Santuokos nutraukimas: būdai, sąlygos ir teisinės pasekmės

Santuokos nutraukimas yra aktuali problema, paveikianti įvairias gyvenimo sritis. Nors dauguma skyrybų būna itin sudėtingos, apimančios tiek materialaus, tiek nematerialaus turto ir skolinių įsipareigojimų dalybas, tačiau vis dažniau pasitaiko, jog sutuoktiniai taikiai sutaria dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių ir skyrybų procesui pasirenka lengvesnį kelią - santuokos nutraukimą bendru sutarimu. Santuokos nutraukimas galimas trimis būdais: santuokos nutraukimas bendru sutarimu, santuokos nutraukimas vieno prašymu ir dėl sutuoktinio (-ių) kaltės. Norint nutraukti santuoką, pirmiausia patariama tarpusavyje pasikalbėti, išspręsti visus klausimus: vaikų išlaikymą, turto padalijimą, paskolų mokėjimą ir t.t. Nepriklausomai nuo to, ar santuoka nutraukiama bendru sutarimu, ar dėl kitų priežasčių, itin svarbu pasiekti sutarimą dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Tai apima klausimus, susijusius su vaikų gyvenamąja vieta, išlaikymu, bendravimo tvarka, taip pat turto padalijimu.

Santuokos nutraukimas bendru sutarimu

Kai abu sutuoktiniai priima sprendimą nutraukti santuoką bendru sutarimu, pats procesas tampa aiškesnis ir paprastesnis. Tačiau yra tam tikros sąlygos, kad santuoka būtų nutraukta bendru sutarimu.

Sąlygos santuokos nutraukimui bendru sutarimu teismo tvarka

Santuokos nutraukimas bendru sutuoktinių sutikimu yra pats patogiausias, pigiausias ir greičiausias santuokos nutraukimo būdas. Norint nutraukti santuoką bendru sutarimu teismo tvarka, būtinos šios trys sąlygos:

• Pirmiausia, nuo santuokos sudarymo turi būti praėję daugiau nei vieneri metai. Toks terminas yra nustatytas tik nutraukiant santuoką bendru sutarimu. Kitais teisės aktuose numatytais santuokos nutraukimo būdais ginčo teisenos tvarka terminas gali būti ir trumpesnis. Šis terminas nustatytas siekiant išsaugoti santykių stabilumą, užkirsti kelią lengvabūdiškiems, nepagalvotiems impulsyviems sutuoktinių sprendimams ir nesudaryti sąlygų fiktyvioms santuokoms. Kita vertus, vienų metų terminas yra pakankamas patiems sutuoktiniams įsitikinti, ar įmanomas tolesnis bendras jų gyvenimas.
• Antra, abu sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (turto padalijimo, vaikų išlaikymo, turtinių prievolių ir pan.).
• Trečia, abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs šioje srityje. Jeigu vienas iš sutuoktinių teismo sprendimu pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu, nutraukti santuokos abiejų sutuoktinių bendru sutikimu negalima.

Esant visoms trims sąlygoms, sutuoktiniai turi pateikti bendrą prašymą nutraukti santuoką vieno iš sutuoktinių gyvenamosios vietos apylinkės teismui. Prašyme turi būti nurodytos priežastys, dėl kurių, sutuoktinių manymu, jų santuoka iširo. Teismas nutraukia santuoką supaprastinta proceso tvarka, jeigu visos minėtos sąlygos įvykdytos. Kartu su prašymu nutraukti santuoką turi būti pateikiama sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuri turi atitikti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normų reikalavimus, t. y. neprieštarauti viešajai tvarkai ir nepažeisti sutuoktinių, jų nepilnamečių vaikų, vieno arba abiejų sutuoktinių kreditorių teisėtų interesų. Santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos (LR Civilinio kodekso 3.66 straipsnio 1 dalis).

Sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių

Sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos klausimus, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką bei kitas savo turtines teises ir pareigas. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl santuokos nutraukimo supaprastinto proceso tvarka, nenustato turto balanso, todėl sutuoktiniai, prašantys nutraukti jų santuoką bendru sutarimu, turi teismui pateikti duomenis apie turtą ir jo vertę bei sudarytą sutartį, kuria šis turtas padalijamas tarp sutuoktinių. Sutarties sąlygos turi būti nustatytos abiejų sutuoktinių laisva valia, sutarties tekste išdėstytos tiksliai ir aiškiai, kad nekiltų abejonių dėl sutarties turinio. Jeigu sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių nesudaryta ir nepateikta teismui, tokiu atveju santuoka bendru sutarimu negali būti nutraukta, o pareiškėjų prašymas nutraukti santuoką minėtu būdu laikytinas neatitinkančiu įstatymo reikalavimų. Teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą. Jeigu sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, teismas sutarties netvirtina, o bylą dėl santuokos nutraukimo sustabdo, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį.

Privalomos aptarti sąlygos

Norint nutraukti santuoką bendru sutarimu, abu sutuoktiniai turi sutarti dėl privalomų santuokos nutraukimo sąlygų:

1. Nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta ir išlaikymas: Sutuoktiniai privalo susitarti dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymo ir išlaikymo dydžio mokėjimo. Nors įstatymas nenumato minimalaus ar maksimalaus išlaikymo dydžio, orientacinis dydis dažnu atveju nustatomas vadovaujantis minimalios mėnesinės algos (MMA) taisykle, t. y. minimalus mėnesinis nepilnamečio vaiko išlaikymo dydis turėtų sudaryti apie pusę minimalios mėnesinės algos. Svarbu atsižvelgti į sutuoktinių darbo užmokestį, kitus išlaikytinius, turimas paskolas ir gaunamas nuolatines nepilnamečio vaiko išmokas. Atskirais atvejais sutartyje susitariama ir dėl konkrečios nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos nustatymo.
2. Turto padalijimas: Sutuoktiniai turi susitarti, koks kam turtas lieka po santuokos nutraukimo, ir dažnu atveju susitaria dėl turtinės kompensacijos išmokėjimo, jeigu vienam iš sutuoktinių tenka didesnė kilnojamojo ar nekilnojamojo turto vertė. Nedalinamas turtas, įgytas iki santuokos, arba dovanotas/paveldėtas po santuokos sudarymo, taip pat jei sutuoktiniai iki santuokos sudarė ikivedybinę sutartį, kurioje nustatytas turto teisinis režimas.
3. Skoliniai įsipareigojimai: Jeigu sutuoktiniai turi skolų ir paskolų, dėl jų mokėjimo tvarkos taip pat būtina susitarti. Prievolė kreditoriui gali būti paliekama solidaria arba asmenine sutuoktinio prievole. Kreditorius turi sutikti su prievolės padalijimo būdu.
4. Sutuoktinės pavardė po santuokos nutraukimo: Sutuoktiniai turi susitarti ir dėl sutuoktinės pavardės po santuokos nutraukimo. Galimi du variantai: arba po santuokos nutraukimo sutuoktinė turės iki santuokos sudarymo turėtą pavardę, arba pasiliks tokią pavardę, kokią gavo santuoką sudarius.

Santuokos nutraukimas bendru sutarimu notarine tvarka

Santuokos nutraukimas bendru sutuoktinių sutikimu notarine tvarka galimas tik esant visoms penkioms sąlygoms:

1. Nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau nei vieneri metai.
2. Sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs šioje srityje.
3. Abu sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
4. Sutuoktiniai daugiau negu metus netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo.
5. Sutuoktiniai neturi bendrų nepilnamečių vaikų.

