Baudžiamosios teisės informacija ir teismų praktika

Kriminalinės justicijos srityje, ypač materialiosios baudžiamosios teisės ir baudžiamojo proceso, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) reguliariai pateikia nutartis, kurios, nors ir nekurdamos naujų precedentų, primena jau suformuotas jurisprudencines „tiesas“. Vis dėlto, bendroji teisminės jurisprudencijos tendencija - ypač baudžiamojo proceso teisę aiškinti ir taikyti taip, kad ji priklauso nuo teismo diskrecijos - LAT išplėtė ir teismo kreipimosi į Konstitucinį Teismą (KT) ar Europos Teisingumo Teismą (ETT), prašant prejudicinio sprendimo, atžvilgiu.

Materialiosios baudžiamosios teisės aspektai

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nagrinėja įvairius materialiosios baudžiamosios teisės klausimus, detaliai apibrėždamas nusikalstamų veikų sudėtis ir kvalifikavimą:

• LAT atskleidė organizuotos grupės, kaip bendrininkavimo formos (BK 25 str. 3 d.), požymį.
• Paaiškintas santykis tarp „paprasto“ nužudymo (BK 129 str.) ir „naujagimio nužudymo“ (BK 131 str.).
• Apibrėžtos šių nusikalstamų veikų sudėtys:
  • BK 167 straipsnio 1 dalyje nurodyta „neteisėtas informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimas“. Šiuo aspektu pažymėta, kad „antstolio kontora, naudojama profesinei antstolio veiklai, priskiriama privačiam gyvenimui pagal Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 45 punkte nurodytą privataus gyvenimo apibrėžimą“.
  • BK 184 straipsnyje nurodytas „turto iššvaistymas“.
  • BK 228 straipsnyje nurodytas „piktnaudžiavimas“.
  • BK 231 straipsnio 1 dalyje nurodytas „trukdymas antstolio veiklai“.
• Konkretizuota kyšio dalyko samprata, jei baudžiamojo proceso metu nepavyksta nustatyti, koks konkrečiai objektas buvo perduotas valstybės tarnautojui ar jam prilyginamam asmeniui. Jei ekonominę vertę turinčio kyšio dydis negali būti nustatytas, kaltininkui inkriminuotina atitinkamo BK straipsnio dalis, nustatanti mažiausią iš normoje įtvirtintų kyšio dydžių (iki 1 MGL).
• Išaiškintas psichotropinės medžiagos neteisėto gabenimo (siuntimosi) iš Europos Sąjungos valstybės į Lietuvą baudžiamasis teisinis kvalifikavimas (BK 199 str. 4 d., 259 ar 260 str.). Kontrabandos nusikaltimą kvalifikuoja neteisėtai gabenamas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną specialus kontrabandos dalykas, inter alia psichotropinė medžiaga, kuris negali būti sutapatinamas su laisvai prekyboje esančių prekių gabenimu. Tai, kad Lietuvos Respublika ir didžioji dauguma Europos Sąjungos šalių yra prisijungusios prie Šengeno erdvės, kurioje nėra taikoma vidaus sienų kontrolė, nereiškia, kad asmenims, per Šengeno erdvės šalių vidines sienas neteisėtai gabenantiems bet kokios rūšies narkotines ar psichotropines medžiagas, už tai nekyla teisinė atsakomybė. Uždraustų medžiagų neteisėtas siuntimasis iš Vokietijos Federacinės Respublikos kaip pašto siuntos į Lietuvos Respubliką atitinka neteisėto gabenimo per Lietuvos valstybės sieną sampratą BK 199 straipsnio 4 dalies prasme.
• Pakartota pernelyg ilgos baudžiamojo proceso trukmės reikšmė parenkant bausmės rūšį ir dydį bei kriterijai, pagal kuriuos yra vertinamas baudžiamojo proceso trukmės pagrįstumas.
• Atskleistos bendrininkavimo, kai darant vagystę (BK 178 str.) yra ir sugadinamas svetimas turtas (BK 187 str.), ribos. Jei asmuo, kuris kartu su kitais bendrais veiksmais vykdo vagystę, supranta, kad šią nusikalstamą veiką daro ne vienas, tai jis yra atsakingas ir už vykdant vagystę padarytą turto sugadinimą (BK 187 str. 1 d.), net ir tuo atveju, jei su kitais asmenimis iš anksto nesitarė sugadinti turto ar jo asmeniškai negadino. Byloje nustačius, jog bendrai veikusių asmenų tyčia buvo vienoda, nepriklausomai nuo to, ar vieni bendrininkai svetimą turtą gadino, o kiti - ne, visų bendrininkų veiksmai kvalifikuotini kaip baigtas nusikaltimas ir pagal tą patį BK 187 straipsnį.
• Konkretizuota, kada vienasmenis įmonės vadovas gali būti BK 183 straipsnyje apibrėžtos nusikalstamos veikos subjektu, net ir tuo atveju, jei įmonėje yra ir konkrečiai tam tikrą sprendimą priėmė įmonės valdyba.
• Apibrėžta „profesinės veiklos“, kaip BK 202 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos, samprata, pažymint, kad „hialurono rūgšties užpildų injekcija“ yra ne „invazinė grožio paslauga“, o procedūra, priskiriama medicinos praktikai. Ją gali atlikti tik atitinkamos srities gydytojas, turintis nustatyta tvarka išduotą ir galiojančią licenciją, ir tik sveikatos priežiūros įstaigoje, turinčioje licenciją teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas.
• Atskleista „pornografinio turinio dalykų platinimo“ (BK 309 str. 1 d.) sudėtis, pažymint šiuo aspektu aktualias „privataus gyvenimo“ ribas bei būtinybę, ypač naudojant moderniąsias technologijas, „platinimą“ (BK 309 str. 1 d.) atskirti nuo „demonstravimo“ (BK 309 str. 4 d.).
• Išaiškinta, kad atidėdamas arešto bausmės vykdymą, teismas neprivalo (nors ir turi teisę) paskirti ir intensyvią priežiūrą (BK 75 str. 1 d.). Teismui yra suteikta diskrecija, t. y. laisvė savo nuožiūra pagal bylos aplinkybes spręsti, ar atidėti paskirtos bausmės vykdymą, ar ne.

