„Baltik Vairo“ transformacija ir sėkmės faktoriai
Šiaulių dviračių gamykla „Baltik Vairas“ tapo viena iš sėkmės istorijų COVID-19 pandemijos fone, pasiekusi rekordinius veiklos rezultatus ir įsitvirtinusi kaip didžiausia dviračių gamintoja Šiaurės Europoje. Prieš ketverius metus atsidūrusi kone ant bankroto ribos, įmonė sėkmingai transformavosi. Nuo 2016 metų įmonei vadovaujantis Žilvinas Dubosas, kurį paskyrė naujieji gamyklą valdančios „Baltic Bicycle Trade“ akcininkai investicinis fondas „LitCapital I“ ir Danijos nekilnojamojo turto investicijų bendrovė „Asgaard“, pakeitė situaciją. „Baltik Vairas“ buvo tik darbščiųjų rankų būrelis, neturėjo pardavimų, pirkimų, produkto vystymo padalinių. Pirmiausia reikėjo įmonę padaryti nepriklausoma. Po „Panther“ bankroto „Baltik Vairas“ tapo nepatikima įmone, o klientai išsilakstė, kai kurių atsisakė patys, nes įmonė, dirbdama pilnu pajėgumu, vis tiek generavo beveik 1 mln. eurų nuostolį. Buvo atsisakyta prekybos centrų, kur maržos yra labai mažos. Per metus pardavimai krito nuo 286 tūkst. iki 126 tūkst. dviračių. Nuspręsta priimti netradicinį sprendimą - investuoti į darbuotojus, diegti „Lean“ sistemą, mokyti vadovaujantį personalą. Šis požiūris pasiteisino, ir įmonė pradėjo sparčiai augti.
Finansiniai rezultatai ir augimo prognozės
„Baltik vairo“ pajamos 2019-2020 finansiniais metais, kurie prasidėjo rugsėjį ir baigėsi 2020 metų pabaigoje, siekė 99,2 mln. eurų, o įmonė uždirbo 2,65 mln. eurų grynojo pelno. 2018-ieji finansiniai metai tapo rekordiniais: įmonės pajamos per metus išaugo 60 proc. ir pasiekė 60 mln. eurų. Skaičiuojant pagamintos produkcijos vienetus, gamykla surinko 52 proc. daugiau dviračių nei pernai - iš viso nuo įmonės konvejerių nuriedėjo 245 tūkst. dviračių. Pernai „Baltik vairo“ pajamos sudarė apie 75 mln. eurų, o šiemet įmonė planuoja augti iki 130 mln. eurų. 2021 metais bendrovė pardavė 337 tūkst. dviračių - 112 tūkst. daugiau nei 2020-aisiais. Šiemet „Baltik vairas“ ketina pardavimus dar didinti ir gauti 175 mln. eurų pajamų, šiuos tikslus bendrovė sieja su Europos Sąjunga ir naujų krovininių dviračių gamyba.
Virusai, marai ir žmonės | Ran Balicer | TEDxBGU
Dviračių deficitas ir rinkos tendencijos
Šiuo metu ne pats geriausias laikas įsigyti dviratį, sako dviračių pardavėjai ir gamintojai. Paklausai išliekant aukštumose, jų gamybai vis dar trūksta tam tikrų komponentų, todėl tai gali lemti, kad užsisakę dviratį jį gausite ir ilgiau nei po metų. Dviračių trūkumas, prasidėjęs pernai pavasarį, tęsis ir šiemet, tikėtina, ir kitais metais. Ž. Dubosas pirkėjams rekomenduoja nelaukti ir pirkti, jeigu randa patinkantį dviratį, nes rinka nebus patenkinta ir užpildyta dviračiais nei šiemet, nei, galimai, 2022 metais. Dviračių kainos taip pat augs dėl komponentų brangimo, penkis kartus išaugusių logistikos kaštų iš tolimųjų Rytų ir dviračių trūkumo. Kainos galėtų brangti iki 10 proc., be to, parduotuvėse nebebus nuolaidų arba jos bus minimalios, ką irgi reikėtų vertinti kaip produkto brangimą.
