Šiame straipsnyje aptariamos baudos už konkurencijos pažeidimus, jų dydis, taikymo efektyvumas ir galimybės susitarti su valstybe, siekiant jas sumažinti. Nagrinėjami įvairių institucijų ir ekspertų požiūriai į esamą situaciją bei siūlomi teisės aktų pakeitimai.
Baudų dydis ir jų efektyvumas
Lietuvos prekybos įmonių asociacijos prezidentas L. Vilimas komentavo, kad
„Baudų dydis ir dabar yra labai didelis. Bent jau mūsų (asociacijos. - ELTA) įmonėse, jei būtų pritaikytos ir dabartinės baudos, ne viena įmonė užsidarytų, net ir didžiosios.“
Anot jo, baudų dydis nebuvo esminis klausimas prekybos sektoriui.„Mums labai svarbu, kad tokios žmogiškos klaidos kaip etikečių ar kvitų neatitikimas, būtų išskirtos - kur yra žmogaus, darbuotojo klaida, o kur įmonės strategija apgaudinėti žmones. Iki šiol tai nebuvo atskirta.“
Jis taip pat pridūrė, kad„Dėl visko - nesvarbu, ar kasininko klaidos, ar dar kažkieno - labai didelė atsakomybė tenka įmonei. Tai mums nepatinka, nes negalime užtikrinti, kad darbuotojai kaip robotai dirbs be klaidų. Aš norėčiau tikėti, kad tai kažkiek atsispindės ir įstatymo projektuose.“
„Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis teigė, kad dabartinės baudos ir taip atgraso nuo konkurencinių pažeidimų.
„Ši priemonė (baudų padidinimas. - ELTA) tikrai nebus labai efektyvi, nes vien 10 proc. metinių pajamų yra labai didelė bauda, kuri labai retai arba net niekada nebuvo pritaikyta.“
Jis pabrėžė, kad„Problema nėra baudos dydis, nes, lyginant su kitų šalių patirtimi, tai 10 proc. jau yra tai, kas turėtų atgrasyti nuo bet kokių nelegalių susitarimų ir paskatinti konkurenciją.“
Konkurencijos tarybos įgaliojimų išplėtimas
Pasak N. Mačiulio, reikėtų labiau galvoti apie Konkurencijos tarybos galių išplėtimą, didesnių įgaliojimų suteikimą, kas padėtų išaiškinti nelegalius susitarimus, nes istorijoje buvo daug pavyzdžių, kai įtarimus įrodyti yra sudėtinga arba neįmanoma.
Konkurencijos tarybos pirmininkas Šarūnas Keserauskas per susitikimą su prezidente teigė, kad Konkurencijos taryboje yra pasiektas lygis, kai norint padaryti kažką daugiau, reikia arba daugiau žmonių, arba kelti darbuotojų kvalifikaciją.
„Tai klausimas jau politinis, kiek dėmesio skiriama konkurencijos skatinimui. Tai - ne tik pinigai, bet apskritai dėmesys, ištekliai kaip institucijai.“
Prezidentės siūlomi įstatymų pakeitimai ir kainų mažinimas
Prezidentė Dalia Grybauskaitė Seimui teikia keturių įstatymų paketą, kurie, jos įsitikinimu, turės tiesioginę įtaką kainoms. Juose numatoma, kad priimant svarbius teisės aktus, būtų privaloma įvertinti daromų pakeitimų poveikį konkurencijai. Taip pat siekiama, kad baudų už konkurencijos pažeidimus nebūtų įmanoma išvengti, pačios baudos už klaidinamą reklamą ar informaciją bei kainas didinamos. Pirmadienį šalies vadovė taip pat susitiko su Konkurencijos tarybos pirmininku Š. Keserausku aptarti augančių kainų problemą bei konkurencingumo didinimą. Šalies vadovės įsitikinimu, pagrindinis ir patikimas būdas išvengti apgaudinėjimo - didinti sąžiningą konkurenciją, neleisti verslui piktnaudžiauti dominuojama padėtimi ir išvengti atsakomybės už prasižengimus. Siūloma, kad įstatymų pasikeitimai įsigaliotų nuo kitų metų liepos 1 d.
Baudų susiejimas su įmonės pajamomis
Prezidentės teikiamose Reklamos ir Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pataisose baudas numatyta susieti su įmonės pajamomis:
- Iki 3 proc. metinių pajamų, bet ne daugiau kaip 100 tūkst. eurų.
- Už pakartotinai padarytą pažeidimą - iki 6 proc. pajamų, bet ne daugiau kaip 200 tūkst. eurų.
Dabar maksimali Reklamos įstatyme numatyta bauda yra 8 688 eurai. Maksimalios baudos už nesąžiningą veiklą nėra fiksuotos. Šiuo metu už Konkurencijos įstatymo pažeidimus juridiniams asmenims gali būti skiriama piniginė bauda iki 10 proc. metinių pajamų.
