Baudžiamasis įsakymas ir baudžiamoji byla yra du pagrindiniai būdai, kaip Lietuvoje baudžiama už įstatyme numatytus nusikaltimus arba baudžiamąsias veikas. Nors abu šie procesai yra susiję su baudžiamąja teise, jie turi keletą esminių skirtumų, susijusių su procedūra, sprendimo pasekmėmis ir apeliavimo galimybėmis.
Baudžiamojo įsakymo esmė
Baudžiamasis įsakymas yra paprastinės procedūros teismo sprendimas, kuriuo asmuo baudžiamas už nusikaltimą be visapusiško teismo proceso. Baudžiamojo įsakymo procedūra yra kur kas paprastesnė ir greitesnė nei baudžiamosios bylos, kuri yra išsamus teismo procesas, kuriame nagrinėjama asmenų kaltė dėl įtariamo nusikaltimo.
Pagal Baudžiamojo proceso kodekso (BPK) 418 straipsnio 1 dalį, dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė (išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos), nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu.
Kada taikomas baudžiamasis įsakymas?
Baudžiamojo įsakymo procedūra dažniausiai pradedama, kai policijos pareigūnas nustato, kad asmuo padarė mažesnę baudžiamąją veiką. Šiuo atveju ikiteisminio tyrimo metu prokuroras, nusprendęs kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, ir kaltinamasis tam neprieštaraujant, kaltinamasis aktas nerašomas.
Baudžiamojo įsakymo procesas
Prokuroro sprendimas ir nukentėjusiojo teisės
Prokuroras, priėmęs sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, privalo apie tai pranešti nukentėjusiajam. Nukentėjusysis per septynias dienas nuo tokio pranešimo gavimo gali prokuroro sprendimą apskųsti ikiteisminio tyrimo teisėjui. Tokį skundą ikiteisminio tyrimo teisėjas išnagrinėja per 5 (penkias) dienas nuo skundo bei jam išnagrinėti reikiamos medžiagos gavimo dienos.
Teisėjo veiksmai
Teisėjas, gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, ne vėliau kaip per 7 (septynias) dienas turi priimti vieną iš šių sprendimų:
- Surašyti teismo baudžiamąjį įsakymą.
- Perduoti bylą nagrinėti teisme, jei bylos aplinkybės nepakankamai aiškios ir abejones įmanoma pašalinti tik nagrinėjant bylą teisme. Tokiu atveju bylos nagrinėjimas turi būti surengtas praėjus ne mažiau kaip 3 (trims), bet ne daugiau kaip 10 (dešimčiai) dienų nuo prokuroro pareiškimo dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu nuorašo įteikimo kaltinamajam.
- Nutraukti baudžiamąjį procesą, jei teisėjas nustato, kad yra aplinkybių, dėl kurių procesas negalimas. Priėmęs nutartį dėl baudžiamojo proceso nutraukimo, teisėjas apie tai privalo pranešti kaltinamajam, nukentėjusiajam ir prokurorui.
Kaltinamojo teisės ir baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimas
Teisėjo surašytas baudžiamasis įsakymas įteikiamas kaltinamajam. Šis, nesutikdamas su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam baudžiamąjį įsakymą, prašymą surengti bylos nagrinėjimo teismo posėdį. Jei ši procedūra kaltinamojo įvykdoma, baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Jei kaltinamasis jos nepasirenka, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas.
Teismas, gavęs kaltinamojo prašymą su reikalavimu surengti bylos nagrinėjimą teisme, bylos nagrinėjimą privalo surengti ne vėliau kaip po 10 (dešimt) dienų nuo prašymo gavimo dienos.
Baudžiamasis įsakymas ir baudžiamoji byla: skirtumai
Nors baudžiamasis įsakymas ir baudžiamoji byla abu yra susiję su baudžiamąja teise, jie turi keletą esminių skirtumų:
- Procedūra: Baudžiamojo įsakymo procedūra yra paprastesnė ir greitesnė, dažnai priimamas sprendimas yra bauda arba administracinė sankcija, be visapusiško teismo proceso. Baudžiamoji byla yra daug sudėtingesnis ir išsamesnis teismo procesas.
- Sprendimo pasekmės: Baudžiamojo įsakymo metu priimtas sprendimas paprastai yra bauda arba administracinė sankcija. Baudžiamojoje byloje priimamas nuosprendis, kuris gali būti apkaltinamasis arba išteisinamasis, juo taip pat galima nutraukti baudžiamąją bylą.
- Teisminių posėdžių pobūdis: Nors ikiteisminio tyrimo duomenys yra neskelbiami, teismuose bylos paprastai nagrinėjamos viešai, išskyrus atvejus, kai baudžiamajame procese dalyvauja nepilnamečiai, nagrinėjami nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui. Teismo posėdis vyksta žodžiu, tiriami įrodymai, apklausiami kaltinamieji, nukentėję, liudytojai, ekspertai ir specialistai.
Baudžiamojo proceso eiga bendrai
Ikiteisminis tyrimas
Informacija, kurią pateikia nukentėjusysis, yra pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą. Jei policija, gavusi pranešimą ir atvykusi į įvykio vietą, surenka pakankamai informacijos, atskiro pareiškimo policijai pateikti nereikia. Tačiau oficialus pareiškėjo skundas kartais yra būtinas (pvz., lytinės prievartos atvejais). Neįžvelgus nusikalstamos veikos požymių, ikiteisminis tyrimas nepradedamas. Ikiteisminio tyrimo metu renkami visi reikšmingi duomenys, tiriamos aplinkybės siekiant nustatyti nusikaltusį asmenį.
Surinkęs visą informaciją, ikiteisminio tyrimo pareigūnas perduoda bylą prokurorui. Prokuroras nusprendžia, ar perduoti bylą teismui. Ikiteisminis tyrimas turi būti atliktas per kuo įmanoma trumpesnį laiką. Pagal Baudžiamojo proceso kodeksą:
- Tyrimas dėl baudžiamojo nusižengimo - per tris mėnesius.
- Dėl nesunkių, apysunkių ir neatsargių nusikaltimų - per šešis mėnesius.
- Dėl sunkių ir labai sunkių nusikaltimų - per devynis mėnesius.
Procesas teisme
Surinkęs visą reikiamą medžiagą, prokuroras perduoda bylą teismui. Byla toliau nagrinėjama teisiamajame posėdyje. Baigus nagrinėjimą, surašomas nuosprendis. Jis gali būti apkaltinamasis arba išteisinamasis, juo taip pat galima nutraukti baudžiamąją bylą. Jei nuosprendis apkaltinamasis, kaltinamasis pripažįstamas kaltu ir jam paskiriama bausmė. Jei nuosprendis išteisinamasis - jis pripažįstamas nepadariusiu nusikaltimo. Vietoje nuosprendžio, teismas gali priimti baudžiamąjį įsakymą.
Nuosprendžio vykdymas ir apskundimas
Teismui paskelbus nuosprendį, jis įsiteisėja per dvidešimt dienų. Jei aukštesnės instancijos teismui pateiktas skundas, pirminis nuosprendis laikomas neįsiteisėjusiu. Apylinkės teismo nuosprendžiai skundžiami apygardos teismui, apygardos teismo - Lietuvos apeliaciniam teismui.