Automobilių avarijos yra neatsiejama eismo dalis, kuri gali sukelti tragiškas pasekmes. Šiame straipsnyje apžvelgiamos vienos baisiausių ir įsimintiniausių automobilių avarijų pasaulyje, taip pat aptariamos jų priežastys ir pasekmės.
Tragiškos masinės avarijos
Masinė avarija Ilinojaus valstijoje, JAV (2023 m.)
2023 metų balandžio mėnesį, JAV, Ilinojaus valstijoje, įvyko milžiniška masinė avarija greitkelyje, nusinešusi mažiausiai šešių žmonių gyvybes. Siaubas greitkelyje prasidėjo, kai vairuotojus staiga užklupo smarki smėlio audra, kuri visiškai paralyžiavo eismą ir sukėlė virtinę susidūrimų. Masinė avarija įvyko pirmadienį apie 11 val. dienos, vienoje pagrindinių Ilinojaus valstijos transporto arterijų, netoli Farmersvilio, Springfieldo vakaruose. Prasidėjus smėlio audrai vairuotojai staiga ėmė matyti vos kelis metrus į priekį ir nespėjo reaguoti. Tiek lengvieji automobiliai, tiek sunkesnis komercinis transportas, tiek sunkieji vilkikai rėžėsi vienas į kitą arba lėkė nuo kelio. Pareigūnai skelbia, kad maždaug trijų kilometrų atkarpoje susidūrė per 70 transporto priemonių. Liepsnojo vilkikai, o iš sumaitotų lengvųjų automobilių teko vaduoti keleivius. Anot vietos policijos, masinė avarija pareikalavo mažiausiai 6 gyvybių. Dar beveik 40 žmonių išgabenti į ligonines su skirtingais sužeidimais. Smėlio audra kilo dėl sausesnio nei įprasta balandžio mėnesio ir staiga pakilusio smarkaus vėjo.
Masinė avarija Vokietijoje (2009 m.)
Šis eismo įvykis, įvykęs 2009 metų viduryje Vokietijos greitkelyje, pretenduoja tapti vienu tragiškiausių istorijoje. Čia susidūrė net 259 automobiliai. Nelaimę lėmė smarkus lietus ir, žinoma, didžiulis leistinas greitis. Avarijoje sunkiai sužeisti 66 žmonės, o eismo įvykio likvidavimo darbai kainavo 2,5 mln. JAV dolerių.
Masinė avarija Mičigane, JAV (2015 m.)
2015 m. sausio 22 d. Mičigano valstijoje, JAV, įvyko didžiulė masinė avarija. Policijos duomenimis, tarp autoįvykyje dalyvavusių transporto priemonių buvo daugiau kaip 30 vilkikų. Yra daug sužeistųjų, tačiau apie žuvusiuosius kol kas nepranešta. Kelio ruožas tarp Hadsonvilio ir Zelando, kuriame įvyko autoavarija, ilgam buvo uždarytas abiem kryptimis. Otavos apygardos šerifo biuras tiria incidentą. Vairuotojai prašomi ir toliau vengti kelionių automobiliais. Masinė autoavarija yra žiemos audros, slenkančios per JAV, padarinys. Nacionalinė meteorologijos tarnyba paskelbė perspėjimus apie labai žemas temperatūras bei galimą gausų sniegą keliose valstijose. Perspėjimas galioja teritorijoms nuo Šiaurės Minesotos iki Viskonsino, Indianos, Ohajo ir Pensilvanijos bei Niujorko.
Ankstyvosios automobilių avarijos: istorinės perspektyvos
Pirmoji žinoma automobilio avarija (1834 m. arba 1869 m.)
Vairuotojai automobilius daužo nuo pat tada, kai ši transporto priemonė atsirado. Tačiau ilgą laiką taip ir nesutariama, kurią avariją galima pripažinti pačia pirmąja pasaulyje. Ar tai turėtų būti avarija, kurios metu buvo sužaloti žmonės ar būtinai turėjo būti žuvusiųjų? O galbūt tai turėtų būti tokia avarija, kurioje automobilis tiesiog į ką nors atsitrenkė? Savaeigių transporto priemonių judėjimui ne visada naudotas vidaus degimo variklis. Kai kurie kūrėjai naudojo garo variklius, kurie padėdavo transporto priemonei judėti. Johno Scotto Russello sukurta garų mašina tiesiog sprogo, žuvo keturi žmonės. Po tokios nesėkmės kūrėjas buvo priverstas uždaryti savo verslą. Kalbant apie šio įvykio aplinkybes, sklando versija, kad prie sprogimo prisidėjo aktyvistai, nusiteikę prieš savaeiges transporto priemones, kurie ant kelio primetė metalo.
