Baudos už nedarbingumo biuletenio taisyklių pažeidimą

Ligos išmoka yra svarbi finansinė parama asmenims, kurie dėl ligos ar traumos laikinai negali dirbti. Tačiau yra nustatytos aiškios taisyklės, kurių privaloma laikytis laikino nedarbingumo metu. Šių taisyklių pažeidimas gali lemti išmokos mokėjimo nutraukimą arba jos neskyrimą. Svarbu žinoti ne tik apie galimas baudas, bet ir apie ligos išmokos gavimo tvarką, stažo reikalavimus ir jos dydį.

Laikino nedarbingumo elgesio taisyklės ir jų pažeidimai

Išduodamas nedarbingumo pažymėjimą, gydytojas supažindina pacientą su gydymosi režimu ir elgesio taisyklėmis, galiojančiomis laikino nedarbingumo metu. Žmogaus veiksmai neturi užtęsti laikino nedarbingumo trukmės - priešingai, šis laikotarpis turėtų būti skirtas poilsiui ir gydymuisi.

Ko negalima daryti laikino nedarbingumo metu?

• Vartoti alkoholio ir kitaip svaigintis.
• Dirbti ar mokytis.
• Keliones Lietuvoje ar užsienyje.
• Dalyvauti kultūros, sporto, pramoginiuose ar kituose renginiuose.

Kada ligos išmoka nemokama?

Ligos išmoka nemokama, jeigu kompetentingos institucijos nustato, kad apdraustasis asmuo tapo nedarbingas dėl neblaivumo ar dėl piktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis. Tai reiškia, jei žmogus susirgo ar susižeidė būdamas neblaivus, ligos išmokos jis negaus.

Tiesa, žmonėms, kurie stacionariose gydymo įstaigose savanoriškai gydosi priklausomybę nuo psichoaktyvių medžiagų ar patologinį potraukį į azartinius žaidimus, ligos išmoka iš „Sodros“ lėšų mokama bendrąja tvarka.

Pažeidimų nustatymas ir pasekmės

Elgesio taisyklių pažeidimus gali nustatyti gydytojai, darbdaviai ir „Sodros“ specialistai, remdamiesi dokumentais, patvirtinančiais elgesio taisyklių pažeidimus. Dažniausiai „Sodra“ pranešimus apie pažeidimus gauna iš darbdavių, įvairių institucijų, gyventojų ar gydytojų.

Kai žmogus nesilaiko gydytojo nustatyto gydymo režimo, tai laikoma taisyklių pažeidimu. Pažeidus nedarbingumo laikotarpiu elgesio taisykles, išduodamas kitas nedarbingumo pažymėjimas, nurodant pažeidimo laikotarpį, nustatymo datą ir pažeidimo pobūdį. Pažeidus taisykles, ligos išmokos mokėjimas gali būti nutrauktas.

„Sodros“ specialistai atlieka nedarbingumo kontrolę, pasitelkdami informacines sistemas - programinę įrangą, kuri analizuoja nedarbingumo pažymėjimų išdavimą pagal tam tikrus rizikos vertinimo kriterijus. Kiekvienas atvejis vertinamas individualiai.

Nustačius pažeidimus, žmogus yra kviečiamas į Gydytojų konsultacinę komisiją (GKK), kurioje dalyvauja ir „Sodros“ atstovai. Ši kontrolė yra itin efektyvi: 2022 metais sveikatos būklės ir darbingumo patikrinimui buvo iškviesta beveik 11 tūkstančių laikinai nedarbingais pripažintų žmonių. Pakvietus žmones patikrinimui, asmens sveikatos priežiūros įstaigų gydytojai daugiau nei 60 procentų šių asmenų pripažįsta darbingais dar iki komisijos posėdžio, o tai reiškia, kad nedarbingumo pažymėjimai nedelsiant užbaigiami. Dar apie 4 procentai žmonių pripažįstami darbingais GKK posėdžio metu.

Ligos išmokos gavimas ir svarbūs aspektai

Ligos išmoką gali gauti žmogus, kuris yra draudžiamas ligos ir motinystės socialiniu draudimu, susirgo darbo metu ir dėl ligos prarado darbo pajamas.

Stažo reikalavimai

Pirmajai ligos dienai reikia turėti ne trumpesnį kaip 3 mėn. per paskutinius 12 mėn. arba 6 mėn. per paskutinius 24 mėn. ligos socialinio draudimo stažą.

Prašymo pateikimas „Sodrai“

Norint gauti ligos išmoką, reikia pateikti neterminuotą prašymą „Sodrai“. Nebūtina laukti, kol susirgsite ar reikės slaugyti sergantį vaiką, prašymą galima pateikti bet kada. Kartą pateiktas prašymas galios visiems ateities, taip pat ir buvusiems atvejams. „Sodra“ išmokas skiria už ne ilgesnį nei 12 mėnesių praėjusį laikotarpį nuo kreipimosi dienos.

Norėdami pateikti prašymą:

1. Prisijunkite prie asmeninės „Sodros“ paskyros gyventojams sodra.lt/gyventojui su elektroniniu parašu, el. bankininkyste ar per e. valdžios vartus.
2. Pasirinkite skiltį Prašymai -> Susirgau arba slaugau šeimos narį.
3. Pasirinkite „Prašymas skirti ligos išmoką (įskaitant slaugą) (neterminuotas) GPS1“ ir jį užpildykite.
4. Paspauskite „Pateikti“.

Susirgus ir gydytojui išdavus elektroninį nedarbingumo pažymėjimą, daugiau nieko nebereikės daryti, jei prašymas jau pateiktas.

