Atsakomybė už šuns padarytą žalą ir gyvūnų laikymo taisyklės

Šiandienos tema yra ypač aktuali, atsižvelgiant į tai, kad, pavyzdžiui, 2024 m. vasario 1 d. duomenimis, vien Vilniuje buvo registruoti 47 032 šunys. Vilniaus savivaldybės atlikta apklausa atskleidė, kad gyventojai dažniausiai susiduria su nesurenkamomis šunų išmatomis (88 proc.), šunų vedžiojimu be pavadėlio (52 proc.) ir šunų leidimu eiti į vaikų žaidimo aikšteles (40 proc.). Teisininkė, mediatorė Raimonda Joskaudienė pabrėžia, kad kiekvienas šuns šeimininkas privalo ne tik mylėti savo augintinį, bet ir užtikrinti aplinkinių saugumą bei komfortą.

Pagrindinės gyvūnų laikymo taisyklės ir įstatyminiai reikalavimai

Vilniaus miesto savivaldybės Administracinės veiklos skyriaus vedėjas Gintaras Leperskas išskiria penkias pagrindines taisykles, kurių turėtų laikytis kiekvienas gyvūno savininkas:

• Šuo visada turi būti su pavadėliu viešosiose vietose.
• Būtina surinkti gyvūno ekskrementus.
• Reikia suvaldyti šuns keliamą triukšmą namuose.
• Užtikrinti abipusį norą bendrauti su kitais gyvūnais ir žmonėmis.
• Paisyti ženklų, nurodančių draudžiamas vietas.

Šuns vedžiojimas su pavadėliu ir antsnukiu

Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnis nustato, kad gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, jog jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui ir nepažeistų kitų asmenų teisių bei teisėtų interesų. Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašas numato, kad:

• Viešojoje vietoje šuo vedamas laikant už pavadėlio.
• Jei šalia yra žmonių ar gyvūnų, pavadėlis turi būti sutrumpintas tiek, kad šuo jų nepasiektų ir nekeltų grėsmės. Teismų praktikoje paaiškinama, jog prie pašalinių žmonių pavadėlis turi būti sutrumpintas tiek, kad šuo negalėtų įkąsti, pasiekti, paliesti kito asmens, jo daiktų ar ant asmens, jo daiktų užšokti ar kelti jiems grėsmę.
• Pavojingi ir koviniai šunys bei jų mišrūnai viešojoje vietoje vedami laikant už pavadėlio ir su antsnukiu. Kiti šunys bendrojo naudojimo patalpose, viešose vietose gali būti vedžiojami be antsnukio, tačiau vedami laikant už pavadėlio.

Įstatymas neskirsto situacijų pagal šeimininko subjektyvų įsitikinimą, kad jo augintinis „geras“. Vertinama ne tai, ką šeimininkas mano apie savo šunį, o tai, ar jis užtikrino, kad šuo nekels grėsmės aplinkiniams. Pavyzdžiui, jeigu palaidas šuo pribėga prie vaiko, bėgiko, dviratininko ar kito šuns ir sukelia išgąstį, konfliktą, parkritimą ar sužalojimą, tai jau nebe „nemalonus epizodas“, o atsakomybės klausimas.

Agresyvūs šunys ir jų laikymas

Gyvūnų laikymo Kauno mieste taisyklių 25.5 punktas papildomai įtvirtina, jog laikant pavojingą šunį, valda turi būti aptverta ne žemesne kaip 1,8 m aukščio tvora. Jei šuo laikomas atviroje žemės valdoje arba taip aptvertoje, kad gali iš jos pabėgti, šuo turi būti laikomas pririštas arba voljere. Įstatymai Lietuvoje neleidžia auginti kovinių šunų bei kovinių ir pavojingų šunų mišrūnų. Asmenims, jau laikantiems ar norintiems įsigyti, laikyti, dresuoti, veisti, prekiauti agresyvios veislės šunimis, papildomai reikia turėti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotą leidimą.

Ekskrementų surinkimas

Teisės aktai numato pareigą gyvūnui priteršus viešojoje vietoje, daugiabučio bendrojo naudojimo patalpose ar kito asmens žemės valdoje nedelsiant surinkti gyvūnų ekskrementus ar kitus teršalus. Praktiškai svarbu žinoti, kad specialios dėžės ar maišelio nebuvimas nėra rimtas pasiteisinimas. Vilniaus savivaldybės komunikacijoje nurodoma, jog maišelius su surinktais šunų ekskrementais galima mesti į mišrių atliekų konteinerius. Taigi pasakymas „nebuvo kur išmesti“ nuo atsakomybės neatleidžia.