Kai kurie šaltiniai nurodo, kad pirmoji mirtina avarija įvyko 1869-aisiais, kai Airijoje žuvo mokslininkė Mary Ward. Avarija nutiko tuomet, kai garais varoma savaeigė transporto priemonė per greitai įvažiavo į posūkį. Beje, niekas nėra tikras, kodėl M. Ward mirtis laikoma pirmuoju tragišku eismo įvykiu, atsižvelgiant į žmonių, kurie mirė J. S. Russello garo mašinos tragedijos metu, skaičių.
Pirmasis užfiksuotas eismo įvykis JAV (1891 m.)
Vienas iš ankstyvųjų automobilių išradėjų buvo Jamesas Williamas Lambertas. Išradėjas suvaidino didžiulį vaidmenį ankstyvojo automobilių vystymosi XIX amžiaus pabaigoje - jis pateikė daugiau kaip 600 patentų. Žinoma, jis mėgo ne tik ką nors išrasti, bet ir tai išbandyti. Deja, bet 1891 m. kelionė nebuvo sėkminga. Mašinai užvažiavus ant medžio šaknų, ji tapo nevaldoma ir atsitrenkė į žirgams pririšti skirtą buomą.
Pirma automobilio ir dviračio avarija (1896 m.)
Pasaulyje yra gausybė neatsakytų klausimų, tačiau atsakymas į klausimą, kas pirmas pradėjo kovą tarp automobilių vairuotojų ir dviratininkų, yra žinomas. 1896-aisiais Henris Wellsas vairavo „bearklį vežimą“ ir dalyvavo „bearklių vežimų lenktynėse“. Deja, bet nevaldomos mašinos kelyje atsidūrė dviratininkas Ebelingas Thomas. Pamatęs automobilį jis pasimetė ir nebežinojo, į kurią pusę traukti, todėl nusprendė tiesiog stovėti vietoje. Deja, tokia taktika nepasiteisino. H. Wellso automobilis atsitrenkė į dviratininką. Tai nebuvo tragiška avarija - E. Thomasui lūžo koja.
Pirmoji mirtina avarija Niujorke (1899 m.)
1899 metais Niujorke įvyko pirmoji mirtina automobilių avarija mieste. Ši tragedija įvyko Niujorke ir ją sukėlė elektromobilis. Būtent elektra varomas taksi tapo tragiškos avarijos įrankiu. Po tokios mašinos ratais pakliuvo Henris Halas Blissas. Pagal pateiktas išvadas, buvo nurodyta, kad H. H. Blissas mirė nuo šoko. Elektrinio taksi vairuotojas Arthuras Smithas buvo apkaltintas žmogžudyste, bet taip ir nenuteistas, nes buvo nuspręsta, kad H. H. Blisso mirtis „buvo netyčinė“. Nors apie šį nutikimą jau kitą dieną rašė „The New York Times“, per daug dėmesio šiai avarijai nebuvo skirta.
Žymiausios pasaulio avarijos su sportiniais ir prabangiais automobiliais
„Ferrari Enzo“ avarija Milane (2005 m.)
Ši tragiška avarija įvyko žvarbią 2005 metų spalio popietę Milane. Ji - dar vienas įrodymas, kaip siaubingai gali baigtis neatsargus vairavimas. „Ferrari Enzo“, vairuojamas 41 metų vairuotojo, lėkė net 257 kilometrų per valandą greičiu. Transporto priemonė tapo nevaldoma, ir nutiko baisiausia, kas galėjo atsitikti: smūgio būta tokio stipraus, jog vairuotojas žuvo iš karto, o automobilis pažiro gabalais. Skelbiama, kad milijono dolerių vertės automobilį jis pavojingai vairavo ir likus dienai iki tragedijos.
„Grand Prix“ avarija Pietų Afrikos Respublikoje (1977 m.)
