Viešieji pirkimai yra esminė viešojo sektoriaus veiklos dalis, leidžianti perkančiosioms organizacijoms įsigyti prekes, paslaugas ar darbus iš tiekėjų. Viešųjų pirkimų sutartys yra pagrindinis dokumentas, nustatantis šalių teises ir pareigas. Lietuvoje viešųjų pirkimų procesą reguliuoja Viešųjų pirkimų įstatymas (VPĮ), kuris nustato pagrindines taisykles ir principus. Sutartys turi atitikti ne tik VPĮ, bet ir kitus susijusius teisės aktus bei Europos Sąjungos direktyvas.
Sutarčių sudarymas ir vykdymas
Sutartis sudaroma po sėkmingo viešojo pirkimo procedūros užbaigimo, kai tiekėjas laimi konkursą. Vykdant sutartį, tiekėjas privalo laikytis visų sutarties sąlygų ir teisės aktų reikalavimų. Perkančioji organizacija turi teisę kontroliuoti, kaip tiekėjas vykdo sutartį, ir reikalauti ataskaitų ar kitų įrodymų. Viešųjų pirkimų sutarties sąlygos gali būti keičiamos tik laikantis VPĮ nustatytų taisyklių. Esminiai sutarties pakeitimai, kurie galėtų paveikti konkurenciją arba sutarties pobūdį, dažnai yra draudžiami.
Ginčai ir atsakomybė
Ginčai tarp perkančiosios organizacijos ir tiekėjo gali kilti dėl įvairių priežasčių: sutarties sąlygų interpretavimo, vykdymo terminų, kokybės reikalavimų neatitikimo ir kt. Sutartyje turi būti nustatytos atsakomybės ribos ir sankcijos už sutarties pažeidimus. Viešųjų pirkimų sutartys yra sudėtingas ir atsakingas procesas, reikalaujantis gero teisės aktų išmanymo ir kruopštaus pasirengimo. Tiek tiekėjai, tiek perkančiosios organizacijos turi atsakingai vertinti savo įsipareigojimus ir užtikrinti, kad sutartis būtų vykdoma sąžiningai ir efektyviai.
Alternatyvios sankcijos už viešųjų pirkimų pažeidimus
Pagal teisinį reguliavimą (VPĮ 112 straipsnio 1 dalies 4 punktas, CK 1.80 straipsnio 1 dalis) ir jį aiškinančią teismų praktiką, neteisėtai, pažeidžiant VPĮ nuostatas sudaryta pagrindinė ar preliminarioji pirkimo-pardavimo sutartys kaip prieštaraujančios imperatyviosioms teisės normoms laikytinos niekinėmis ir negaliojančiomis. Vis dėlto, dėl sutarties sudarymo procedūrų pažeidimų šio sandorio visuomeninė reikšmė nesumenksta.
Teismas gali nepripažinti pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties negaliojančia ir taikyti alternatyvias sankcijas, nors pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis buvo sudaryta neteisėtai, jeigu dėl viešojo intereso, įskaitant su pirkimo sutartimi ar preliminariąja sutartimi nesusijusius ekonominius interesus, dėl kurių pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pripažinimas negaliojančia turėtų neproporcingų pasekmių, būtina išsaugoti pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pasekmes.
Alternatyvių sankcijų tipai ir skyrimas
Teismo skiriamos alternatyvios sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios. Teismas, skirdamas alternatyvias sankcijas, turi atsižvelgti į visus reikšmingus aspektus, įskaitant pažeidimo rimtumą, perkančiojo subjekto elgesį.
Neteisėtai sudaryta pagrindinė ar preliminarioji pirkimo-pardavimo sutartis teismo išimtiniais atvejais gali būti paliekama galioti, tačiau tokiu atveju teismas perkančiajam subjektui privalo taikyti vieną iš VPĮ 111 straipsnyje įtvirtintų alternatyvių sankcijų:
- pirkimo-pardavimo sutarties trukmės sutrumpinimą;
- skirti baudą.
Nepaisant to, kad alternatyvi sankcija - bauda yra taikoma įpareigojant tiesiogiai ar netiesiogiai biudžeto lėšomis išlaikomą perkantįjį subjektą sumokėti baudą į valstybės biudžetą, negali būti laikoma, kad bauda yra mokėjimas „į tą pačią kišenę“. Perkančiajam subjektui skirti asignavimai yra atskiri ir riboti, o jų netekimas sumokėjus baudą, tiesiogiai neigiamai paveikia atitinkamą perkantįjį subjektą.
Alternatyvios sankcijos taip pat gali būti taikomos kaip tiekėjo pažeistų teisių gynybos priemonė (VPĮ 112 straipsnio 1 dalis), tiekėjui reikalaujant perkančiajam subjektui taikyti alternatyvią sankciją dėl šio atliktų VPĮ nuostatų pažeidimo.