Dalis žmonių, susirgę, nežino arba pamiršta, kad „Sodrai“ reikia pateikti neterminuotą prašymą skirti ligos išmoką. To nepadariusieji gali labai nustebti pastebėję, kad išmoka į banko sąskaitą taip ir neateina. Anot I. Ruginienės, gyventojams paprasčiausiai trūksta informacijos. Darbdavys nieko nepasako, o gydytojas išrašo laikinojo nedarbingumo pažymėjimą ir paleidžia namo. Toliau jau pačiam žmogui reikia išsiaiškinti, kaip iš tikrųjų viską reikia padaryti.

Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkės teigimu, skundų dėl išmokėjimų nepasitaiko, bet klausimų kelia pati sistema. Ne visada aišku, kokius veiksmus atlikti. Jei sergi, tai kurį laiką netenki pajamų, nes kol „Sodra“ sureaguoja ir paskiria išmoką, praeina kuris laikas. Išeina taip, kad darbdavys tau nemoka, nes sergi, o jis moka tik už pirmas dvi dienas, o vėliau jau „Sodra“. Laikotarpis gana sudėtingas darbuotojams, nes būna taip, kad tenka laukti pinigų, o ne kiekvienas turi finansinę pagalvę, kai kas gyvena nuo algos iki algos.

Ligos išmokos dydis ir mokėjimo tvarka

• Už pirmąsias dvi kalendorines nedarbingumo dienas (sutampančias su darbuotojo darbo ar tarnybos darbo grafiku) ligos išmoką moka darbdavys. Į apdraustojo asmens turimą ligos socialinio draudimo stažą neatsižvelgiama, šią išmoką gauna kiekvienas dirbantysis. Darbdavys turi mokėti ne mažiau kaip 62,06 proc. darbuotojo kompensuojamojo uždarbio.
• Nuo trečiosios laikinojo nedarbingumo dienos ligos išmoką moka „Sodra“. Norint ją gauti, reikia būti apdraustam - turėti darbo ar tarnybos santykius. Ligos išmokos dydis sudaro 62,06 proc. gavėjo kompensuojamojo darbo užmokesčio - vidutinių draudžiamųjų pajamų, buvusių tris mėnesius iki mėnesio prieš susirgimo mėnesį.
• Ligos išmoka už vaiko slaugą siekia 65,94 proc. gavėjo kompensuojamojo darbo užmokesčio ir mokama nuo pirmos dienos.
• Jei nustatyta profesinė liga arba nelaimingas atsitikimas darbe pripažintas draudžiamuoju įvykiu, ligos išmoka siekia 77,58 proc.

Kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas ligos išmokos dydis, yra apskaičiuojamas pagal žmogaus pajamas, nuo kurių buvo sumokėtos socialinio draudimo įmokos ligos socialiniam draudimui. Tai gali būti darbo pajamos, ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokos, nedarbo socialinio draudimo išmokos. Pavyzdžiui, jei asmens laikinasis nedarbingumas prasidėjo 2023 m. rugsėjį, vertinamos 2023 m. birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesių pajamos.

Nuo ligos išmokos gyventojas dar moka 15 proc. GPM ir 6,98 proc. PSD įmokos.

Ligos išmokos dydis nepriklauso nuo jos mokėjimo trukmės. Ligos ar traumos atveju ligos išmoka mokama iki darbingumo atgavimo dienos. Jeigu asmens laikinasis nedarbingumas tęsiasi trumpiau nei 14 kalendorinių dienų, ligos išmoka mokama pasibaigus laikinajam nedarbingumui už visą laikotarpį.

Minimalios ir maksimalios išmokos

Ligos išmokos turi savo „grindis“ ir „lubas“.

• Nuo liepos mėnesio minimali mėnesio ligos išmoka siekia 226,74 euro.
• Minimali vienos dienos ligos išmoka negali būti mažesnė nei 10,85 euro (buvo 10,51 euro).
• Maksimali mėnesio ligos išmoka asmens ligos ar traumos atveju yra 2 417,73 euro.

Vidutinė vienos dienos ligos išmoka šiuo metu yra apie 42,9 euro, vidutinė ligos išmokos trukmė darbo dienomis - 9,8.

Išmoka išmokama ne vėliau kaip per 17 darbo dienų nuo prašymo su visais reikiamais dokumentais ir (ar) duomenimis gavimo į išmokos prašyme nurodytą gavėjo sąskaitą.

Privalomasis sveikatos draudimas (PSD) ir VSD įmokos savarankiškai dirbantiems

Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) mokėjimas nesuteikia teisės gauti ligos išmoką. PSD reikia tam, kad žmogus galėtų pasinaudoti sveikatos priežiūros paslaugomis, turėtų teisę į kompensuojamuosius vaistus, medicinos pagalbos priemones ir kita.

Dažnai savarankiškai dirbantys gyventojai pajamas deklaruoja ir įmokas „Sodrai“ sumoka už visus metus iki kitų metų gegužės 1-osios. Tuomet „Sodra“ gali įvertinti, ar jie teisės į išmoką dieną buvo draudžiami, ar buvo įgiję reikalingą socialinio draudimo stažą, ir apskaičiuoti išmokos dydį pagal sumokėtas įmokas. Kad taip nenutiktų, „Sodros“ atstovė pataria VSD įmokas mokėti kiekvieną mėnesį.

Pavyzdžiui, savarankišką veiklą vykdantis žmogus susirgs ir gydytojas jam išduos nedarbingumo pažymėjimą rugsėjo mėnesį. Tam, kad žmogus turėtų teisę gauti ligos išmoką, VSD įmoka turi būti sumokėta ir pateiktas SAV pranešimas už rugpjūčio mėnesį.

tags: #baudos #del #biuletenio #taisykliu #pazeidimo