Baudos už alkoholio vartojimą paplūdimiuose: taisyklės ir atsakomybė

Paplūdimiai yra viešosios vietos, kuriose galioja tam tikros elgesio taisyklės, skirtos užtikrinti saugumą ir tvarką visiems poilsiautojams. Vienas iš dažniausiai pasitaikančių pažeidimų yra alkoholio vartojimas, kuris ne tik prieštarauja įstatymams, bet ir kelia pavojų patiems vartojantiems asmenims bei aplinkiniams.

Alkoholio vartojimo paplūdimiuose draudimas ir dažniausi pasiteisinimai

Paplūdimiuose vartoti alkoholį yra griežtai draudžiama, ir nors dauguma poilsiautojų tai žino, pasitaiko ir išimčių. Prevencinių reidų metu pareigūnai dažnai susiduria su įvairiais pasiteisinimais. Tarp jų - „Aš nežinojau, o kur parašyta?“, „O ką, negalima? Niekur neparašyta“, arba „Ką mes blogo darome? Čia tik sidras“.

Kai kurie asmenys teigia nieko negirdėję apie draudimą, nes paplūdimio garsiakalbiai retai perspėja apie tai. Tačiau atsakomybė už įstatymų nežinojimą neatleidžia nuo bausmės. Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Rasa Bekežienė ir kiti pareigūnai prevencinių priemonių metu nuolat primena apie galiojančias taisykles.

Prevenciniai reidai ir nusižengimų fiksavimas

Pareigūnai, įskaitant Valstybės sienos apsaugos tarnybos darbuotojus ir gelbėtojus, reguliariai rengia reidus paplūdimiuose. Jų metu fiksuojami įvairūs pažeidimai, įskaitant alkoholio vartojimą, rūkymą tam neskirtose vietose, prekybos taisyklių pažeidimus ir kitus viešosios tvarkos nusižengimus.

Per vieną prevencijos priemonę Klaipėdos apskrityje per nepilną valandą buvo sulaikyta dešimt asmenų už alkoholio vartojimą. Kai kurie, pvz., ką tik iš Anglijos grįžęs emigrantas, turėjo su savimi kelis butelius alaus. R. Bekežienė su kolegomis ramiai paaiškina, kad alkoholio vartojimas yra draudžiamas. Jei žmogus iškart išpila alkoholį, pareigūnai dažnai apsiriboja perspėjimu, tačiau tai yra reta išimtis.

Administracinė atsakomybė už pažeidimus

Atsakomybė už pažeidimus paplūdimiuose taikoma taip pat, kaip ir bet kurioje kitoje viešojoje vietoje. Baudos dydis priklauso nuo pažeidimo pobūdžio ir susijusių aplinkybių. Klaipėdos apskrities VPK Komunikacijos poskyrio vedėja Andromeda Grauslienė pabrėžia, kad Klaipėdos apskrities VPK pareigūnai viešajai tvarkai paplūdimiuose užtikrinti skiria didelį dėmesį ir nuolat rengia įvairias prevencines priemones.

Baudos už alkoholio vartojimą ir kitus pažeidimus

• Už alkoholio vartojimą paplūdimiuose (ar kitoje viešoje vietoje) atsakomybė taikoma pagal LR ANK 484 str. ir asmeniui gali grėsti bauda nuo 20 iki 100 eurų.
• Už rūkymą ten, kur tai daryti draudžiama - pagal LR ANK 492 str. gali grėsti bauda nuo 20 iki 50 eurų.
• Už prekybos viešosiose vietose taisyklių pažeidimus - pagal LR ANK 154 str. bauda pirmą kartą gali būti nuo 16 iki 30 eurų, o pakartotinai - nuo 30 iki 80 eurų.
• Girtų nepilnamečių iki šešiolikos metų pasirodymas viešosiose vietose, taip pat jų alkoholinių gėrimų gėrimas - užtraukia baudą tėvams arba globėjams (rūpintojams) nuo 14 iki 28 eurų.

Jei nusižengiama pirmą kartą, pareigūnai gali taikyti įspėjimą (jei tai numatyta Administracinių nusižengimų kodekso straipsnyje) arba gali būti skiriama pusė minimalios baudos. Palangos gelbėjimo stoties vadovas Jonas Pirožnikas kritikuoja mažas baudas, teigdamas, kad 5 eurai, skiriami daugeliui pažeidėjų, yra per mažai. Anot jo, reikėtų bent 50 eurų baudos, kad žmonės išsigąstų ir nevartotų.

