Minint „Baltijos kelio“ trisdešimtąsias metines, visų trijų Baltijos šalių senovinių automobilių entuziastai, važiuodami senovine technika, pakartojo Baltijos kelią maršrutu: Vilnius-Ryga-Talinas. Šių metų pradžioje Rygoje susirinkę Lietuvos, Latvijos ir Estijos senovinės technikos klubų atstovai pasiryžo netradiciškai paminėti Baltijos kelio 30-ies metų sukaktį. Pasirašius tarptautinę sutartį, nuspręsta rugpjūčio 18-20 d., važiuojant senoviniais automobiliais, atkartoti Baltijos kelią istoriniu maršrutu - Vilnius-Ryga-Talinas.
Baltijos kelio reikšmė ir Molotovo-Ribentropo paktas
Vienas svarbiausių ir vieningiausių įvykių Baltijos šalių nepriklausomybės atkūrimo procese - tai 1989 metų rugpjūčio 23-ąją įvykęs reiškinys. Šią dieną lietuviai, latviai ir estai, rankomis susijungę į 600 kilometrų išsitęsusią žmonių grandinę, visam pasauliui pareiškė apie savo tautų apsisprendimo siekį. Įvertinus ir prisiminus tai, kad Baltijos kelią, kaip reiškinį, lėmė 1939 m. pasirašyti slaptieji protokolai, buvo siekiama visuomenę supažindinti ne tik su transporto priemonėmis, kuriomis buvo važiuojama Baltijos kelio metu (iki 1989 m. rugpjūčio 23 d.), bet ir su technika, kuri buvo naudojama Molotovo-Ribentropo pakto sudarymo laikais (1939 m. rugpjūčio 23 d.).
Baltijos kelias (latv. Baltijas ceļš, est. Balti kett) - apie 650 km ilgio susikibusių žmonių grandinė, 1989 m. rugpjūčio 23 d., minint 50-ąsias Molotovo-Ribentropo pakto (Vokietijos ir SSRS nepuolimo sutartis su slaptaisiais protokolais dėl Europos pasidalinimo tarp Vokietijos ir SSRS) metines. Lygiai 19 val., pasigirdus radijo signalams, šimtų tūkstančių žmonių grandinė nusidriekė nuo Gedimino bokšto Vilniuje per Ukmergę, Panevėžį, Pasvalį, Bauskę, pro Laisvės paminklą Rygoje, iki Hermano bokšto Taline. Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojai, susikibdami rankomis, sudarė gyvą grandinę per Baltijos valstybes, taip simboliškai atskirdami Baltijos valstybes nuo Sovietų Sąjungos ir išreikšdami norą būti laisvais. Spėjama, kad iš viso kelyje stovėjo apie 2-2,5 mln. žmonių, iš jų beveik 1 mln. - iš Lietuvos. Dešimtys tūkstančių, neįstengusių patekti į magistralę, susibūrė jos prieigose, sudarydami didžiausios grandinės atšakas. Tragiškus Molotovo-Ribentropo pakto įvykius atspindėjo vidinis žmonių susitelkimas ir ryžtas.
Žygio „Baltijos kelias 30“ tikslai
- Supanažinti visuomenę su automobiliais, kurie buvo eksploatuojami Molotovo-Ribentropo pakto sudarymo laikmetyje (1939 m. rugpjūčio 23 d.) ir Baltijos kelio metu (1989 m. rugpjūčio 23 d.).
- Apjungti ir suvienyti Baltijos šalių senovinių automobilių mėgėjus bei sustiprinti jų bendradarbiavimą.
- Prisiminti ir švęsti vieną svarbiausių ir vieningiausių įvykių Baltijos šalių nepriklausomybės atkūrimo procese.
Baltijos kelią surengė Lietuvos persitvarkymo sąjūdis, Estijos ir Latvijos liaudies frontai. Vienu metu įvykis buvo įtrauktas į Gineso pasaulio rekordų knygą kaip ilgiausia žmonių grandinė (atstumas nuo Vilniaus iki Talino per Valmierą ir Viljandį yra apie 670 km). Lietuvos teritorijoje „Baltijos kelio“ manifestacijoje dalyvavo apie 785-810 tūkst. žmonių su daugiau kaip 60 tūkst. automobilių. Maždaug 425-510 tūkst. akcijos dalyvių buvo apie 204 km ilgio kelyje Vilnius-Latvijos siena, o kiti - dar apie 300 tūkst. - dėl transporto kamšaties nepasiekę numatytos vietos sudarė „Baltijos kelio“ atšakas. „Baltijos kelio“ akcijos metu Lietuvoje susidarė daugiausia viena kryptimi važiuojančių automobilių eilių, ilgiausia transporto „grūstis“ ir buvo daugiausia lėktuvais išbarstyta gėlių. Šiai akcijai pasibaigus, o kai kur ir iki jos, vyko mitingai.