Baudos skyrimo principai
Tik teismas turi teisę perkančiajam subjektui taikyti alternatyvias sankcijas. Bauda perkančiajam subjektui turėtų būti skiriama neprioritetiškai, iš esmės kuomet negalima taikyti kitos alternatyvios sankcijos - pirkimo-pardavimo sutarties galiojimo trumpinimo, kai dėl pirkimo-pardavimo sutarties pobūdžio (integralumo) negalima jos išskaidyti (paprastai rangos darbų pirkimų atvejais) arba jos galiojimas yra (arba beveik) pasibaigęs.
Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad baudą teismas įprastai turėtų skirti tais atvejais, kai pirkimo objektas yra nedalus, o sėkmingas sutarties įvykdymas reiškia visišką kontrahentų įsipareigojimų įgyvendinimą, pavyzdžiui, vienkartinis perkančiajam subjektui reikalingų prekių pirkimas-pardavimas. Tuo tarpu pirkimo-pardavimo sutarties galiojimo terminas turėtų būti trumpinamas tais atvejais, kai pirkimo objektas yra dalus, o pirkimo sutarties vykdymas yra tęstinis, pavyzdžiui, perkančiojo subjekto patalpų valymo paslaugos.
Aktualūs klausimai. Delspinigiai ir Baudos. (Raimonda Joskaudienė)
Teismas, parinkdamas ir skirdamas alternatyvią sankciją, turi vertinti perkančiojo subjekto atliktų pažeidimų pobūdį, mastą, įtaką sąžiningai tiekėjų konkurencijai, racionaliam lėšų panaudojimui, perkančiojo subjekto atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Reikalavimas, kad alternatyvios sankcijos turi būti atgrasančios, VPĮ taikymo prasme nereiškia ir negali lemti situacijų, kai perkančiojo subjekto atlikto pažeidimo pobūdį ir mastą viršijanti alternatyvi sankcija būtų skiriama siekiant įbauginti kitus perkančiuosius subjektus ar įvykdyti tam tikrą parodomąjį procesą.
Netesybos viešųjų pirkimų sutartyse
VPĮ įpareigoja nustatyti pasirinktą prievolių užtikrinimo būdą (VPĮ 87 str. 1 d. 6 p.). Nors užtikrinimo būdo pasirinkimas yra perkančiosios organizacijos sprendimas, praktika rodo, kad dažniausiai pirkimo sutarties tinkamas įvykdymas užtikrinamas netesybomis.
Kas yra netesybos?
Netesybos - tai pirkimo sutartimi tarp tiekėjo ir pirkimo vykdytojo nustatyta pinigų suma arba procentinis dydis, kurią tiekėjas privalės mokėti pirkimo vykdytojui, jei pirkimo sutartis bus įvykdyta netinkamai ar neįvykdyta. Paprastai tai bauda arba delspinigiai. Netesybų prigimtis yra dvejopa: jos yra prievolių užtikrinimo būdas ir sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.258 str.).
Netesyboms būdingi šie bruožai:
- Pirkimo vykdytojas ir tiekėjas iš anksto žino, kad jeigu bus pažeista pirkimo sutartis - šalims, paprastai tiekėjui, bet gali kilti ir pirkimo vykdytojui, bus pritaikyta sankcija - bauda ar delspinigiai.
- Netesybos kyla savaime kaip pažeidžiama pirkimo sutartis, todėl pirkimo vykdytojui ir tiekėjui nereikia įrodinėti patirtą žalą ar nuostolius.
- Šalys gali susitarti dėl netesybų sąlygų, dydžio, santykio ir skaičiavimo tvarkos.
- Netesybos gali būti išreikštos konkrečiu procentu nuo sutarties sumos (tai delspinigiai) arba jos neįvykdytos dalies, taip pat konkrečia suma (tai bauda).
Geriausia, siekiant išlaikyti sutarties šalių pusiausvyrą, nustatyti, kad netesybos bus skaičiuojamos nuo neatliktų, nesuteiktų, nepristatytų pirkimo objekto dalies.
Baudinių netesybų draudimas ir įskaitymo principas
Už sutarties pažeidimą, kuriam įvykus taikysite netesybas, visada turėsite pasirinkti tik vieną prievolės užtikrinimo būdą. Pagal LAT praktiką yra draudžiamos baudinės netesybos, tai reiškia, kad pirkimo vykdytojas turėtų už to paties pobūdžio pažeidimą taikyti tik vieną iš netesybų rūšių - baudą arba delspinigius.
Netesybų negalima sumažinti sutarties šalims susitarus. Vadovaujantis CK 6.73 str. 2 d., netesybų dydį gali sumažinti tik teismas, jei jos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta.