Kiti administraciniai nusižengimai ir baudos
Baudos už gyvūnų gerovės ir apsaugos pažeidimus
Pagal priimtas Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) pataisas, už Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo bei kitų tvarkų pažeidimus neliko įspėjimo, nusižengę asmenys iš karto bus baudžiami bauda nuo 30 iki 120 eurų. Padidintos baudos už žiaurų elgesį su gyvūnu, gyvūno kankinimą. Už tai bus baudžiama nuo 150 iki 2000 eurų, dabartinė bauda siekia nuo 50 iki 1200 eurų. Žiaurus elgesys su gyvūnu, gyvūno kankinimas, kai dėl to gyvūnams gresia žūtis ar suluošinimas, užtrauks baudą nuo 900 iki 3200 eurų. Šiuo metu galiojančiame kodekse įtvirtinta - nuo 300 iki 1750 eurų. Nusižengus pakartotinai asmuo bus baudžiamas bauda nuo 2200 iki 6000 eurų (šiuo metu - nuo 1750 iki 2300 eurų). Už aukščiau išvardintus nusižengimus, t. y. žiaurų elgesį su gyvūnu, gyvūno kankinimą, bus privaloma skirti gyvūnų konfiskavimą. Pataisos įsigalios jas pasirašius prezidentui.
Baudos už atsisakymą teikti informaciją žurnalistams
Vyriausybė trečiadienį priimtame nutarime siūlo už pirmą kartą padarytą tokią veiką nustatyti baudą nuo 60 iki 300 eurų (vietoje siūlomos - nuo 100 iki 500 eurų), o už pakartotinį administracinį nusižengimą - nuo 300 iki 600 (vietoj siūlomos - nuo 300 iki 1 tūkst. eurų). Vyriausybė atkreipia dėmesį, kad per 2020-2025 m. dėl ANK straipsnio, reglamentuojančio atsisakymą teikti informaciją visuomenės informavimo priemonių atstovams ar trukdymą žurnalistams atlikti profesines pareigas, nebuvo pradėta nė viena administracinė teisena.
Ministrų kabinetas pastebi, kad, pavyzdžiui:
- Kliudymas administracinio nusižengimo tyrimą atliekančiam pareigūnui atlikti procesinius veiksmus užtraukia baudą nuo 30 iki 170 eurų.
- Policijos pareigūno teisėto reikalavimo atvykti į policiją nevykdymas užtraukia baudą asmenims nuo 30 iki 50 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims - nuo 140 iki 600 eurų.
- Tyčinis uniformuoto kario teisėto reikalavimo nevykdymas užtraukia baudą asmenims nuo 60 iki 140 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims - nuo 140 iki 300 eurų.
- Statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos, vadovybės apsaugos tarnybos ar žvalgybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas užtraukia baudą nuo 90 iki 140 eurų.
Seimo narys R. J. Jankūnas siūlo numatyti administracinę atsakomybę taip pat valstybės ir savivaldybių įmonių vadovams, jei jie nepateiktų informacijos žurnalistams. Vyriausybės nuomone, siekiant įtraukti tokią nuostatą, reikėtų koreguoti Visuomenės informavimo įstatymą. Pagal galiojantį Administracinių nusižengimų kodeksą, už atsisakymą teikti informaciją žurnalistams valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų vadovams gresia nuo 20 iki 140 eurų siekiančios baudos.
Baudų išieškojimas tarpvalstybiniais atvejais
Šis principas taikomas visoms nusikalstamoms veikoms, už kurias gali būti skiriamos finansinės baudos, o 39 sąraše išvardytų nusikalstamų veikų (dalyvavimas nusikalstamoje organizacijoje, terorizmas, prekyba žmonėmis, išžaginimas, vagystė, kelių eismo pažeidimai) atveju dvigubas baudžiamumas netikrinamas. Baudos turi būti paskirtos valstybių narių teisminių arba administracinių institucijų, o šis sprendimas turi būti galutinis. Sprendimą kartu su liudijimu galima perduoti valstybės narės, kurioje fizinis arba juridinis asmuo, dėl kurio buvo priimtas sprendimas, turi turto arba pajamų, kurioje fizinis asmuo įprastai gyvena arba kurioje yra juridinio asmens registruota buveinė, kompetentingoms institucijoms.
Kiekviena valstybė narė paskiria vieną (ar daugiau) instituciją, pagal jos nacionalinę teisę kompetentingą valdyti sprendimų dėl finansinių baudų paskyrimo perdavimą tarpvalstybiniais atvejais. Valstybė, kuriai buvo perduotas sprendimas, gali atsisakyti jį vykdyti tik retais atvejais (pvz., jei numatytas liudijimas nepateikiamas, yra neišsamus; finansinė bauda yra mažesnė nei 70 EUR; susijusiam asmeniui nebuvo leista pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis ir kt.). Sprendimo vykdymą reglamentuoja vykdančiosios valstybės teisė. Finansinės baudos neišieškojimo atveju vykdančioji valstybė gali taikyti įkalinimo bausmę arba kitas nacionalinėje teisėje nustatytas sankcijas.