Vagystės iš parduotuvių yra opi problema, su kuria susiduria Lietuvos prekybos sektorius. Per pastaruosius metus fiksuojamas ryškus vagysčių skaičiaus ir dėl jų patiriamos žalos augimas, kas paskatino ieškoti sisteminių sprendimų. Teisingumo ministerija ir prekybininkų atstovai siūlo griežtinti atsakomybę už smulkias ir sistemingas vagystes, įskaitant baudžiamosios atsakomybės įtvirtinimą bei naujas administracinio poveikio priemones.
Vagysčių statistika ir dabartinė teisinė bazė
Lietuvos prekybos įmonių asociacijos duomenimis, 2024 metais asociacijos nariai fiksavo 37 647 vagystes, kai 2020 metais šis skaičius siekė 15 213. Bendra patiriama žala išaugo nuo 777 tūkst. eurų 2020 m. iki 3,2 mln. eurų 2024 m. Platesnė viso prekybos sektoriaus apklausa parodė, kad bendra patiriama žala nuo 10 mln. eurų 2022 m. išaugo iki 21 mln. eurų 2023 m.
Šiuo metu už smulkias vagystes, kai pagrobto turto vertė neviršija 150 eurų, taikoma administracinė atsakomybė - bauda nuo 90 iki 400 eurų. Baudžiamoji atsakomybė taikoma, kai pavagiama daiktų, kurių vertė viršija 150 eurų.
Kodėl dabartinė sistema neefektyvi?
Teisingumo ministerija nurodė, kad administracinė atsakomybė už smulkias vagystes yra neefektyvi, nes baudos išieškojimas iš tokių asmenų yra problematiškas. Jie dažnai neturi jokių teisėtų pajamų, iš kurių būtų galima vykdyti priverstinį išieškojimą. Prekybininkų atstovė Rūta Vainienė pabrėžė, kad „baudų niekas neišieško, nes tai yra asocialūs asmenys, jie nieko neturi. Ir jie siautėja nebaudžiami.“
Be to, yra pasigendama sistemingo požiūrio, nes žmogaus negalima bausti du kartus už tą patį. Surašius administracinį protokolą, vagystės negalima sumuoti kartu su kitomis, kad būtų taikoma baudžiamoji atsakomybė. Tai leidžia "etatiniams vagims" piktnaudžiauti sistema, vagiant prekes iki leistinos administracinės atsakomybės ribos.
Siūlomi pokyčiai: griežtesnė atsakomybė ir naujos priemonės
Teisingumo ministerija, atsižvelgdama į išaugusius vagysčių mastus, pavasario sesijoje ruošiasi pristatyti teisės akto projektą Seime, kuriame siūlomi esminiai pokyčiai.
Baudžiamoji atsakomybė už sistemines vagystes
Siūloma įtvirtinti baudžiamąją atsakomybę nuolat vagiantiems asmenims. Asmuo, sistemingai vagiantis nedidelės ar mažesnės vertės turtą (kuris šiuo metu neviršija 150 eurų), galėtų būti baudžiamas:
- viešaisiais darbais;
- bauda;
- laisvės apribojimu;
- areštu;
- laisvės atėmimu iki vienerių metų.
Šis nusikaltimas būtų priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai. Šia iniciatyva tikimasi atgrasyti asmenis nuo nusikalstamų veikų, ypač kai nusikaltimai tampa kasdiene veikla ir pagrindiniu pragyvenimo šaltiniu.
Nauja administracinio poveikio priemonė: draudimas lankytis prekybos vietose
Jei būtų pritarta ministerijos siūlymams, atsirastų ir nauja administracinio poveikio priemonė - pakartotinai vagiantys asmenys (kai nėra pagrindo nustatyti sistematiškumo) galėtų būti neįleidžiami į prekybos vietas. Šis draudimas galiotų nuo vieno mėnesio iki dvejų metų ir tik to juridinio asmens valdomose prekybos vietose.
Teisingumo ministerijos atstovai komentavo, kad ši priemonė galėtų būti taikoma asmeniui, jei būtų padaromas pakartotinis administracinis nusižengimas dėl smulkios vagystės (kai nėra pagrindo konstatuoti sistemingumo ar tęstinės nusikalstamos veikos požymių).