Šunų triukšmas ir jo valdymas

Šunų keliamas triukšmas yra labai aktuali problema, ypač namuose ir butuose. Kai šuniukai lieka vieni namuose, jiems liūdna ir jie reikalauja dėmesio, tuomet kaimynai patiria nepatogumų ir skundžiasi. Gyvūnų savininkams reikia labai gerai pagalvoti, ką veiks jų gyvūnas likęs vienas namuose - ar jis bandys bendrauti su kaimynais per sienas, ar turės kokį nors užsiėmimą. Už šunų keliamą didelį triukšmą daugiabutyje ar gyvenamajame name, bauda gali siekti net iki 600 eurų, o pakartotinai - iki 1000 eurų.

Draudimas vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose vietose

Vedžioti gyvūnus arba leisti jų vedžiojamiems gyvūnams eiti į vaikų žaidimo aikšteles yra draudžiama. Vaikų žaidimo aikštelė negali tapti vieta, kur vaikas turi saugotis šuns, jo šlapimo ar išmatų. Taip pat draudžiama išleisti gyvūnus vienus į daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpas, kiemą, gatvę, nepriklausomai nuo to, ar jie su antsnukiu, ar be jo. Pavyzdžiui, maudymosi sezono metu paplūdimiuose lankytis su gyvūnais nederėtų, jeigu tai nėra specialūs augintiniams skirti paplūdimiai. Vilniuje yra specialiai gyvūnams maudyti skirtas paplūdimys Vingio parke.

Atsakomybė už gyvūnų gerovės ir apsaugos reikalavimų pažeidimus

Už gyvūnų gerovės ir apsaugos reikalavimų pažeidimus taikomas Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 346 straipsnis.

Administracinės baudos

• Už pažeidimą skiriama bauda nuo 30 iki 120 eurų.
• Jei pažeidimas sukėlė grėsmę asmens turtui, sveikatai ar gyvybei, bauda siekia nuo 50 iki 120 eurų. Pakartotinai padarius nusižengimą - nuo 120 iki 230 eurų.
• Jeigu dėl pažeidimo atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui, bauda siekia nuo 150 iki 300 eurų, o pakartotinai - nuo 300 iki 550 eurų.
• Už gyvūnų keliamą didelį triukšmą daugiabutyje ar gyvenamajame name, bauda gali siekti iki 600 eurų, pakartotinai - iki 1000 eurų.
• Už neregistruotą gyvūną bauda siekia iki 300 litų (šiuolaikiniu ekvivalentu).

Šias nuostatas gali taikyti Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), policijos ir savivaldybių pareigūnai. Baudų tikslas yra ne bausti, o užtikrinti tvarkingą visų gyvenimą.

Civilinė atsakomybė

Bauda - dar ne viskas. Civilinis kodeksas nustato bendrą taisyklę, kad kiekvienas asmuo turi elgtis taip, kad nepadarytų kitam žalos, o padaryta žala asmeniui ar turtui turi būti visiškai atlyginta atsakingo asmens. Todėl jeigu dėl palaido šuns ar netinkamos priežiūros nukentėjo žmogaus sveikata, sugadintas turtas ar patirtos kitos išlaidos, klausimas gali pereiti iš administracinės atsakomybės į civilinės žalos atlyginimą.

Kretingos rajono policijos komisariato viršininkas Arūnas Pužauskas teigia, kad pareigūnai renka medžiagą apie tai, kaip nukentėjo žmogus nuo šuns. Reikia išsiaiškinti visas aplinkybes - kur kabėjo pašto dėžutė, kaip buvo laikomi šunys ir kt. Už šunų elgesį atsako šeimininkai ir kraštutiniu atveju netgi galima grėsmę keliantį gyvūną konfiskuoti.

Ką daryti, jei nukentėjote?

Jeigu matote sistemingą pažeidimą, verta fiksuoti vietą, laiką, nuotraukas ar vaizdo įrašą ir kreiptis į savivaldybės viešosios tvarkos padalinį arba policiją. VMVT pranešimus apie gyvūnų gerovės pažeidimus priima internetu ir telefonu 1879 arba +370 5 242 0108. Jeigu gyvūnas realiai kelia pavojų žmonėms - pavyzdžiui, yra agresyvus ar blaškosi važiuojamojoje dalyje - rekomenduojama skambinti 112.