Esant visoms penkioms sąlygoms, sutuoktiniai dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu gali kreiptis į bet kurį pasirinktą notaro biurą visoje šalyje, nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos. Notarui sutuoktiniai pateikia rašytinį patvirtinimą, kad daugiau negu metus netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo, ir sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Notaras prieš tvirtindamas sutartį išsiaiškina santuokos nutraukimo aplinkybes, įsitikina, ar sutartis neprieštarauja viešajai tvarkai ir ar nepažeidžia vieno iš sutuoktinių teisių ir pareigų. Jeigu nutraukiant santuoką sutuoktiniai ar vienas iš jų turi skolinių įsipareigojimų kreditoriams ir sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių aptariami sutuoktinių bendrosios nuosavybės padalijimo klausimai, tuomet sutuoktiniai prieš kreipdamiesi į notarą dėl santuokos nutraukimo turi informuoti visus žinomus kreditorius. Jeigu kreditoriai per 30 dienų nuo pranešimo gavimo nepareiškia prieštaravimų, laikoma, kad kreditoriai sutinka su sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių turiniu ir sąlygomis. Sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių įsigalioja kitą darbo dieną po jos notarinio patvirtinimo dienos.

Santuokos nutraukimo bendru sutarimu privalumai

Santuokos nutraukimas bendru sutuoktinių sutarimu yra vienas greičiausių, paprasčiausių ir pigiausių procesų. Verta paminėti, kokie privalumai susitarti ir nesiginčyti, nes nutraukiant santuoką bendru sutarimu pliusų tikrai nemažai:

• Greitis: Santuoka bendru sutarimu nutraukiama maždaug per mėnesį laiko (įstatymas numato, kad prašymai teisme išnagrinėjami ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo jų priėmimo dienos, paprastai per 14 dienų). Notarine tvarka procesas gali būti dar greitesnis, nes notaras sutartį gali patvirtinti nedelsiant. Lyginant, ginčo teisena sutuoktiniai teisme gali užtrukti 1-3 metus ir ilgiau.
• Kaina: Dokumentų dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu pateikimas teismui yra nemokamas, tai yra nėra jokių mokesčių valstybei (ginčo teisena mokamas ~3 proc. žyminis mokestis nuo dalintino turto vertės). Procesas notarine tvarka gali būti greitesnis, tačiau dažnai reikalauja didesnių išlaidų dėl notarų paslaugų įkainių.
• Streso mažinimas: Dažniausiai teismas tokias bylas nagrinėja rašytinio proceso tvarka, tai reiškia, kad sutuoktiniams dalyvauti teismo posėdžiuose nereikia (ginčo teisena organizuojami žodiniai teismo posėdžiai ir neretu atveju sutuoktinių asmeninis dalyvavimas pripažįstamas būtinu). Tai leidžia išvengti papildomo streso ir papildomų išlaidų už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą atstovaujant teismo posėdyje.
• Santykiai po skyrybų: Visuomet skatinama sutuoktinius kalbėtis ir surasti bendrą kompromisą, nes susitarus lieka mažiau nusivylimų ir nepateisintų lūkesčių. Net ir nutraukus santuoką, dažnu atveju ir toliau reikės bendrai rūpintis nepilnamečiais vaikais, kartu derinti jų poreikius, neretu atveju mokėti paskolas ir pan. Optimaliausias sprendimas yra mėginti nutraukti santuoką taikiai, toliau išlaikant kiek įmanomai draugiškus santykius.

Santuokos nutraukimas dėl sutuoktinio kaltės

Kartais santuoka išyra ne dėl abipusio sutarimo, o dėl vieno ar net abiejų sutuoktinių netinkamo elgesio ir pareigų nevykdymo. Tokiais atvejais Lietuvos Respublikos teisė numato galimybę nutraukti santuoką dėl kaltės. Sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, numatytas įstatyme, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl kitos šalies kaltės. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atkreiptinas dėmesys, kad pripažinus, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu.

Santuokos nutraukimas nepraėjus metams nuo sudarymo

Skyrybos nepraėjus metams pasižymi tuo, kad nutraukti santuokos bendru sutuoktinių sutikimu nėra galimybės dėl įstatyme įtvirtinto apribojimo, susijusio su santuokos trukme. Šeima - viena didžiausių vertybių, todėl valstybė, įstatyme įtvirtindama šį skyrybų apribojimą terminu, siekia suteikti sutuoktiniams laiko apgalvoti sprendimą dėl skyrybų, neleidžia impulsyviai nutraukti santuokų. Natūralu, kad sutuoktiniai pirmuosius metus santuokoje susiduria su naujais iššūkiais ir dar tik mokosi spręsti tarpusavio problemas.