Rekomenduojama įtraukti įskaitymo principą į viešojo pirkimo sutartį. Tai atvejai, kai pirkimo vykdytojas nustato, kad tiekėjas nesilaikė sutartinių įsipareigojimų ir dėl to jam turi būti taikomos netesybos (bauda arba delspinigiai). Pagal teismų praktiką, tokiais atvejais pirkimo vykdytojas gali įskaityti iš mokėtinų sumų pritaikytas netesybas.
Delspinigių dydžio nustatymas
Dažnai pirkimo vykdytojai numato, kad netesybos skaičiuojamos, pvz., delspinigiai, praleidus terminus. Tokiu atveju delspinigiai turės būti skaičiuojami nuo visos pirkimo sutarties vertės. Tokia sąlyga nėra neteisėta, vis dėlto nerekomenduotina, nes pirkimo vykdytojas skaičiuodamas delspinigius nuo visos sutarties vertės „gauna“ šiek tiek daugiau nei galbūt turėtų. Pagal civilinės teisės sampratą netesybos turi tik kompensuoti praradimus, bet neleisti pirkimo vykdytojui iš to „uždirbti“.
Todėl reikėtų atidžiai nurodyti pirkimo sutarties sąlygą, nuo kurios bus apskaičiuojamas delspinigių dydis. Klaidinga nurodyti, kad tai visa sutarties suma, teisinga ir išlaikant sutarties šalių pusiausvyrą (balansą) nurodyti, kad delspinigiai skaičiuojami nuo neatliktų darbų, nesuteiktų paslaugų ar nepristatytų prekių dalies.
Rekomenduojama nustatyti ne didesnius nei 0,02 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną nuo pirkimo sutartyje nustatytos neįvykdytos prievolių dalies.
Sutarties nutraukimas dėl vėlavimo
Teismų praktika rodo, kad viešojo pirkimo sutartį dėl vėlavimo galima nutraukti, jei išpildomi CK 6.217 straipsnio kriterijai, net jei delspinigiai yra minimalūs. Tai reiškia, kad vien sutarties sąlygos neapsaugo nei tiekėjo, nei perkančiosios organizacijos: esminio pažeidimo vertinimas visada atliekamas pagal įstatymą, o ne vien pagal delspinigių ribas.
Bylos aplinkybių pavyzdys (Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. sausio 15 d. sprendimas Nr. e2A-62-1097/2026)
Bylos aplinkybės parodė, kad tiekėjos „SIA AstraMed“ vėlavimas pristatyti prekes Nacionalinei visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijai buvo vertinamas kaip esminis pažeidimas, nepaisant minimalių delspinigių (13,72 Eur), nes terminas buvo kritiškai susijęs su laboratorijos funkcijomis. Nors sutartyje buvo numatyta, kad esminis pažeidimas atsiranda tik tada, kai delspinigiai viršija 20 % pradinės sutarties vertės, teismai aiškiai pasakė, kad ši nuostata nepanaikina CK 6.217 str. taikymo, o delspinigių riba yra pagalbinis, o ne lemiamas kriterijus.
Esminio pažeidimo kriterijai pagal CK 6.217 str. 2 d.
Pažeidimas laikomas esminiu, jeigu egzistuoja bent viena iš šių aplinkybių:
- Nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties.
- Griežtas termino sąlygų laikymasis yra esminis pagal sutarties esmę.
- Pažeidimas padarytas tyčia arba dėl didelio neatsargumo.
- Pažeidimas leidžia pagrįstai abejoti, ar sutartis bus tinkamai vykdoma ateityje.
- Sutarties nutraukimas nesukeltų neproporcingai didelių nuostolių ar žalos jos pažeidėjui.
Sutarties sąlygos (pvz., delspinigių riba) negali panaikinti šių kriterijų taikymo.
Perkančiosios organizacijos veiksmai prieš nutraukiant sutartį
Vienašališkas nutraukimas yra kraštutinė priemonė. Prieš ją taikant būtina:
- Laikytis proporcingumo principo - sutarties nutraukimas negali būti paremtas vien formaliu pažeidimu.
- Įvertinti sutarties esmę - ar terminas, prekių kiekis ar kitos sąlygos gali turėti esminę reikšmę sutarties vykdymui.
- Pateikti pretenziją - CK 6.209 str. numato pareigą suteikti protingą terminą pažeidimui ištaisyti.
- Įvertinti alternatyvas: stabdymas, termino pratęsimas, dalinis vykdymas.
- Rinkti įrodymus: dokumentuotą komunikaciją su tiekėju; įrodymus, kad terminas yra esminis; faktinį poveikį funkcijoms; argumentus, kodėl alternatyvos netinka.