Dalyviai ir organizavimas
Dalyvavo istoriniai automobiliai ir motociklai, senesni nei 30 metų (pagaminimo metai - iki 1989 m. ir anksčiau). Prieš žygį buvo vykdoma dalyvių registracija. Registracijos metu buvo tikrinami senovinės transporto priemonės pagaminimo metai, techninis stovis ir originalumas.
Visą maršrutą iš Vilniaus į Taliną važiavo pagrindinė senovinės technikos grupė, kurią sudarė ne mažiau kaip 10 istorinių automobilių ir 10 motociklų, pagamintų iki Antrojo pasaulinio karo. Prie šios grupės galėjo prisijungti visi kiti senovinių automobilių entuziastai, važiuosiantys trumpesniais atstumais (savo šalies ribose, savo rajono ribose, prisijungdami prie parodų ir t. t.). Visi jie buvo registruojami ir jiems buvo įteikiami dalyvio pažymėjimai. Viso žygio (Vilnius-Talinas) dalyviams buvo įteikti specialūs ženkleliai. Iš viso žygyje užsiregistravo 205 įvairių senovinių transporto priemonių - nuo motociklų iki autobusų. Atsižvelgiant į technikos amžių, renginio dalyviai galėjo važiuoti nepilną žygio maršrutą. Buvo galima pasirinkti tik kažkurį kelio etapą, prisijungiant nuo Vilniaus, Panevėžio ar Pasvalio ir keliaujant tiek, kiek leidžia technikos galimybės bei vairuotojo norai.
Startas Vilniuje ir kelionė per Lietuvą
Rugpjūčio 18 d. (sekmadienį) į „Baltijos kelias 30“ - senovinės technikos žygio Vilnius-Ryga-Talinas startą Katedros aikštėje susirinko apie 150 istorinių transporto priemonių. Tarp jų buvo ir seniausias automobilis, dalyvavęs parodoje Vilniuje - Ford T Touring, pagamintas 1921 m., bei seniausias motociklas - 1928 m. pagamintas Indian Scout 101. Taip pat atvažiavo ir sunkioji technika - 1972 m. pagamintas autobusas.
Po trijų Baltijos šalių himnų sugiedojimo, renginio iškilmingąją dalį pradėjo Senovinių automobilių klubo „Klasika“ prezidentas Egidijus Einoris, pristatęs „Baltijos kelias 30“ žygio esmę, tikslus ir dalyvius. Katedros aikštėje sveikinamąjį žodį tarė LR Seimo pirmininkas Viktoras Pranskietis, Estijos ambasadorė Lietuvoje Jana Vanaveski, Latvijos Liaudies Fronto pirmininkas Romualdas Ražukas. Po jų kalbėjo LR Seimo narys Laurynas Kasčiūnas ir Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės klubo pirmininkas Romas Pakalnis. Susirinkusiuosius sveikino Latvijos senovinių automobilių klubo pirmininkas Agris Šmits ir Estijos senovinės technikos klubų atstovas Veiko Praks. Klubas „Klasika“ visus pasisakiusiuosius apdovanojo Baltijos kelio atminimo medaliais.
Dalyviams buvo išduoti renginio katalogai su visų dalyvių transporto priemonių nuotraukomis ir jų savininkų informacija. Labai gerai buvo organizuotas technikos įvažiavimas, parkavimas ir išvažiavimas iš Katedros aikštės. Pirmą kartą istorinės technikos parodoje, norint išvengti tepalo ir aušinimo skysčio teršalų, buvo panaudoti kartono lapai. Išvykus paskutinei transporto priemonei, „Klasikos“ tvarkdarių komanda operatyviai išvalė Katedros aikštės grindinį.