Atsižvelgiant į tai, kad galimybė nutraukti santuoką vieno sutuoktinio prašymu yra labai ribota dėl įstatyme numatyto baigtinio sąrašo aplinkybių, kurioms esant toks santuokos nutraukimo būdas yra įmanomas, skyrybos nepraėjus metams dažniausiai inicijuojamos kaip ieškinys dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės. Verta atkreipti dėmesį, kad net ir tokiu atveju, kai sutuoktiniai vienas kito nekaltina dėl iširusios santuokos, priima bendrą sprendimą nutraukti santuoką ir taikiai sutaria dėl santuokos nutraukimo pasekmių, teismui turi būti reiškiamas ieškinys dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, o santuokos nutraukimo byla yra nagrinėjama bendra ginčo teisenos tvarka. Tai reiškia, kad teikiant teismui ieškinį turi būti mokamas žyminis mokestis, vienas sutuoktinis byloje laikomas ieškovu, o kitas - atsakovu, šalys apklausiamos teismo posėdžio metu.

Atsižvelgiant į tai, sutuoktiniams dažnai kyla klausimų, kuris iš jų turėtų inicijuoti skyrybų bylą, kokius reikalavimus atsakovo atžvilgiu teisme reikšti ir kokias aplinkybes nurodyti ieškinyje kaip pagrindą atsakovo kaltei nustatyti. Pagal Lietuvos teisės aktus šalys bet kurioje civilinio proceso stadijoje gali baigti bylą taikos sutartimi, kuria tarpusavio nuolaidomis išsprendžiamas kilęs teisminis ginčas. Teismų praktikoje nurodoma, kad įstatymas nedraudžia santuokos nutraukimo byloje, iškeltoje pagal vieno sutuoktinio ieškinį dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, bylos nagrinėjimo metu sutuoktiniams sudaryti taikos sutartį. Iš esmės tokia taikos sutartis prilygintina sutarčiai dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, kuri yra sudaroma sutuoktiniams nutraukiant santuoką bendru sutikimu.

Atsižvelgiant į tai, santuokos nutraukimo byloje dėl sutuoktinio kaltės sutuoktiniai gali sudaryti ir teikti teismui tvirtinti taikos sutartį, kurioje būtų susitariama dėl nepilnamečių vaikų, taip pat vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatytmo, dalyvavimo juos auklėjant, taip pat vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos bei dėl sutuoktinių turtinių teisių ir pareigų pasidalinimo. Jeigu sutuoktiniai nusprendžia palaukti, kol sueis vieneri metai nuo santuokos sudarymo, kad galėtų nutraukti santuoką supaprastinta tvarka teisme arba notarine tvarka, tačiau faktiškai gyvena ir tvarko ūkį atskirai, įstatymai numato galimybę padalinti turtą dar iki santuokos nutraukimo. Tokiu atveju sutuoktiniai gali sudaryti susitarimą dėl bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomo turto padalijimo. Pažymėtina, kad šis susitarimas galioja tik tuomet, kai yra patvirtintas notaro.

Taigi, santuokos nutraukimas nepraėjus metams yra sudėtingesnis, tačiau taip pat galimas. Priklausomai nuo situacijos ir klientų poreikių, skyrybų advokatai gali parengti susitarimą dėl bendro turto padalijimo, įskaitant jo tvirtinimą pas notarą, taip pat parengti teismui ieškinį dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, taikos sutartį, ar kitus reikalingus dokumentus. Skyrybų advokatų kaina tokiame procese iš esmės priklauso nuo to, ar sutuoktiniai taikiai sutaria dėl santuokos nutraukimo ar vis dėlto tarp šalių egzistuoja ginčas.

Bendrosios sąlygos santuokos nutraukimui

Norint oficialiai nutraukti santuoką Lietuvoje, nepriklausomai nuo pasirinkto būdo, turi būti tenkinamos tam tikros teisinės sąlygos. Šios sąlygos užtikrina, kad procesas vyktų sklandžiai ir būtų apsaugoti visų šalių, ypač nepilnamečių vaikų, interesai.