Nors visi šiame straipsnyje minimi eismo įvykiai vienodai siaubingi, šis neabejotinai vienas tragiškiausių - bent jau sporto srityje. 1977 metais per „Grand Prix“ lenktynes Pietų Afrikos Respublikoje tragiškai žuvo lenktynininkas Tomas Pryce‘as. Lenktynių metu į bėdą pateko ir liepsnomis apsipylė kito sportininko automobilis, jis sustojo kelio pakraštyje. Prie jo skubiai pasileido du ugniagesiai: vienas budėjęs toje pačioje kelio pusėje, o kitas - kitoje trasos pusėje. Per kelią skubantį jaunuolį mirtinai pertrenkė 321 kilometro per valandą greičiu lėkęs T. Pryce‘as - iš devyniolikmečio liko tik skuteliai. Neišgyveno ir T. Pryce‘as - jo galvą sutraiškė tragiškai žuvusio ugniagesio neštas gesintuvas.
„Ferrari 360“ avarija Prancūzijos Modenos mieste (2004 m.)
Ši siaubinga ir vos per plauką tragedija nesibaigusi avarija įvyko 2004 metais Prancūzijos Modenos mieste. „Ferrari“ vairuotojas užmiesčio keliu skriejo 209 kilometrų per valandą greičiu. Spėjama, kad vyras tiesiog norėjo padaryti įspūdį savo merginai, todėl ir rinkosi tokį rizikingą važiavimą. Dideliu greičiu lėkęs automobilis, kurio vairuotojui galiausiai nepavyko suvaldyti, rėžėsi į elektros stulpą, nutraukė laidus ir lūžo pusiau. Laimei, tiek vairuotojas, tiek jo mylimoji per stebuklą liko gyvi.
„Lamborghini Murcielago“ avarija Egipte
Šis prabangus automobilis į avariją pateko naujo savininko rankose išbuvęs vos šešias dienas. Jis net nebuvo spėjęs savo transporto priemonės apdrausti. Panašu, kad šeimininkas norėjo išbandyti savo naujo žaisliuko galią, taigi leidosi į bandomąjį važiavimą. Egipto greitkeliu jis lėkė 241 kilometro per valandą greičiu ir rėžėsi į greitai važiavusį vilkiką. Iš 350 tūkst. dolerių kainavusio „Lamborghini“ liko tik metalo laužas, tačiau vairuotojui pasisekė išgyventi.
„Grand Prix“ avarija San Marine (1994 m.)
Vienu iš sėkmingiausių „Formulė 1“ lenktynininkų laikytas sportininkas Ayrtonas Senna 1994 metais tragiškai žuvo per „Grand Prix“ lenktynes San Marine. Lenktynėse pirmavęs A. Senna jau buvo kone tikras dėl pergalės, kai staiga nesuvaldė savo bolido ir nuvažiavo nuo trasos. Spėjama, kad avarijos priežastimi galėjo tapti vairo veleno gedimas. Po tragedijos „Formulė 1“ vadovybė patvirtino naujų saugos standartų, kurie padėjo užtikrinti, jog tokių nelaimių trasose nebūta jau 20 metų.
Superautomobilių avarija Japonijoje
Japonijos pareigūnai dešimties automobilių vairuotojams, kurių amžius nuo 38 iki 61 metų, pateikė įtarimus dėl galimų KET pažeidimų. Incidento tyrėjų teigimu, visi jie viršijo greitį ir aplaidžiai vairavo. „Keista buvo matyti tiek daug vienoje vietoje susidūrusių automobilių. Kai kurie iš vairuotojų teigė nežinoję jų automobilių charakteristikų, ar kokios jie galios“, - aiškino policijos atstovas Shinji Tanaka. Pranešama, kad policija nori superautomobilių vairuotojams skirti baudų už 4 mln. JAV dolerių. Galutinis sprendimas dėl baudų priklausys nuo tyrėjų išvadų.