Dėl agresyvių šunų galima kreiptis ne tik į policiją, bet ir į savivaldybės Civilinės saugos ir viešosios tvarkos skyrių. Įkandus šuniui, reikia turėti medikų pažymą, patvirtinančią šį faktą. Tokiu atveju šuns šeimininkui iš karto skiriama 150-300 eurų bauda, nėra net numatyta galimybės pirmiausia skirti tik įspėjimą. Jei šuo pakartotinai kam nors įkando, jis gali būti konfiskuojamas.

Gyvūnų registracija ir ženklinimas

Daugiabučiuose laikomi katės ir šunys turi būti registruojami, nes tai numato „Gyvūnų auginimo ir laikymo taisyklės“. Norint užregistruoti augintinį, su savimi privaloma turėti gyvūną, asmens tapatybės, gyvenamosios vietos ir gyvūno vakcinavimo dokumentus. Sumokėjus vienkartinį registravimo mokestį, gyvūnui implantuojama mikroschema. Mikroschema - tai maža kruopelė, kuri švirkštu implantuojama gyvūnui į poodinį sluoksnį. Tai Europos Sąjungoje (ES) privalomas dalykas.

Gyvūną paženklinti reikia todėl, kad būna lengviau jį atpažinti, kai augintinis pasimeta. Kai gyvūnas yra paženklintas, apie jį ir jo šeimininką duomenys saugomi informacinėje bazėje. Be to, panaši tvarka galioja visoje ES, o ženklinimo procedūra yra greita ir neskausminga. Už neregistruotą gyvūną bauda siekia iki 300 litų (šiuolaikiniu ekvivalentu).

Mokesčiai už gyvūno laikymą

Paženklinę savo augintinius, žmonės už juos privalo mokėti mokesčius. Pavyzdžiui, Vilniuje sostinėje už šuns laikymą daugiabučiame name buvo imamas 10 litų mėnesinis mokestis, už katę - 3 litai. Kitose savivaldybėse kainos gali skirtis. Nuo mokesčio atleidžiami aklieji, laikantys šunis vedlius, vieniši invalidai, pensininkai, turintys vieną gyvūną, šeimos, asmenys, kuriems skiriama piniginė socialinė parama. Rinkliava mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą ir ją galima mokėti ne kas mėnesį, o kartą per pusmetį.

Šunų dresavimas ir elgesio korekcija

Šunų mokyklos „DogPunk“ vyr. trenerė Žana Penkauskienė pabrėžia, kad dresiruojant šunį ir siekiant sukurti gerą šuns ir šeimininko tarpusavio ryšį, yra be galo svarbu sudaryti griežtas namų taisykles, kurias, be išimčių, taikytų visi šeimos nariai. Taip pat turi būti užtikrintas kokybiškas šuns maitinimas, taikomos tinkamos normos pagal amžių ir šuns specifiką.

Specialistė pabrėžia, kad reikia pamatuotai vartoti žodį „ne“, o pradėjus auginti šuniuką, stengtis perteikti geras emocijas, ant jo nerėkti. Šeimininkui taip pat reikėtų gerai išmokti skaityti savo augintinio kūno kalbą, kad būtų galima tinkamai jį apdovanoti ar pagirti.

Ydingų įpročių keitimas

Jei šuo jau turi blogų įpročių, pavyzdžiui, vedžiojamas lauke nuolatos loja ant praeivių ar kitų šunų, reikia išsiaiškinti ar šuo loja, nes bijo, yra agresyvus, jaudinasi ar paprasčiausiai yra smalsus ir impulsyvus. Svarbiausia, jog šuo suprastų, ką reiškia žodis „ramiai“.

Jei šuo, paliktas namuose pradeda kaukti, turi išsiskyrimo nerimą - reikia šunį kaip nors užimti. Pavyzdžiui, prieš išeinant pridėti maisto, palikti įjungtą radiją ar muziką. Taip pat galima apriboti erdvę prie išėjimo, kad šuo nematytų, kada šeimininkai išeina iš namų, daryti įvairias treniruotes. Jei yra rimtas išsiskyrimo nerimas, tuomet reikėtų kreiptis pas specialistus.