Kelias į Rygą
Išvykstant iš Vilniaus, nesugedo nei vienas automobilis ar motociklas. Kolonos greitis autostradoje Vilnius-Panevėžys buvo 55 km/val. Visi suspėjo, tik šiek tiek atsiliko motociklistai. Iš Vilniaus išvažiavusi senovinių automobilių ir motociklų kolona, be didelių gedimų ir trukdžių pasiekė Panevėžį. Priemiestyje, prie Šilagalio gyvenvietės, senovinę techniką pasitikę policijos pareigūnai, organizuotai ir darniai visus palydėjo iki Cido arenos. Tautinėmis juostomis ir valstybinėmis vėliavomis istorinės technikos entuziastus pasitikę panevėžiečiai, pakvietė Baltijos kelio minėjimui ir koncertui. Po iškilmingos dalies, į renginį gausiai susirinkę panevėžiečiai galėjo apžiūrėti senovinės technikos parodą, pasiklausyti folkloro ansamblio „Pulkelis“, kapelos „Nevėžis“, liaudiškų šokių kolektyvo „Grandinėlė“ pasirodymų. Puikus Panevėžio policijos pareigūnų darbas!
Įveikusi 45 kilometrus, skiriančius Panevėžį nuo Pasvalio, senovinė technika išsirikiavo aikštėje prie Pasvalio sporto mokyklos. Baltijos kelio žygio dalyvius ir miesto gyventojus pasveikino ir Baltijos kelią prisiminė Pasvalio rajono meras Gintautas Gegužinskas bei senovinių automobilių klubo „Klasika“ prezidentas Egidijus Einoris. Už šiltą ir nuoširdų priėmimą pasvaliečiams padėkojo ir tuo pačiu pakvietė pasigrožėti senoviniais motociklais bei automobiliais klubo „Klasika“ narys Alfredas Zigmantas. Senovinių transporto priemonių sustojimas Pasvalyje buvo pats trumpiausias iš visų sustojimų, įvykusių Lietuvoje.
Pirmosios dienos „Baltijos kelias 30“ žygis baigėsi jau sutemus, apie 21 valandą, žygio dalyviams atvykus į Rygos Motormuziejų. Muziejaus teritorijoje ir Bikernieki trasos prieigose visiems norintiems buvo pasiūlytos nemokamos vietos palapinėms ir automobilių parkavimui nakčiai.
Maršrutas ir įspūdžiai
Savo žygį, savotiškai atkartojantį tą, kuris rugpjūčio 23-iąją įvyko prieš tris dešimtmečius, pradėjo ir senovinių automobilių entuziastai iš Lietuvos, Latvijos bei Estijos. Iš viso žygyje užsiregistravo 205 įvairių senovinių transporto priemonių - nuo motociklų iki autobusų. Į renginį sugužėję smalsuoliai galėjo ne tik apžiūrėti ne vieną dešimtį skaičiuojančias transporto priemones, išpuoštas tautine atributika, bet ir pakalbinti jų savininkus.
Seniausias automobilis, važiuojantis Baltijos kelyje, - „Ford T Speedster“, pagamintas 1912 metais. Antikvarinės mašinos savininkas pasakojo apie „Mercedes-Benz 290 Cabrio D Long“, gamintus pagal specialų užsakymą Vermachto generolams, ir kad dienos šviesą išvydo vos pusšimtis modelio kopijų. „Tai buvo karo trofėjus, - automobilio atsiradimo istoriją pasakojo S. Bartkevičius. - Rusai po Antrojo pasaulinio karo juos nusavino ir paskui išdalino aukštosioms mokykloms. Dešimt metų tai buvo tuomečio Kauno politechnikos universiteto tarnybinis rektoriaus automobilis, kurį vairavo mano tėvukas.“ Dailiu kostiumu pasidabinęs mersedeso savininkas atviravo, kad dabar tai šeimos automobilis. Atėjus laikui, juo važinės sūnus, pilotuojantis boeingą, ar dukra su žentu. „Jis visiškai autentiškas - į automobilį žiūriu per padidinimo stiklą, kad nebūtų nieko svetimo, - šypsosi pašnekovas. - Esu nejaunas, tad mėgstu senovinę techniką. Turiu ir dar du senus motociklus, kurių vienas - 1938 metų.“
Bet šis senovinių automobilių žygis S. Bartkevičiui pirmiausia labai prasminga veikla. „Dalyvavau prieš trisdešimt metų Baltijos kelyje kartu su vaikais, tad ir dabar negalėjau atsisakyti. Gal kito jubiliejaus jau nebesulauksiu“, - sakė S. M.