Kaip veiktų draudimas lankytis parduotuvėse?
Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomoji direktorė Rūta Vainienė teigimu, būtų galima taikyti analogišką priemonę kaip ir renginiuose. Teismui ar policijai priėmus sprendimą, asmenys, kuriems draudžiama lankytis, nebūtų įleidžiami, suveikus informacijos mainų sistemai. Pastebėjus tokį asmenį parduotuvėje, kurioje jam draudžiama lankytis, būtų paprašyta ją palikti. Šiuo metu to daryti negalima, nes parduotuvė yra laikoma vieša vieta, ir žmogaus išprašyti negalima, kol jis pro kasas neišeina nesumokėjęs.
Už tokios priemonės nesilaikymą asmuo galėtų būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 225 straipsnį, užtraukiantį baudą nuo 120 iki 170 eurų arba nuo 140 iki 300 eurų, jei pažeidžiamas draudimas lankytis viešosiose vietose vykstančiuose renginiuose.
Prekybininkų pozicija ir lūkesčiai
Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomoji direktorė Rūta Vainienė teigiamai vertina siūlymus, pabrėždama, kad Lietuvoje siautėja ilgapirčių gaujos, užsiimančios sistemingomis, etatinėmis vagystėmis. Anot jos, šie asmenys puikiai išmano įstatymus ir žino, iki kokios sumos reikia vogti, kad būtų taikoma tik administracinė atsakomybė.
„Norfos mažmena“ įkūrėjas ir valdybos pirmininkas Dainius Dundulis taip pat teigiamai vertino iniciatyvas, tačiau vylėsi, kad institucijos pateiks daugiau informacijos apie kontrolės mechanizmą dėl tokių asmenų neįleidimo į prekybos vietas. Jis pasiūlė sukurti duomenų bazę, kuri su šiuolaikinėmis priemonėmis leistų parduotuvei ar saugos tarnybai gauti signalą, kad įėjo žmogus, kuris anksčiau yra padaręs nusižengimą.
Teismų praktika: tęstinė nusikalstama veika
Nors dabartinė teisinė bazė turi spragų, teismų praktikoje yra išaiškinta, kad pakartotinos vagystės iš tos pačios ar kelių skirtingų parduotuvių gali būti kvalifikuojamos kaip viena tęstinė nusikalstama veika, už kurią taikoma baudžiamoji atsakomybė. Tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veikų, sujungtų bendros tyčios.
Advokatų kontoros „ADVOCATERA“ advokatė Raimonda Lazauskienė paaiškino, kad teismai tokiais atvejais vertina:
- ar asmuo vagia reguliariai;
- ar tarp įvykdytų vagysčių buvo nedideli laiko tarpai;
- iš kokių vietų įvykdytos vagystės;
- kokia bendra pavogtų prekių vertė.
Taigi, jei byloje nustatomos veikų padarymo aplinkybės, tokios kaip nedideli laiko tarpai tarp vagysčių, neteisėtų veiksmų intensyvumas, sistemingumas, veikimas panašiais metodais ir vieningas pavogtų daiktų pobūdis, tokie veiksmai gali užtraukti baudžiamąją atsakomybę pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį.
Galimi iššūkiai ir perspektyvos
Seimo narys Vitalijus Gailius atkreipė dėmesį, kad dabartinės vagystės iš prekybos vietų dažnai yra gerai organizuotos, kai samdomi žmonės vagysčių atlikimui, o tikrieji kaltininkai lieka nesugauti. Politikas svarstė, kad itin griežtos priemonės gali perskelti nusikaltimus kitur, pavyzdžiui, į automobilių stovėjimo aikšteles.
Visgi, prekybininkai tikisi, kad siūlomi pakeitimai, jei bus priimti Vyriausybės ir Seimo, taps „proveržio tašku kovojant su sisteminiais vagimis“. Naujos nuostatos, tikimasi, įsigaliotų nuo šių metų birželio 1 dienos.
tags: #bauda #pamogus #is #parduotuves