COVID-19 pandemijos įtaka
Dviračių poreikis yra didžiulis, nulemtas COVID-19 pandemijos. Dviratis tampa vis populiaresnis dėl to, kad yra saugus, lyginant su viešuoju transportu. Be to, europiečiai, negalėdami išvažiuoti atostogauti į užsienį, ieško galimybių, kaip praleisti laisvalaikį vietoje, o dviratis tampa populiaresne laisvalaikio praleidimo priemone. Pandemija taip pat lėmė didelį komponentų gamintojų ir dviračių surinkėjų stygių, nes karantino metu prarasta daug gamybos laiko.
Gamybos procesai ir inovacijos „Baltik Vaire“
„Baltik Vaire“ nuolat investuoja į kuo spartesnį naujų modelių kūrimą, todėl pernai įsigijo 3D spausdintuvą. Dabar pasigaminti prototipinę detalę ir įvertinti, ar ji tinka naujai kuriamo dviračio modeliui, užtrunka nepalyginamai greičiau. Įmonė dviračių kūrimo procesui paspartinti šiemet planuoja pasitelkti ir naująją 3D skenavimo įrangą. Investicijos skiriamos ir gamykloje esančiai fizinių bandymų laboratorijai - čia ekstremaliomis sąlygomis tikrinamas kiekvieno naujo modelio saugumas ir patvarumas. Gamykloje gaminami tarptautinių prekės ženklų dviračiai, dažomi rėmai, gaminami ratai, iš komplektuojančių detalių surenkami dviračiai. Gamybos procesas primena automobilių pramonę - tiekėjai veža komponentus, o „Baltik Vairas“ juos surenka.
Elektriniai dviračiai: dabartis ir ateitis
Pastaraisiais metais itin išpopuliarėjo elektriniai dviračiai, kurie leidžia keliauti į darbą nepatiriant didelio fizinio krūvio. Šiemet vien elektrinių dviračių planuojama pagaminti virš 120 tūkst., o pernai buvo pagaminta apie 33 tūkst. e. dviračių. Įmonė ir toliau investuoja į tranzitą iš tradicinių dviračių gamybos į elektrinius, optimizuojami procesai. „Baltik vairas“ investavo pandeminiu metu į elektrinių dviračių linijas - planavo jas pilnai apkrauti per dvejus metus, tačiau dar nepaleidus jau buvo visiškai apkrovę, ir užsakymų turi šiemet planuojamų. Ž. Duboso teigimu, nuo pernai elektrinių dviračių paklausa auga sparčiau nei tradicinių dviračių. Anksčiau elektrinių dviračių gamybos dalis įmonės apyvartoje sudarė apie 20 proc., tačiau šiais metais tikimasi, kad šis rodiklis viršys 50 proc. „Pagaminti pirmąjį šimtą tūkstančių elektrinių dviračių mums prireikė 16 metų, o antrajam šimtui tūkstančių neprireiks nė vienerių“, - pastebi Ž. Dubosas.
Darbuotojų gerovė ir darbo sąlygos
Šiandien „Baltik Vaire“ dirba apie 550 darbuotojų, penkiomis dešimtimis daugiau nei prieš metus. Vidutinis darbo užmokestis prieš mokesčius sudaro 1456 eurus (apie 932 eurus „į rankas“). Siekiant pagerinti darbuotojų išlaikymą, įmonė pradėjo analizuoti, kodėl darbuotojai išeina. Buvo suprasta, kad darbuotojus reikia įvesti į sistemą, mokyti vadovaujantį personalą, kad su darbuotojais reikia bendrauti teisingai. Šiandien „Baltik Vaire“ taip pat stengiamasi suteikti geresnes darbo sąlygas, pavyzdžiui, nemokamą arbatą, kavą, buljoną, įvairias šventes ir kitas smulkmenas. Sezono piko metu prie 320 nuolatinių darbuotojų prisideda apie 250 laikinai samdomų žmonių, samdomų nuo gruodžio pradžios iki gegužės pabaigos. „Baltik Vairas“ taip pat periodiškai testuoja visus darbuotojus dėl COVID-19, siekdama suvaldyti pandemijos iššūkius ir užtikrinti gamybos tęstinumą.
