Darbo sutarties nutraukimas yra sudėtingas procesas, galintis sukelti įvairių teisinių pasekmių, ypač jei darbuotojas yra perkeltas į kitą įmonę. Šiame straipsnyje nagrinėsime, kokios baudos gali grėsti darbdaviui, jei jis netinkamai nutraukia darbo sutartį su darbuotoju, kuris buvo perkeltas į užsakovo įmonę, ir platesnį teisinį netesybų bei baudų reguliavimą.
Civilinė atsakomybė ir netesybos
Kai viena iš sutarties šalių tinkamai neatlieka savo pareigų, tai gali sukelti neigiamą poveikį kitai šaliai ir civilinę atsakomybę. Nuobauda yra būtina civilinės atsakomybės taikymo sąlyga, kadangi jos nesant negali būti kalbama apie civilinės atsakomybės taikymą. Taip darbo santykiai gali tapti pagrindu atsirasti civilinės atsakomybės teisiniams santykiams.
Darbo sutarties nutraukimas gali sukelti finansinių pasekmių darbdaviui, ypač jei tai susiję su darbuotojo perkėlimu. Kai darbuotojas yra perkeltas į užsakovo įmonę, jo darbo santykiai gali būti reglamentuojami skirtingai, priklausomai nuo sutarties sąlygų ir taikomų įstatymų.
Skoliniai teisiniai santykiai
Skoliniai teisiniai santykiai pasižymi tuo, kad, jei viena iš šalių tinkamai neatlieka savo pareigų, gali atsirasti tam tikras neigiamas poveikis kitai šaliai bei civilinė atsakomybė. Tai reiškia, kad jei darbdavys netinkamai nutraukia sutartį su perkeltu darbuotoju, jis gali patirti finansinių nuostolių.
Skolinio teisinio santykio teisę turintis subjektas turi tik reikalavimo teisę, nukreiptą į kitą teisinio santykio dalyvį. Vadinasi, jo teisės įgyvendinamos kito asmens veiksmais.
Netesybų sąvoka ir reglamentavimas
Matematikos PUPP užduoties aptarimas
Netesybos yra civilinių teisinių santykių dalyvių itin dažnai naudojama tinkamo prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonė. Jomis vadinamas Lietuvos teisinei sistemai būdingas tinkamo prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas ir civilinės atsakomybės forma.
Nuo 2001 m. įsigaliojus Lietuvos Respublikos Civiliniam kodeksui (CK), Lietuvos Respublikos sutarčių teisėje neliko galimybės susitarti dėl baudinių netesybų. CK 6.73 straipsnio 1 dalies komentare paaiškinama, kad “Komentuojama norma taip pat nustato netesybų ir nuostolių santykį. Jeigu kreditorius dėl prievolės pažeidimo patiria nuostolių, išieškotos netesybos visais atvejais įskaitomos į nuostolius. Todėl kreditorius gali išieškoti nuostolius tik tiek, kiek jų nepadengia išieškotos netesybos. Taigi CK numato tik vieną netesybų rūšį - įskaitines netesybas. Ši norma taip pat yra imperatyvi, todėl šalys negali susitarti dėl baudinių netesybų, t. y. jog bus išieškomos ir netesybos, ir visi nuostoliai, neįskaitant į juos išieškotų netesybų”.
Tai reiškia, kad reikalavimas dėl baudinių netesybų, kuriuo kreditorius reikalauja, kad skolininkas sumokėtų ne tik sutartimi sulygtas netesybas, bet ir kreditoriaus patirtus nuostolius, yra draudžiamas. Išieškotos netesybos visada yra įskaitomos į nuostolius.
Istorinė perspektyva
Netesybos Lietuvos sutarčių teisėje buvo žinomos ir iki 2001 m. įsigaliojusio CK. RTFSR civilinio kodekso, veikusio Lietuvos TSR teritorijoje, 141 straipsnyje numatyta, kad „Netesa laikoma piniginė suma ar kitokia turtinė vertybė, kurią vienas kontrahentas įsipareigoja sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju duoti antrajam kontrahentui. Jeigu į sutartį įtraukta papildomai šalių sutarta sąlyga dėl netesos, tai kreditorius turi teisę, savo nuožiūra, reikalauti arba atlyginti nuostolius padarytus dėl neįvykdymo, arba sumokėti netesą. Jeigu netesa nustatyta termino praleidimo ar netinkamo įvykdymo atvejui, tai kreditorius turi teisę kartu reikalauti ir sutartį įvykdyti, ir sumokėti netesą, arba atlyginti nuostolius, padarytus dėl termino praleidimo ir netinkamo įvykdymo“.