• Egzistuojanti ir galiojanti santuoka: Nutraukti galima tik teisėtai sudarytą ir galiojančią santuoką.
• Lietuvos teismų jurisdikcija: Byla dėl santuokos nutraukimo turi priklausyti Lietuvos Respublikos teismų kompetencijai.
• Santuokos iširimas: Dažniausiai santuoka nutraukiama, kai ji yra faktiškai iširusi. Tai reiškia, kad sutuoktiniai nebegyvena kartu, nebeveda bendro ūkio ir neketina ateityje kartu gyventi kaip šeima.

Santuokos nutraukimo procesas, kai sutuoktiniai gyvena užsienyje

Gyvenimas užsienyje neturėtų tapti kliūtimi norint oficialiai nutraukti santuoką Lietuvoje. Šį procesą galima įgyvendinti sklandžiai, net jei vienas ar abu sutuoktiniai yra išvykę. Taip, santuoką nutraukti Lietuvos Respublikoje galima net ir tuo atveju, jei vienas ar abu sutuoktiniai gyvena užsienio valstybėje. Teismui visi dokumentai teikiami elektronine forma (skenuoti). Tai yra ypač patogu, jei sutuoktinis ar sutuoktiniai gyvena užsienyje, kadangi tokiu atveju nebūtina, jog sutuoktiniai grįžti į Lietuvą. Kiekviena situacija yra individuali, todėl rekomenduojama pasikonsultuoti su teisininku, kuris įvertins aplinkybes ir nustatys, ar byla gali būti nagrinėjama Lietuvoje.

Privalomoji ikiteisminė mediacija

Pažymėtina, kad nuo 2020 metų sausio 1 dienos visi šeimos ginčai, tarp jų - ir dėl santuokos nutraukimo (kada patiems sutuoktiniams nepavyksta susitarti taikiai), Lietuvos teismuose gali būti sprendžiami tik po to, jei sutuoktiniams nepavyksta išspręsti šeimos ginčo privalomosios ikiteisminės mediacijos būdu ir tai patvirtina išduota mediatoriaus pažyma apie privalomosios ikiteisminės mediacijos pabaigą, kuri turi būti pridedama prie ieškinio teismui. Jeigu per 15 darbo dienų gaunamas sutikimas iš sutuoktinio dėl mediacijos vykdymo, pravedamas visas mediacijos procesas. Mediatorius privalomosios ikiteisminės mediacijos proceso metu gali įtikinti sutuoktinį santuoką nutraukti sutuoktinių bendru sutikimu.

Ką daryti po santuokos nutraukimo?

Nutraukus santuoką, susiduriama su įvairiais gyvenimo pasikeitimas bei sunkumais. Kartais kiekviena pusė tampa mažiau turtinga negu buvo prieš tai. Jeigu sumažėjo Jūsų pajamos, patariama sumažinti ir išlaidas. Naudinga susidaryti finansinį gyvenimo planą, kuriame aiškiai matosi, kiek pajamų gali prireikti tinkamam gyvenimo kokybės lygio palaikymui. Norint tvirtai žengti į naują gyvenimo etapą, svarbu neatidėlioti, bet ir nebandyti visko padaryti paskubomis, nes toks elgesys gali tik pasunkinti susidariusią situaciją. Jeigu norite, kad santuokos pabaiga per daug nesujauktų įprasto gyvenimo ritmo, skirkite pakankamai dėmesio naujos darbotvarkės planavimui ir nebijokite prašyti aplinkinių žmonių pagalbos.

Santuokoje gyvenantys partneriai kartu tvarko didžiąją dalį oficialių dokumentų, sutarčių bei sąskaitų. Bendro gyvenimo kartu nutraukimas gali sukelti nesusipratimus dokumentų tvarkymo srityje. Todėl po santuokos nutraukimo svarbu pakeisti esminę informaciją sąskaitose, gyvybės draudimo sutartyse, testamente. Pasikeitus vieno iš partnerių pavardei, tokių pakeitimų gali prireikti dar daugiau.

tags: #bauda #santuokos #nutraukimas