„Baltik Vairo“ vieta Lietuvos ir pasaulinėje rinkoje
Praktiškai visa „Baltik Vairo“ produkcija iškeliauja į Vokietiją, Olandiją, Daniją, o Lietuvoje įmonė parduoda mažiau nei 1 procentą dviračių. Tai yra nykstamai mažas kiekis, kuris galbūt siekia 0,1 proc. ir kiekvienais metais tik mažėja. „Baltik Vairas“ atidarė firminę parduotuvę ir biurą Vilniuje, prekybos centre „Nordika“. Šis žingsnis žymi įmonės sugrįžimą į Lietuvos rinką ir siekį geriau pažinti savo galutinį vartotoją. Pagrindiniai sugrįžimo tikslai - geriau pažinti savo galutinį vartotoją bei būti matomiems ir atviriems Lietuvos talentams, kurie norėtų prisijungti prie kompanijos. Taip pat siekiama ir toliau stiprinti bendradarbiavimą su čia veikiančiais produkcijos platintojais. Planuojama, kad „Baltik Vairo“ pardavimai Lietuvos rinkoje sudarys apie 2 proc., o pagrindinėmis rinkomis ir toliau išliks Vokietija, Olandija ir Danija.
Geopolitiniai iššūkiai ir tiekimo grandinė
Pagrindinis „Baltik Vairo“ iššūkis ateityje - suvaldyti komponentų tiekimą. „Baltik Vairas“ importuoja didžiąją dalį dviračių komponentų iš Kinijos, tačiau dėl prekybos karo tarp Kinijos ir JAV, dviračių gamintojai pradėjo migruoti į kitas šalis, tokias kaip Vietnamas ir Kambodža. Tai reiškia, kad paskui dviračių gamintojus migruoja ir jų komponentų tiekėjai. Šis pokytis kelia grėsmes dėl skirtingos kultūros, požiūrio į darbą ir prastai išvystytos infrastruktūros Vietname. Be to, logistinės bėdos, tokios kaip konteinerių trūkumas ir sudėtingumas rasti vietą laive, taip pat Sueco kanalo uždarymas ir Muitinės problemos, paveikė gamybą ir tiekimo grandinę.
„Pon.Bike“ gamykla Kėdainiuose
Viena didžiausių investicijų Kėdainių laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) tapo „Pon.Bike“ dviračių gamykla. Numatomos investicijos siekia apie 56,9 mln. eurų, o bus sukurta apie 600 naujų darbo vietų. Kėdainių gamykla yra septintoji ir pažangiausia „Pon.Bike“ gamykla, atitinkanti aukščiausius tvarumo ir švarios gamybos standartus. Lietuva buvo pasirinkta dėl savo stabilumo, paprastumo verslo aplinkoje, kultūros ir kvalifikuotos darbo jėgos, taip pat svarbiu veiksniu tapo puiki Lietuvos logistikos sistema. Kėdainių LEZ suteikė visas reikiamas sąlygas - didelį sklypą su gera infrastruktūra ir patogiu susisiekimu, o Kėdainių artumas Kaunui yra svarbus darbuotojų pritraukimo veiksnys. Svarbus veiksnys buvo ir ankstesnis „Pon.Bike“ bendradarbiavimas su Šiaulių dviračių gamintoju „Baltik Vairas“, kuris parodė motyvuotus ir kvalifikuotus Lietuvos darbuotojus.