1964 m. Lietuvos TSR civilinio kodekso 228 straipsnis, reglamentuojantis nuostolių ir netesybų santykį, numatė, kad: „Jeigu už prievolės neįvykdymą arba netinkamą jos įvykdymą nustatytos netesybos (bauda, delspinigiai), tai nuostoliai atlyginami tik tiek, kiek jų nepadengia netesybos (bauda, delspinigiai). Įstatymas arba sutartis gali numatyti atvejus: kada leidžiama išieškoti tiktai netesybas (baudą, delspinigius), bet ne nuostolius; kada gali būti išieškoma visa nuostolių suma greta netesybų (baudos, delspinigių); kada, kreditoriaus pasirinkimu, gali būti išieškomos arba netesybos (bauda, delspinigiai), arba nuostoliai“.
Remiantis P. Rasimavičiaus aiškinimu, baudinės netesybos buvo skirtos ne tik tiems prievoliniams santykiams, kurie „viso liaudies ūkio požiūriu turi labai didelę reikšmę“, bet ir konkretaus kreditoriaus reikšmingam turtiniam interesui užtikrinti. Tai rodė akivaizdų ideologijos krypties pasikeitimą.
Baudinių netesybų draudimas ir tarptautinė praktika
Nuo 2001 m. įsigaliojus Civiliniam kodeksui, Lietuvos Respublikos sutarčių teisėje neliko galimybės susitarti dėl baudinių netesybų. Netesybų ir nuostolių santykis apibrėžiamas ir 1978 m. sausio 20 d. Europos Tarybos Ministrų komiteto Rezoliucijos dėl baudinių nuostatų civilinėje teisėje Nr. (78) 3 (Rezoliucija) 5 straipsnyje, nustatančiame tokį patį draudimą kreditoriui reikalauti sumokėti sutartyje sulygtą sumą, mokėtiną sutarties pažeidimo atveju, ir kartu atlyginti visą patirtų nuostolių sumą.
Dėl baudinių netesybų draudimo Lietuvos sutarčių teisėje, užsienio arbitražų teismų sprendimai Lietuvoje gali būti pripažinti ir vykdomi tik tuo atveju, jei šiais sprendimais priteistos savo prigimtimi netesyboms artimos sumos nėra baudinio pobūdžio, t. y. nėra lupikiškos. Tai lemia nepasitikėjimą civiline apyvarta ir tam tikrais atvejais skatina skolininkų piktnaudžiavimą.
Skirtumai tarp darbo ir paslaugų sutarčių
Paslaugų teikimo sutartyje numatyta bauda už minimalaus laikotarpio neišdirbimą yra teisėta. Advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ partneris Ramūnas Petravičius teigė: „Tai yra civilinis / komercinis susitarimas, reglamentuojamas ne darbo, o civilinės teisės. Tokiu atveju šalys galėtų susitarti dėl paslaugų teikimo termino ir baudos, jei sutartis nutraukiama prieš terminą, nesant pažeidimo iš kitos šalies pusės“.
Išimtys ir galimi ginčai
Tačiau egzistuoja išimčių. Jei paslaugų sutartimi būtų nelegaliai dangstomi darbo santykiai ir toks asmuo prašytų tokią paslaugų sutartį pripažinti darbo sutartimi su visomis iš to kylančiomis pasekmėmis, samdomas asmuo galėtų kreiptis ir į darbo ginčų komisiją, formuluodamas atitinkamą reikalavimą. Jei komisija atsisakytų nagrinėti tokį ginčą, galima kreiptis į teismą.
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) komentare teigė, kad į VDI kompetenciją nepatenka civilinių susitarimų, pavyzdžiui, paslaugų sutarties normų aiškinimas bei kontrolės vykdymas, todėl šiais klausimais reikėtų kreiptis į civilinės teisės specialistus arba į Teisės kliniką (nemokama teisinė pagalba).
Darbo ir paslaugų santykių skirtumai
Nors šalys paprastai yra laisvos savo valia nuspręsti, kokią sutartį jos ketina sudaryti, verslininkai ir jų įmonės turi būti atsargūs sudarydami paslaugų sutartis su fiziniais asmenimis ir visuomet įsivertinti, ar realybėje nėra darbo santykių. Pagrindiniai skirtumai tarp darbo santykių ir laisvai samdomo ar savarankiško darbo yra:
- Darbuotojo pavaldumas darbdaviui: paslaugų teikėjas tokio pavaldumo neturi.