Padidintos baudos ir prevencija

Vidaus reikalų ministerijos (VRM) atstovai siūlo didinti maksimalią bausmę už pirmą pažeidimą nuo 30 iki 100 eurų. Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis teigia, kad baudos didinamos, tačiau asmenų tikrinimo griežtinti neplanuojama. Kiekvieno policijos komisariato pareigūnai žino „problemines“ vietas ir ten nukreipia savo pajėgas.

Pavojai, susiję su alkoholio vartojimu paplūdimiuose

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija ir Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas perspėja gyventojus apie kylančius pavojus ir atsakomybę vartojant alkoholinius gėrimus bei kitas psichotropines medžiagas paplūdimiuose. Girtuokliavimas paplūdimiuose yra baudžiamas ir kelia rimtą grėsmę sveikatai bei gyvybei.

Statistika ir medicininės pasekmės

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, kasmet ugniagesiai iš įvairių vandens telkinių ištraukia šimtus nuskendusių žmonių. Statistika rodo, kad dažniausiai nelaimių aukomis tampa neblaivūs vyrai. Karštomis dienomis žmogus prakaituodamas netenka daug skysčių, o alkoholis dar labiau paspartina dehidratacijos procesą. Dėl to žmogus labai greitai gali netekti sąmonės, ypač ilgai būdamas saulėkaitoje.

Alkoholiniai gėrimai išplečia kraujagysles, dėl to krinta kraujo spaudimas. Užmigę saulėkaitoje, apsvaigę asmenys patiria įvairaus laipsnio nudegimus. Įkaitus kūnui ir staigiai įšokus į šaltą vandenį, organizmui sukeliamas didžiulis šokas, raumenis gali sutraukti mėšlungis.

Nekontroliuojamas elgesys ir traumos

Dažnai pirminis alkoholio poveikis yra stimuliacinis, žmonės pervertina savo jėgas, jaučiasi drąsesni. Tai gali paskatinti neadekvatų, neatitinkantį fizinių galimybių elgesį - plaukti per didelį vandens telkinį, šokti į vandenį iš didelio aukščio ar nerti kuo giliau. Tokie poelgiai dažnai pasibaigia stuburo trauma ar skendimu. Apie 75 proc. kaklo ir stuburo traumų ištinka „šuolininkus“ į vandenį. Riziką susižaloti padidina ir nežinomi vandens telkiniai bei mažas gylis.

Toliau vartojant alkoholį, stimuliacija pereina į slopinimo fazę. Didelis kiekis alkoholio daro įtaką ne tik gebėjimui kalbėti, bet ir raumenų bei centrinės nervų sistemos veiklai. Mažėja teisingų, adekvačių sprendimų galimybės, savisaugos instinktas. Tai dažnai tampa skendimo priežastimi. Sveikatos apsaugos ministerija ir Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas primena, kad poilsiautojams draudžiama maudytis apsvaigusiems nuo alkoholio ar psichotropinių medžiagų. Vos tik pamačius girtą poilsiautoją rekomenduojama kviesti policiją, taip išvengiant gresiančios nelaimės, jei neblaivus žmogus patektų į vandenį.

Paplūdimių taisyklės ir savivaldybių pastangos

Kaip žmonės turėtų elgtis poilsiaudami paplūdimiuose, kokie draudimai galioja viename ar kitame paplūdimyje, reglamentuoja savivaldybių, kurių teritorijose yra paplūdimiai, patvirtintos taisyklės. Viešąją tvarką juose užtikrina ir atsakomybę gali taikyti savivaldybių Viešosios tvarkos skyriaus specialistai ir policijos pareigūnai.

Bendrieji draudimai paplūdimiuose ir jūroje

Pagal Palangos miesto savivaldybės paplūdimių bei saugaus elgesio vandenyje taisykles, paplūdimiuose draudžiama:

• Vedžioti šunis ir kitus gyvūnus bei maudyti juos.
• Vyrams lankytis moterų paplūdimiuose, o moterims - vyrų paplūdimiuose.
• Nuogiems asmenims lankytis bendruose paplūdimiuose.
• Nakvoti kopose ar priekopėse.
• Be Palangos miesto savivaldybės administracijos leidimo prekiauti maisto ir ne maisto produktais.
• Statyti statinius, nesuderinus su atitinkama institucija.
• Rengti stovyklavietes, kurti laužus, deginti žolę, šiukšles ir kitas atliekas.
• Teršti aplinką buitinėmis ir kitomis atliekomis.
• Skinti į LR Raudonąją knygą įrašytus augalus.
• Statyti transporto priemones ne tam skirtose vietose.
• Skalbti skalbinius, plauti transporto priemones.
• Važinėti automobiliais, motociklais, keturračiais motociklais, vėjaračiais, dviračiais ir kitomis transporto priemonėmis tam neskirtose funkcinėse paplūdimių zonose.
• Plaukioti mažaisiais, sportiniais, pramoginiais laivais, vandens motociklais, banglentėmis, burlentėmis, jėgos aitvarais, vandens dviračiais ir kitomis transporto priemonėmis tam neskirtose funkcinėse paplūdimių maudyklų zonose.
• Plaukti už plūdurų ar kitų ženklų, žyminčių maudyklos ribas.
• Maudytis arba plaukioti plaukiojimo priemonėmis apsvaigus nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų.
• Nardyti nuo valčių ar kitų objektų, esančių vandenyje.
• Maudytis vaikams iki 12 metų be suaugusio asmens priežiūros.
• Plaukti vandens motociklais ir kitomis motorizuotomis vandens transporto priemonėmis arčiau kaip 500 m nuo paplūdimio.
• Plaukti vandens dviračiais arčiau kaip 100 m nuo paplūdimio.
• Maudytis, nardyti bei šokinėti iš valties jai plaukiant.
• Vežti (plukdyti) neblaivius asmenis.
• Vežti (plukdyti) vaikus iki 7 metų be suaugusiųjų priežiūros.
• Maudytis, kai to neleidžia atitinkama informacija (perspėjančios vėliavos kabinamos prie gelbėjimo postų ir jūros tilto).

Be to, jūroje draudžiama palikti prie vandens ar leisti maudytis vaikams iki 14 metų be priežiūros; nardyti ir šokinėti į vandenį nuo tiltų, krantinių, prieplaukų, kitų hidrotechninių statinių; plaukioti ant pripučiamų čiužinių, transporto priemonių padangų, rąstų ir kitų plaukiojimui nepritaikytų daiktų; maudytis žaibuojant, perkūnijos, škvalo, viesulo metu, taip pat po nustatytų paplūdimio lankymo valandų ar kai yra iškelta raudona vėliava. Taip pat draudžiama plaukti plaukiojimo priemone, jei joje nėra gelbėjimosi liemenių visiems asmenims, jose suptis, vaikščioti ar kitaip nesilaikyti saugių plaukiojimo priemonės reikalavimų.

Tualetų trūkumo klausimas

Klaipėdos miesto savivaldybės atstovai, kaip ir Neringos savivaldybės atstovė spaudai Sandra Vaišvilaitė, atkreipia dėmesį, kad įvesti draudimą šlapintis į jūrą būtų labai sudėtinga dėl kontrolės užtikrinimo. Neringos savivaldybė stengiasi užtikrinti tinkamą infrastruktūrą, siekiant natūraliai sumažinti netoleruotiną elgesį. Visi Neringos viešieji tualetai yra nemokami, ir nuolat vertinamos galimybės plėsti stacionarių tualetų tinklą. Klaipėdos pajūryje veikia ir konteineriniai, ir stacionarūs tualetai, o kitais metais planuojamas naujas stacionarus tualetas Smiltynės paplūdimyje.

Palangos miesto savivaldybės administracijos atstovė spaudai Tamara Zaiceva akcentavo, kad Palangoje ir jos paplūdimiuose yra beveik 40 viešųjų tualetų, o kai kuriuose vietose yra pastatyti ir biotualetai. Ji mano, kad teiginys, neva Palangos paplūdimiuose trūksta viešųjų tualetų, atspindi poilsiaujančiųjų kultūros ir pagarbos gamtai stoką, o ne infrastruktūros padėtį.

Didesnės baudos už saugaus elgesio taisyklių pažeidimus

Klaipėdos savivaldybės atstovų teigimu, jei asmenys nesilaiko saugaus elgesio taisyklių vandenyje, jiems gresia 16-60 eurų bauda. Jei pažeidimas padaromas pakartotinai, gresia 60-140 eurų bauda. Jei maudomasi draudžiamose vietose arba draudžiamu laiku, apsvaigus nuo alkoholio ar kitų medžiagų, nesilaikoma kitų saugaus elgesio taisyklių, gresia 100-300 eurų bauda. Jei nusižengimas padaromas pakartotinai, bauda kyla iki 300-900 eurų. Jeigu nesiimama priemonių reikiamai sutvarkyti masinio poilsio ir maudymosi vietų, kai tai gali sukelti pavojų žmonių gyvybei, skiriama 100-500 eurų baudos.

tags: #bauda #uz #alkoholio #vartojima #papludimyje