Baudžiamojo proceso teisės ypatumai

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat analizuoja svarbius baudžiamojo proceso aspektus:

• Apibrėžtas nagrinėjimo teisme dalyvio prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą ar Europos Teisingumo Teismą, prašant prejudicinio sprendimo, išsprendimo standartas. Nors savo sprendimą teismas privalo motyvuoti. Byloje iškilusį (ar proceso dalyvio iškeltą) klausimą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą teismas sprendžia savo nuožiūra, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes. Toks kreipimasis yra privalomas, kai bylą nagrinėjančiam teismui kyla abejonių, ar įstatymas (kitas teisės aktas), kuris turėtų būti taikomas toje byloje, neprieštarauja Konstitucijai (BPK 381 str. 3 d.). Teismas negali atidėti (stabdyti) bylos nagrinėjimo dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą, jei jis neabejoja byloje taikomų įstatymų (teisės aktų) atitiktimi Konstitucijai.
• Priminta nekaltumo prezumpcijos turinys ir įrodymų vertinimo (BPK 20 str. 5 d.) samprata, pabrėžiant „ribotą“ kasacinės instancijos teismo kompetenciją spręsti klausimus, susijusius su įrodymų vertinimu, bei konkretizuojant atvejus, kada gali būti konstatuotas „esminis įrodymų vertinimo nuostatų pažeidimas“.
• Pažymėta apelianto pareikštų prašymų išsprendimo ir baigiamosios kalbos reikšmė apeliacinės instancijos teismo vidiniam įsitikinimui.
• Priminta, kad administracinėje byloje nustatytos faktinės aplinkybės savaime negali turėti prejudicinės galios baudžiamojoje byloje.
• Diskusija teismo nešališkumo (BPK 58 str.) sampratos tema.
• Pakartota, kad išteisintajam priteistinų išlaidų advokato (gynėjo) paslaugoms apmokėti (BPK 106 str. 3 d.) dydžio nustatymas yra teismo diskrecija. Apskaičiuojant išteisintajam priteistinų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, Rekomendacijų dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo nustatymo nuostatos, tarp jų ir dėl tokių išlaidų apskaičiavimo tvarkos, jų maksimalaus dydžio, yra rekomendacinio pobūdžio ir teismams nėra privalomos. Įstatymų leidėjas aplinkybių, reikšmingų būtinų ir pagrįstų išlaidų gynėjui dydžiui nustatyti, nustatymą paliko teismų diskrecijai.
• Išskirti kriterijai, pagal kuriuos sprendžiama, ar nėra pažeistas draudimas užsienio valstybės išduotą ar perduotą asmenį Lietuvos Respublikoje sulaikyti, traukti baudžiamojon atsakomybėn ir nuteisti už iki jo išdavimo ar perdavimo padarytą nusikalstamą veiką, už kurią nebuvo išduotas ar perduotas (BPK 70 str. 1 d.).
• Išaiškinta, kokių duomenų pagrindu teismas gali nuspręsti leisti atlikti kratą (BPK 145 str.).
• Nurodyta, kad kai vienas ar grupė asmenų yra padarę kelias nusikalstamas veikas, kiekviena nusikalstama veika teismo baigiamajame akte turi būti aprašoma atskirai. Tačiau šio procesinio reikalavimo pažeidimas automatiškai nesuponuoja esminio baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimo. Kai nusikalstamą veiką padarė keli asmenys, jų veika aprašoma bendrai, aiškiai nurodant, kaip kiekvienas iš jų dalyvavo darant nusikalstamą veiką. Teismų praktika, kai kelios nusikalstamos veikos nuosprendyje yra aprašytos vienu tekstu, atskirai nėra pateiktas kiekvienos nusikalstamos veikos aprašymas, yra ydinga, tačiau atsižvelgiant į tai, kad teismo nuosprendis yra vientisas dokumentas, jo aprašomąją dalį papildo motyvuojamoji dalis, kurioje yra detaliai ir išsamiai išdėstyti nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados, taip pat išdėstyti įrodymai, kuriais remiamasi asmenį pripažįstant kaltu arba išteisinant, tai gali ir nebūti esminiu BPK pažeidimu.