„Lada“ senų automobilių žygyje važiuojantis Ernestas Marinskas atviravo, kad pačiam neteko išgyventi Baltijos kelio euforijos - vyras pats šiemet švenčia trisdešimtmetį. „Man, kaip jaunam žmogui, įdomu kultūringai ir kartu prasmingai praleisti laiką. O kartu ir proga iš garažo išsistumti automobilį, kuriuo važiuoju tik išskirtinėmis progomis“, - šypsojosi E. Marinskas. Ši mašina - gana naujas Ernesto pirkinys. Vyras jau turėjo „Lada“, bet pasitaikius progai įsigijo ir dar vieną. Iki tol turėjusią tik vieną šeimininką. Tas automobilį sovietmečiu buvo gavęs pagal paskyrą, tad labai prižiūrėjo ir rūpinosi. „Ji puikiai ir važiuoja, - patikino E. Marinskas. - Gal tik triukšmo daugiau lyginant su šiuolaikinėmis mašinomis.“
O štai iš Biržų atvykęs Almantas Januševičius į kelionę leidosi su 1959-ųjų „Opel Olympia Rekord“. Nors mašina vokiška, bet atkeliavusi iš Skandinavijos. Kai ją įsigijo A. Januševičiaus tėtis, buvo gerokai parūdijusi, tad teko restauruoti. „Prieš trisdešimt metų Baltijos kelyje stovėjome prie Saločių, - pasakojo biržietis. - Dabar leisimės savo senienomis iki pat Talino.“
Maršruto etapai
- Rugpjūčio 18 d. Vilniuje (Gedimino bokštas) - Ukmergė - Panevėžys - Pasvalys - Biržai (arba Bauskė). Maršruto ilgis - 203 km (jei važiuosime į Bauskę - 220 km).
- Rugpjūčio 19 d. Biržai (arba Bauskė) - Iecava - Kekava - Ryga - Sigulda - Cesis - Valmiera - Koni (Lilli pasienio stotis) - Karksi-Nuia. Maršruto ilgis - 321 km (nuo Bauskės 263 km).
- Rugpjūčio 20 d. Karksi-Nuia - Viljandi - Türi - Rapla - Talinas.
Baltijos kelio 30-mečio minėjimo renginiai
2019 m. rugpjūčio 23-ioji - Europos diena stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti ir Baltijos kelio dienai. Prieš 30 metų, 1989 m. rugpjūčio 23 d., minint 50-ąsias Molotovo-Ribentropo pakto metines, šimtai tūkstančių Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojų, susikibdami rankomis, sudarė gyvą grandinę per Baltijos valstybes, taip simboliškai atskirdami Baltijos valstybes nuo Sovietų Sąjungos ir išreikšdami norą būti laisvais.
Dusetų minėjimas
Rugpjūčio 23 d. iškilmingas Baltijos kelio 30-mečio minėjimas vyko ir Dusetose, Mažojoje Kultūros sostinėje. Minėjimas prasidėjo Dusetų Švč. Trejybės bažnyčioje. Klebonui kan. Stanislovui Krumpliauskui paaukojus mišias už Tėvynę Lietuvą, tautiškais rūbais pasipuošusių, patriotines dainas dainuojančių žmonių eisena atžygiavo į Dusetų Nepriklausomybės aikštę. Jos centre buvo uždegtos žvakelės, sustatytos į širdies formos ratą, kurį juosė balti kardeliai - Baltijos kelio simbolinės gėlės. Minėjimą pradėjęs Dusetų seniūnijos seniūnas Saulius Kėblys pasveikino visus susirinkusius žmones ir priminė Baltijos kelio reikšmingiausius momentus. Jis taip pat perdavė linkėjimus nuo Zarasų rajono mero Nikolajaus Gusevo ir administracijos direktoriaus Benjamino Sakalausko, kurie Dusetose buvo apsilankę važiuodami į Baltijos kelio 30-ųjų metinių minėjimą „Vienybės banga“. Seniūnas padėkojo Gruzijos (Sakartvelo) dienos organizatoriams Linai ir Gintautui Kažemėkams. Nuo pat ryto Dusetose vyko įvairūs Sakartvelo dienos renginiai - aitvarų gamyba ir kėlimas į orą, Ramunės Kerdokaitės-Vlasenkienės fotografijų darbų parodos „Sakartvelas vynuogės kekėje“ atidarymas, šios šalies filmų peržiūra, gruzinų vyrų choro „Iberi“ koncertas. Paminėti renginiai - dalis kultūrinių projektų, kuriuos šiais metais Dusetose, Mažojoje Kultūros sostinėje, vykdė Dusetų kultūros fondo įkūrėjai L. ir G. Kažemėkai bei Indrė Klimkaitė ir kurie sulaukė didelio dusetiškių bei miesto svečių susidomėjimo ir palaikymo. Sakartvelo diena prasmingai susijungė su Baltijos keliu - saulėtame danguje plevenančios milžiniškos Lietuvos ir Sakartvelo vėliavos simboliškai priminė apie sovietinei imperijai priklausiusių šalių išsivadavimo kovas.