Automobilių avarijos ir transporto priemonių istorijos analizė
Viena svarbiausių užduočių perkant naudotą automobilį yra nustatyti, ar jis kada nors dalyvavo eismo įvykyje. Į avariją patekusio automobilio kėbulas dažniausiai praranda originalų tvirtumą. Tai kelia grėsmę keleivių sveikatai ir net gyvybėms, kadangi kito eismo įvykio metu smūgis gali sukelti blogesnius padarinius. Automobilio kėbulą po avarijos galima tinkamai suremontuoti, bet tai yra brangu. Tikimybė įsigyti automobilį, kuris buvo patekęs į avariją, labai priklauso nuo jo markės ir modelio. Tyrimas yra pagrįstas duomenimis, gautais iš „carVertical“ vartotojų sugeneruotų ataskaitų. Ši platforma, pagal automobilio VIN numerį, teikia automobilių istorijos ataskaitas. Atskleidžiama informacija apie visus užregistruotus eismo įvykius, patirtus nuostolius jų metu ir t.t. Tyrimas buvo vykdomas nuo 2020 m. birželio mėn. iki 2021 m. birželio mėn., o jo metu išanalizuota beveik milijonas automobilių istorijos ataskaitų.
Automobilių markės su didžiausia eismo įvykių tikimybe
Žemiau pateiktos penkios automobilių markės, kurios, pagal įmonės ataskaitų duomenis, turi didžiausią ankstesnių eismo įvykių tikimybę:
- Lexus: Šio gamintojo automobiliai pasižymi patikimumu, bet taip pat yra galingi, todėl vairuotojai neretai pervertina savo vairavimo įgūdžius, taip didindami nelaimės tikimybę.
- BMW: Panašiai kaip „Lexus“, BMW automobiliai dažnai yra galingi ir skatina rizikingesnį vairavimą.
- Jaguar: Galingi ir prabangūs automobiliai, kurių vairuotojai taip pat linkę pervertinti savo galimybes.
- Subaru: Šio gamintojo pozicija šiame sąraše įrodo, kad net ir visų varančiųjų ratų sistemos ne visada gali apsaugoti nuo keblių situacijų. „Subaru“ automobilių savininkai dažniausiai važinėja už miesto ribų, kur sąlygos gali būti sudėtingesnės.
- Dacia: „Dacia“ automobiliai yra vieni pigiausių. Gamintojas gamina bazinės komplektacijos, paprastus automobilius biudžetą ribojantiems vairuotojams. Galima daryti prielaidą, kad pigesnių automobilių savininkai gali būti labiau linkę taupyti draudimo sąskaita arba neturėti galimybės tinkamai prižiūrėti transporto priemonę.
Automobilių markės su mažiausia eismo įvykių tikimybe
Žemiau parodytos penkios automobilių markės, kurios, pagal įmonės ataskaitų duomenis, turi mažiausią ankstesnių eismo įvykių tikimybę. Gali stebinti tai, kad net ir čia rodikliai yra gana aukšti. Šie rezultatai atskleidžia, kad markės prestižo lygis ir automobilio charakteristikos turi įtakos tikimybei, kad automobilis dalyvavo eismo įvykyje.
- Fiat: „Fiat“ įprastai gamina kompaktiškus lengvuosius automobilius, kurie rečiau patenka į rimtas avarijas dėl mažesnės galios ir dažnesnio naudojimo mieste.
- Citroen: „Citroen“ modeliai dažniausiai siūlo nebrangius automobilius, kurių variklių galia retai peržengia 100-150 AG, o tai mažina didelio greičio avarijų riziką.
- Peugeot: Panašiai kaip „Citroen“, „Peugeot“ automobiliai yra populiarūs dėl savo praktiškumo ir ekonomiškumo, bet rečiau siejami su didelio greičio incidentais.
Tyrimo metu buvo analizuojamos automobilių istorijos ataskaitos iš skirtingų Europos šalių. Tokie rezultatai galimi dėl skirtingų vairuotojų įpročių bei šalių ekonomikos. Vairuotojai, gyvenantys aukštą BVP turinčiose šalyse, įprastai gali įsigyti naujesnius automobilius. Vairuotojų įpročiai bei poreikiai taip pat turi įtakos tokiai statistikai, bet ankstesnis šios srities tyrimas buvo ribotas dėl duomenų stokos.
Automobilių avarijų prevencija ir aukų pagerbimas
Auganti automobilių avarijų problema
Automobilių avarijos šiomis dienomis yra auganti problema. Žinučių rašymas, skambučiai, valgymas - vairuotojai užsiima įvairiausia veikla, dėl kurių, anksčiau ar vėliau, patenka į eismo įvykius. Negana to, automobiliuose montuojami vis galingesni varikliai. Tinkamas automobilio sutvarkymas po avarijos yra brangus, ir ne kiekvienas gali sau tai leisti. Reikia atkurti originalų kėbulo standumą, pakeisti oro pagalves ir t.t. Daug vairuotojų randa pigesnes, bet nesaugias alternatyvas.