Nelegalus šunų kupiravimas

Lietuvoje kupiruoti šunis draudžiama nuo 2004 m. Nepaisant to, gyvūnai Lietuvoje vis dar kupiruojami nelegaliai. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) yra nustačiusi tokių atvejų, kai šunų augintojai patys jauniems šuniukams žirklėmis patrumpina ausis, perriša uodegas, kad būtų sutrikdyta kraujotaka ir nukristų uodegos dalis. Dalis kupiruotų šunų atsivežama iš šalių, kuriose tai daryti legalu (pvz., Rusijos Federacijos, Baltarusijos Respublikos), taip pat kai kurie šunų šeimininkai tik dėl grožio nelegaliai kupiruoja gyvūnus Lietuvoje pas veterinarus, kurie vis dar atlieka šias griežtai draudžiamas ir gyvūnus žalojančias procedūras.

Kupiravimo mastas ir priežastys

VMVT duomenimis, prieš kelis metus draudžiamas kupiravimo procedūras dažniausiai atlikdavo veisėjai visiems vienos vados šuniukams. Tačiau ėmus juos bausti, pastaruoju metu daugiausia savo šunims ausis ir uodegas kerpa ne veisėjai, bet pavieniai šunų šeimininkai, jau įsigiję tam tikrų veislių šunis iš veisyklų. Anot VšĮ „Šuniukų fėjos“ vadovės Skaistės Svidraitės, kupiravimo atvejų skaičius ne tik nemažėja, bet stebimas ir augimas, nes nebuvo baudžiamumo ir veterinarijos klinikos, kurios tai darė, tebedaro ir toliau.

Lygiai taip pat nelegalu vežti gyvūną kupiruoti į kitą šalį ir jį vėliau parsivežti atgal į Lietuvą. Laikytojas, kai pats savo iniciatyva nuvežė augintinį žalojimo procedūrai atlikti ar sudarė sąlygas atlikti tokius draudžiamus veiksmus, užtraukia atsakomybę, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 346 straipsnyje.

Atsakomybė už nelegalų kupiravimą

Pagal šiuo metu galiojančius įstatymus šunų kupiravimas laikomas žiauriu elgesiu su gyvūnu. Tokie gyvūnus žalojantys veiksmai, kaip šunų kupiravimas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso atitinkamą straipsnį, užtraukia baudą nuo 150 iki 2000 eurų, su gyvūnų konfiskavimu. Nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo 2000 iki 4000 eurų. Gyvūno suluošinimas yra apibrėžiamas kaip veiksmai ar neveikimas, dėl kurių sužalojamos gyvūno kūno dalys ir (ar) organai ir (arba) atsiranda žalingų liekamųjų reiškinių jo fizinei ir (ar) psichikos sveikatai.

Visuomenės švietimo ir įstatymų pataisų svarba

Tam, kad gyvūnai nebūtų kupiruojami, labai svarbus ir visuomenės švietimas. Nelegalus šunų kupiravimas visuomenėje turėtų būti vertinamas taip, kaip tai yra numatoma įstatymuose - kaip žiaurus elgesys su gyvūnu. GGI koordinatorė Lina Vaitekūnaitė pastebi, kad dėl neigiamos visuomenės reakcijos, nelegaliai gyvūnus kupiravę asmenys jau rečiau savo augintinių nuotraukomis dalijasi socialiniuose tinkluose. VMVT direktoriaus pavaduotojas Paulius Bušauskas pabrėžia, kad kol visuomenė netaps nepakanti tokiam elgesiui, išgyvendinti šią praktiką bus sudėtinga.

Siekiant užkirsti kelią nelegaliam gyvūnų kupiravimui Lietuvoje, reikalingas teisės aktų sugriežtinimas, draudžiantis šunų su kupiruotomis ausimis ir uodegomis veisimą, pardavimą bei eksponavimą parodose. Tai numatoma jau parengtame ir viešai prieinamame Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pakeitimo projekte. Tikimasi, kad draudžiant kupiruotus gyvūnus veisti ir pardavinėti bei vėliau su jais dalyvauti parodose, visų pirma, bus sumažintas nelegalus šunų kupiravimas veisyklose, keisis visuomenės požiūris ir gyvūnų kupiravimas bus visiškai nebetoleruojamas.

tags: #bauda #uz #kito #sunio #sudraskyma