Dusetų Nepriklausomybės aikštėje trispalvę iškėlė Irena Sakalauskienė, kuri kartu su vyru Benjaminu taip pat dalyvavo Baltijos kelyje. Sugiedojus Tautišką giesmę, į susirinkusius kreipėsi klebonas kan. S. Krumpliauskas. Jis didvyriais pavadino tuos Baltijos kelio dalyvius, kurių ryžtas ir entuziazmas padėjo trims Baltijos valstybėms susigrąžinti laisvę. Klebonas prisiminė anų dienų įvykius ir maldas, ryškiai įsirėžusius atmintin, džiaugėsi žmonių susiklausymu ir vienybe, kas apsaugojo nuo įvairių provokacijų. „Dievo ranka vedė mus!“ - baigė savo kalbą gerb. Tarp susirinkusių žmonių buvo nemažai Baltijos kelio dalyvių, vienas iš jų - Juozas Vainius - pasidalino savo prisiminimais. Ji dirbo tuometinėje Kelių inspekcijoje ir lydėjo automobilių kolonas, judančias link Ukmergės. Zarasų rajono koloną sudarė apie 40 autobusų ir keliasdešimt lengvųjų automobilių. Didžiausia spūstis buvo susidariusi Utenoje, tačiau pavyko ją įveikti ir nepavėluoti į zarasiškiams skirtą kelio ruožą Ukmergės kelyje.
Renginio vedėja Laima Gorpinič jautriais žodžiais kreipėsi į minėjimo dalyvius: „Būkit pasveikinti visi, mielieji, susirinkę tokią gražią dieną švęsti šios tikrai neeilinės progos! Prieš tris dešimtmečius Lietuvą, Latviją ir Estiją sujungusiai gyvai žmonių grandinei pabaigos nėra - Baltijos kelias tęsiasi mūsų visų širdyse…“ ir pakvietė kartu padainuoti, juk Baltijos kelias - tai ir dainuojanti revoliucija. Kartu su visais dainavo Kultūros centro Dusetų dailės galerijos liaudies kapela (vad. Sigita Gudonienė).
„Jeep Club Lithuania“ žygis
Siekdamas ypatingai paminėti jubiliejinius Baltijos kelio metus, VšĮ „Jeep Club Lithuania“ kviečia visus Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojus, automobilių, motociklų fanus, klubus, visus, kas turi tvarkingą transporto priemonę, į tarptautinį žygį per tris Baltijos šalis ir kartu atkartoti Baltijos kelią bei jo pagrindinę idėją - laisvę, vienybę ir brolybę. Žygis prasidėjo rugpjūčio 23 d. Baltijos kelio 30-mečiui paminėti skirtas tarptautinis automobilių ir motociklų žygis prasidėjo vienu metu dvejose sostinėse - Vilniuje ir Taline. Ypatingai, tautine atributika papuošti 30 automobilių iš Vilniaus, Katedros aikštės, 9 val. pajudėjo Talino link ir Panevėžį pasiekė apie 10.40 val. Iš Talino pajudėjusi kolona Panevėžį pasiekė apie 17.20 val. Prie šių automobilių, važiuojančių nuo Vilniaus ir Talino, numatytuose taškuose prisijungė kiti auto/moto fanai, savivaldybių atstovai bei norintys dalyvauti pavieniai dalyviai. Tikimasi ne tik atkartoti Baltijos kelią, bet ir „Factum“ agentūroje užregistruoti jubiliejinį Baltijos kelio 30-mečiui skirtą rekordą. 19 val. žygio dalyviai, atvykę iš Talino, finišuos Vilniuje, kur bus iškilmingai sutikti Katedros aikštėje, šventinio koncerto metu. Tuo pačiu metu grupė iš Vilniaus finišuos Taline. Baltijos kelio 30-mečiui paminėti skirto žygio metu šalys įteikė viena kitai simbolines dovanas - šalių ir sostinių vėliavas. Buvo giedami himnai. Žygio metu visi kviečiami automobilius pasipuošti specialiai Baltijos kelias 30-mečio minėjimui paruošta atributika.
tags: #baltijos #kelias #30 #autostrada