas: Nelegalaus atliekų vežimo prevencijai siūloma įtvirtinti transporto priemonės konfiskavimą ir iš juridinių asmenų, kai atliekos buvo vežtos, laikytos ar įvežtos neturint tam teisės. Numato pažeidimo padarymo priemonės konfiskavimą, kai atliekos išmestos į aplinką ar jūrą.
• Nelegalūs požeminio vandens gręžiniai: Įstatymų projektais siūloma nustatyti baudas už nelegalių požeminio vandens gręžinių, kuriems įteisinti skirtas terminas baigiasi 2025 m. balandžio 30 d., naudojimą.
• Miško atkūrimo reikalavimai: Peržiūrėti baudų dydžiai ir už miško atkūrimo reikalavimų nesilaikymą, medienos ištraukimą draudžiamu tai daryti metu ar neatitinkančių tikrovės duomenų pateikimą leidimui kirsti mišką gauti.

Griovimo darbai ir nešančiųjų sienų šalinimas

Nusprendus atlikti griovimo darbus daugiabutyje, svarbiausia išsiaiškinti, ar siena yra nešančioji. Tai gali padėti nustatyti namo administratorius, techninis namo prižiūrėtojas arba projektuotojas, kuriam reikėtų pateikti namo projektą.

• Nešančiosios sienos: Kadangi nešančiosios sienos yra laikomos bendro naudojimo dokumentais, norint jas išgriauti, reikės specialių leidimų, t.y., gauti daugumos namo gyventojų sutikimus. Be to, reikės gauti ir savivaldybės sutikimą, nepriklausomai nuo pastato tipo. Tuomet teks samdyti projektuotoją, kuris perbraižytų buto planą.
• Baudos už nešančiųjų sienų šalinimą be leidimų: Nesilaikant šių taisyklių ir griaunant nešančiąsias namo sienas be leidimų, laukia baudos, kurios gali svyruoti nuo 580 iki 3 500 eurų. Išgriautą sieną gali tekti atstatyti.

Darbo sauga ir nelegalus darbas

Griovimo ar statybų darbuose yra didesnė rizika, todėl ypač svarbu laikytis visų numatytų darbo saugos taisyklių. Dažnai samdomi nekvalifikuoti, nelegalūs darbuotojai, siekiant sutaupyti lėšų.

• Baudos už nelegalų darbą: Bauda už nelegalų darbą siekia nuo 1 000 iki 5 000 eurų. Jei tokių darbuotojų yra ne vienas, labiau verta atlikti visas reikalingas procedūras ir pasamdyti legalius darbuotojus.
• Baudos už darbo saugos taisyklių pažeidimus: Nesilaikant nustatytų reikalavimų, galima tikėtis baudos nuo 80 iki 880 eurų. Jeigu dėl šių taisyklių pažeidimų gali kilti sveikatai pavojingų nutikimų ar kitų rimtesnių padarinių, ši suma gali išaugti iki 500-2 000 eurų.

tags: #bauda #uz #netinkama #krosneles #naudojima