Pasaulinė diena žuvusiesiems eismo įvykiuose atminti
2005 m. lapkričio 26 d. Jungtinių Tautų Organizacija (JTO) priėmė rezoliuciją, kuria kreiptasi į šalių vyriausybes, kad kiekvienais metais trečiasis lapkričio sekmadienis būtų skirtas žuvusiesiems eismo įvykiuose paminėti. Kiekvienais metais pasaulyje eismo įvykiuose žūsta daugiau nei vienas milijonas žmonių, 50 milijonų sužeidžiama, daugelis jų lieka neįgalūs. Praėjusiais metais Lietuvoje eismo įvykiuose žuvo 256 žmonės, t. y. 46 eismo dalyviais mažiau negu 2012-aisiais. Tai mažiausias žuvusiųjų skaičius ne tik per 23-ejus šalies Nepriklausomybės metus, bet ir nuo 1959-1960 metų, kai eismo įvykiuose žuvo po 279 eismo dalyvius. Šiais metais (iki lapkričio 13-osios) Lietuvoje eismo nelaimėse jau netekome 216 eismo dalyvių, tarp kurių 23 nepilnamečiai. Šį sekmadienį, lapkričio 16-ąją, daugelyje Lietuvos bažnyčių bus aukojamos šv. Mišios, skirtos Pasaulinei dienai žuvusiesiems eismo įvykiuose atminti.
Renginiai Lietuvoje žuvusiems eismo įvykiuose atminti (Lapkričio 13-18 d., 2014 m.)
- Lapkričio 15-ąją, šeštadienį, 19.00 val. Vilniaus Šv. Teresės bažnyčioje (Aušros Vartų g. 14) Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas aukos šv. Mišias (tiesiogiai transliuojamos per Marijos radiją).
- Lapkričio 16 d. (sekmadienį) 12.00 val. visi vilniečiai ir miesto svečiai kviečiami į Lietuvos kariuomenės Šv. Ignoto bažnyčią (Šv. Ignoto g. 6). Čia šv. Mišias, skirtas žuvusiesiems ir nukentėjusiesiems eismo įvykiuose atminti, aukos Lietuvos policijos kapelionas A. Toliatas. Po jų 13.00 valandą vyks prevencinis renginys: dalyvaus žymus Lietuvos automobilių lenktynininkas Benediktas Vanagas, vyks susitikimas su Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos, Lietuvos kelių policijos tarnybos, kitų įstaigų (organizacijų), 2014 m. balandžio 4 d. pasirašiusių Saugaus eismo memorandumą, atstovais.
- Šį sekmadienį šv. Mišios taip pat bus aukojamos Jurbarko Švč. Trejybės, Kauno Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos), Kazlų Rūdos Švč. Jėzaus Širdies, Klaipėdos Šv. Marijos Taikos Karalienės, Mosėdžio Šv. arkangelo Mykolo, Pakruojo Šv. Jono Krikštytojo, Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų, Plungės Šv. Jono Krikštytojo, Rietavo Šv. arkangelo Mykolo ir Zarasų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčiose.
- Lapkričio 13-17 d. - Kaune, prie prekybos ir pramogų centro „Akropolis“, bus pastatytas eismo įvykio metu sudaužytas automobilis (žuvo žmogus).
- Lapkričio 14 d. - Šiauliuose.
- Lapkričio 16 d. - prie Alytaus miesto savivaldybės nuo 14.00 val. vyks atminties ir prevencijos renginys.
- Lapkričio 18 d. - Telšiuose, Turgaus aikštėje, renginys „Kelias nėra karo laukas, kuriame reikia kovoti“.
- Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato pareigūnai kartu su Radviliškio miškų urėdijos, VĮ „Šiaulių regiono keliai“, Radviliškio rajono savivaldybės atstovais ir dvasininkais tęsia jau ilgamete tapusią tradiciją lapkričio 1-30 d. lankyti žuvusiųjų eismo įvykiuose artimuosius ir žuvimo vietas.
tags: #baisiausios #automobiliu #avarijos #pasaulyje