- Paklusimas vidaus darbo tvarkai ir procedūroms.
- Darbo proceso kontrolė: paslaugų sutarties objektas yra paprastai ne darbo funkcija, o paslaugos rezultatas.
- Darbo įrankių ir priemonių suteikimas.
- Darbo laiko nustatymas.
- Atostogų suteikimas.
- Skirtingos galimybės nutraukti sutartį.
- Skirtingas apmokestinimas.
Netesybos darbo sutartyje - neteisėta
Jei punktas apie netesybas neišdirbus minimalaus laikotarpio įrašomas darbo sutartyje, tai yra neteisėta. „Priverstinis darbas yra draudžiamas ir toks punktas, labai tikėtina, būtų pripažintas negaliojančiu, jei darbuotojas kreiptųsi į darbo ginčų komisiją ar teismą. Darbo santykiuose šalys gali tartis dėl baudų už konfidencialumo ar nekonkuravimo susitarimų pažeidimą, tartis dėl mokymo išlaidų atlyginimo ir panašiai, tačiau negali nustatyti darbuotojui baudos, jei jis nuspręs nutraukti darbo sutartį“, - sakė teisininkas.
Darbo sutartį bandomuoju laikotarpiu galima nutraukti apie tai įspėjus darbdavį prieš tris darbo dienas, po bandomojo laikotarpio - įspėjus darbdavį prieš 20 kalendorinių dienų, priminė VDI.
NT preliminariosios sutartys ir nuostolių atlyginimas
Ženkliai augantį ginčų nekilnojamojo turto (NT) srityje skaičių puikiai iliustruoja tiek žemesnių instancijų teismų, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos gausa. Preliminariosios sutartys tiek pirkėjo, tiek pardavėjo iniciatyva nutraukiamos dėl įvairiausių priežasčių, tokių kaip pinigų trūkumas, nebaigtos statybos, negauta banko paskola ir kt.
Dažniausiai pasitaikantys reikalavimai tokiuose ginčuose yra sumokėto avanso (užstato) priteisimas. Tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika rodo vis augančią tendenciją, jog asmenys (dažniausiai pirkėjai) gina savo pažeistas teises ir kitais būdais, kuomet nesąžininga šalis (dažniausiai pardavėjas) nepagrįstai nutraukia preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį.
Kainų skirtumo metodas
Vieną iš nuostolių apskaičiavimo būdų - kainų skirtumo metodą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiškino 2024-05-23 priimtoje nutartyje. Egzistuojant aukščiau nurodytoms sąlygoms, asmuo įgyja teisę pretenduoti į nuostolių atlyginimą. Tik nustačius visas aukščiau nurodytas aplinkybes bei įrodžius papildomas sąlygas, prarastos galimybės piniginė vertė dėl preliminariosios sutarties nevykdymo gali būti atlyginama remiantis kainų skirtumo metodu (principu).
Pavyzdinė situacija: asmuo A ketina pirkti būstą iš B už 10 000 EUR. Tarp A ir B pasirašoma preliminarioji pirkimo-pardavimo sutartis. Tuomet B nepagrįstai atsisako sudaryti pagrindinę būsto pirkimo-pardavimo sutartį su A. Tokiu atveju A, remdamasis kainų skirtumo metodu, turi teisę reikalauti B atlyginti A patirtus nuostolius, skaičiuojant skirtumą tarp A ir C sudarytos naujos preliminariosios būsto pirkimo-pardavimo sutarties kainos ir dėl B kaltės nesudarytos pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties kainos tarp A ir B.
Toks išaiškinimas parodo, kad nesąžiningai nutraukus preliminariąją būsto pirkimo-pardavimo sutartį, nukentėjusioji šalis (pirkėjas) turi teisę reikalauti tiek nuostolių (sumokėto avanso) ir netesybų (baudos/kompensacijos) pagal nutrauktą sutartį, tiek, esant visoms būtinoms sąlygoms, papildomų nuostolių, apskaičiuotų kainų skirtumo metodu, atlyginimo. Tačiau tokio nuostolio, apskaičiuoto remiantis kainų skirtumo metodu, dydis negali peržengti saugomo lūkesčio intereso ribos - realiai patirtų nuostolių dydžio.
tags: #bauda #dydis #uz #sutarties #nutraukima