Prejudicinis sprendimas

Prejudicinio sprendimo procedūra yra viena iš priemonių, skirta vienodam Europos Bendrijos (EB) teisės aiškinimui ir taikymui užtikrinti. Nacionaliniai teismai nėra saistomi proceso šalių iniciatyvos buvimo ar nebuvimo ir sprendimą kreiptis į ETT prašant prejudicinio sprendimo priima ex officio (pagal pareigas).

Nacionalinis teismas, būdamas atsakingas už byloje priimamą sprendimą, prejudicinio sprendimo poreikį vertina savo nuožiūra, atsižvelgdamas į iškilusio klausimo dėl EB teisės aiškinimo ir galiojimo reikšmę sprendimui nacionaliniame teisme priimti. ETT šioje srityje nacionaliniams teismams suteikia plačias nuožiūros ribas. Kreipimosi į ETT pagrindai nurodyti EB Sutarties 234 straipsnyje.

Išimtys, kada prejudicinis sprendimas neprivalomas

ETT praktikoje suformuluotos išimtys, kurioms esant neskundžiamus sprendimus priimantys teismai neprivalo kreiptis prejudicinio sprendimo:

• Iškeltas klausimas nėra svarbus bylai.
• Dėl nagrinėjamos EB teisės nuostatos ETT jau pateikė savo išaiškinimą tokioje pačioje byloje arba ETT jau nagrinėjo tą patį teisės aspektą ir pateikė atsakymą, netgi jei svarstyti klausimai nėra visai identiški.
• Tinkamas EB teisės taikymas yra toks akivaizdus, kad dėl to negali kilti jokių pagrįstų abejonių (pranc. acte clair doktrina). Ar tokia galimybė egzistuoja, reikia įvertinti atsižvelgiant į EB teisės savitumus, į konkrečius sunkumus, su kuriais susiduriama ją aiškinant, ir į riziką, kad teismų praktika EB viduje gali išsiskirti.

Siekiant išvengti galimo nacionalinių teismų piktnaudžiavimo prejudicinio sprendimo institutu ir kartu užtikrinti ETT veiklos efektyvumą, ETT išimtiniais atvejais nepripažįsta kreipimosi dėl prejudicinio sprendimo leistinumo. Vienas iš tokių pavyzdžių - jei paklausimas yra akivaizdžiai hipotetinio pobūdžio. Kitaip sakant, nacionalinis teismas EB Sutarties 234 straipsnyje įtvirtintą procedūrą taiko priešingai jos tikslams, ir realiai ETT turėtų priimti sprendimą, nesant tikro teisinio ginčo, arba jei būtų akivaizdu, kad EB teisės norma, dėl kurios kreiptasi, nebus taikoma.

Nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimas

Nusikalstamą veiką padaręs asmuo, be jam paskirtos bausmės ar kitų baudžiamųjų arba auklėjamųjų priemonių, dažniausiai turi atlyginti ir savo veika padarytą žalą. Šiuo metu Lietuvoje iš kaltininko reikalaujama atlyginti tik su konkrečia nusikalstama veika susijusią tiesioginę žalą.

• LAT pažymėjo, kad tais atvejais, kai nusikalstama veika padarytos turtinės žalos dydis turi įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui, civilinis ieškinys turi būti galutinai išsprendžiamas apkaltinamuoju nuosprendžiu ir negali būti perduotas spręsti civilinio proceso tvarka (BPK 115 str. 1 ir 2 d.).
• Primintos BPK 114 straipsnio taikymo sąlygos - šis straipsnis yra skirtas tik tiems atvejams, kai bankrutuojantis (restruktūrizuojamas) juridinis asmuo į baudžiamąjį procesą yra įtrauktas kaip civilinis atsakovas, bet ne kaip civilinis ieškovas.

Turto konfiskavimas yra viena poveikio priemonių, kuria, viena vertus, siekiama nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, ir, antra vertus, užkardyti ekonominių nusikalstamų veikų ar kitų pažeidimų darymą. Pagal tai, kuriam tikslui valstybė teikia pirmenybę, yra konstruojamos turto konfiskavimą reguliuojančios įstatymo nuostatos. Jungtinių Tautų dokumentais ir Europos Sąjungos pamatiniais sprendimais valstybės skatinamos nustatyti tokias priemones, kad visa nusikaltimu gauta nauda būtų konfiskuota. Viena iš tokių priemonių, įtvirtinta 2005 m. Tarybos pamatiniame sprendime, yra išplėstinis konfiskavimas. Baudžiamosios teisės srityje Lietuva yra saistoma ne tik Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nuostatų, bet ir yra įsipareigojusi laikytis kai kurių tarptautinių dokumentų, pvz., Jungtinių Tautų konvencijos prieš korupciją.

Teisės mokslo ir praktikos renginiai

Vilniaus universiteto Teisės fakultetas aktyviai prisideda prie baudžiamosios justicijos plėtros organizuodamas mokslines-praktines konferencijas ir kitus renginius:

• VU Teisės fakultete vyko mokslinė-praktinė konferencija „Baudžiamosios, administracinės ir civilinės teisės sankirtos“, kurioje diskutuota aktualiomis temomis.
• Publikuotas recenzuotų mokslinių straipsnių rinkinys „Lietuvos baudžiamosios justicijos teisė. Patirtis ir ateitis“, skirtas profesoriui habil. dr. Gintarui Švedui už jo indėlį į Lietuvos baudžiamosios justicijos ir teisinės sistemos kūrimą.
• Pasirašyta bendradarbiavimo sutartis tarp VU Teisės fakulteto ir Lietuvos probacijos tarnybos dėl institucijų bendradarbiavimo, informuojant apie planuojamas konferencijas, seminarus ir supažindinant studentus su probacijos darbuotojų veikla.
• Organizuotas „Studentas vienai dienai“ renginys, kuriame moksleiviai ir kiti norintys galėjo dalyvauti universiteto paskaitose, įskaitant ir VU Teisės fakulteto siūlytas 7 skirtingas paskaitas.
• Vyko „Teisės mokslo pavasario“ renginys - tarptautinė mokslinė-praktinė konferencija „Lietuvos baudžiamosios justicijos kodifikuotosios teisės taikymo dvidešimtmetis“, organizuota Baudžiamosios justicijos katedros.
• Apginta disertacija tema „Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą“, kurioje pirmą kartą atlikta laidavimo taikymo praktikos baudžiamosiose bylose mokslinė analizė.
• VU Teisės fakulteto Privatinės teisės katedros docentė Danguolė Bublienė ir Baudžiamosios justicijos katedros docentė Gabrielė Juodkaitė-Granskienė paskirtos atitinkamai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus ir Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkėmis. Nesant nuolatinio Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko, šias pareigas laikinai eis teisėja Gabrielė Juodkaitė-Granskienė.
• Vilniaus universiteto Teisės fakultete vyks jau 10-asis Europos baudžiamosios teisės akademinio tinklo (ECLAN) ir VU TF organizuojamas doktorantų seminaras tema „Europos Sąjungos baudžiamosios teisės įtaka nacionalinėms baudžiamosios justicijos sistemoms“.

tags: #baud #iamoji #teise