„Formulės-1“ lenktynininkai, ypač ankstesniais laikais, kaskart sėdę į bolidą labai rizikavo savo gyvybe. Per šio sporto istoriją buvo įvairių įvykių, kai kurie pasibaigė ir mirtimi. Štai keletas baisiausių avarijų, nutikusių per „Formulės-1“ istoriją.
Tragiškos avarijos, nusinešusios gyvybes
Juleso Bianchi avarija (2014 m., Japonija)
2014 metais Japonijos „Suzuka“ trasoje vyko eilinės sezono lenktynės prastomis oro sąlygomis - siautėjo lietus. 42-ame rate pilotas Adrianas Sutilas nesuvaldė bolido ir išlėkė iš trasos. Trasos maršalai bandė jį pašalinti į saugesnę vietą, pasitelkę traktorių. Tačiau, jiems bandant tai padaryti, iš trasos išlėkė ir kitas pilotas, Julesas Bianchi, kuris, didžiulei nelaimei, avariją patyrė toje pačioje vietoje ir rėžėsi į traktorių. Tuomet 25 metų prancūzas patyrė rimtą avariją, jo bolidas buvo sumaitotas, o pats pilotas paniro į komą dėl rimtų pažeidimų kaukolėje. Deja, 2015 m. liepą jis mirė taip ir nepabudęs iš komos.
Gilleso Villeneuve'o incidentas (1982 m., Belgija)
1982 metais lenktynininkai itin rizikavo savo gyvybėmis, nes saugumo priemonės dar nebuvo tiek išvystytos. Belgijos etapo metu Gillesas Villeneuve'as susidūrė su Jochenu Massu. Abu lenktynininkai neįvertino vienas kito veiksmų: J. Massas norėjo pasitraukti dešinėn, kad praleistų atlekiantį G. Villeneuve'ą, o šis taip pat norėjo lėtai važiuojantį bolidą aplenkti per tą pačią pusę. Įvyko baisus susidūrimas, G. Villeneuve'o bolidas pašoko į viršų, keliskart vertėsi, o pats pilotas iškrito iš transporto priemonės ir nuskriejo bemaž 50 metrų. Pilotas tuoj pat buvo nugabentas į ligoninę, deja, po kelių valandų dėl patirtų sužalojimų mirė.
Nelaimė Italijoje (1978 m.)
Dar vienas kraupus incidentas nutiko 1978 metais Italijos lenktynių metu. Starte daug pilotų grūmėsi dėl geresnių pozicijų, kai Jamesas Huntas rėžėsi į Ronnie Petersono bolidą, o šis - į barjerus. Bolidas ėmė liepsnoti, o pats švedas užstrigo kokpito viduje. Gelbėtojai jį greitai ištraukė. Vis dėlto ligoninėje jam buvo nustatyti lūžiai 27 vietose. Greitai jo būklė pablogėjo, sutriko inkstų ir širdies veikla. Medikai jau negalėjo jam padėti, ir praėjus dienai po incidento R. Petersono gyvybė užgeso.
Milžiniškas susidūrimas Pietų Afrikoje (1977 m.)
1977 metais Pietų Afrikos etapo metu nutikusi avarija laikoma vienu baisiausių incidentų šio sporto istorijoje. Trasos maršalas Jansenas Van Vuurenas suskubo padėti pavojingoje vietoje sustojusiam pilotui, bet jam bėgant per trasą atlėkė kitas bolidas ir tiesiog jį partrenkė. Didžiulei nelaimei, žuvo ir pats bolido pilotas Tomas Pryce'as. Jam į galvą, kai lenktynininkas partrenkė per trasą bėgantį maršalą, pataikė J. van Vuureno nešamas gesintuvas. Maršalas juo norėjo gesinti liepsnojantį trasoje sustojusį kitą bolidą. Abu incidento dalyviai, maršalas ir jį partrenkęs pilotas, neišgyveno.
Čempiono žūtis San Marine (1994 m.)
1994 metų San Marino etapas visiems laikams įeis į sporto istoriją. Incidentai prasidėjo dar kvalifikacinių važiavimų metu. Keli lenktynininkai milžinišku greičiu rėžėsi į barjerus. Incidentų gausa toliau sukrėtė, o netrukus vienas jų baigėsi mirtimi. Jaunasis austras Rolandas Ratzenbergeris nesuvaldė bolido, apsivertė, stipriai trenkėsi į trasos barjerus. Pilotas žuvo. Kai kurie pilotai, tarp jų ir Ayrtonas Senna, prašė atidėti lenktynes, bet organizatoriai to nepadarė. Jie net sakė pilotui, jei šis bijo, gal geriau eiti žvejoti, o ne lenktyniauti. Kitą dieną vykusiose lenktynėse įvyko dar viena tragiška avarija. A. Senna posūkyje nesuvaldė bolido ir atsitrenkė į apsauginę sieną. Bolidas tiesiog subyrėjo. Trasos maršalai iškėlė pilotą iš bolido, jam tuoj pat buvo suteikta medicininė pagalba. Jo širdies dūžiai buvo silpni, A. Senna neteko daug kraujo ir patyrė daugybinius kūno sužalojimus. Vėliau jo gyvybė užgeso ligoninėje. Tyrėjai paskui A. Sennos bolide rado Austrijos vėliavą. Kaip vėliau paaiškėjo, pilotas norėjo po lenktynių finišo pagerbti prieš tai dieną žuvusį R. Ratzenbergerį.
Sunkios, bet ne mirtinos avarijos
Romaino Grosjeano avarija (2020 m., Bahreinas)
2020 metais Bahreino „Formulės-1“ Grand Prix lenktynėse Romaino Grosjeano bolidas lūžo pusiau ir iškart užsiliepsnojo po susidūrimo su atitvarais. Lenktynininkas liepsnose praleido apie 10-20 sekundžių. Laimei, trasos maršalai iškart suskubo vaduoti pilotą ir gesinti bolidą. R. Grosjeanas rimtesnių sužalojimų išvengė, nors artimiausias dienas praleido ligoninėje. Prie piloto saugumo itin prisidėjo ir vadinamoji „halo“ sistema - iš titano pagaminta tvirta apsauga, uždėta ant bolido virš pilotų galvų. Ji pradėta naudoti 2018-aisiais ir iš pradžių tiek sirgaliai, tiek patys pilotai nebuvo ja patenkinti, teigdami, kad ji bjauroja bolido grožį ir apsunkina vairavimą dėl pasikeitusio regėjimo lauko. Tačiau ši apsaugos priemonė, anot ekspertų, būtent ir buvo skirta tokiems įvykiams, kadangi be jos lenktynininkų rizika patirti ypač galvos traumas yra labai didelė.
Romain Grosjean's Fireball Crash Onboard
Roberto Kubicos incidentas (2007 m., Kanada)
2007 metais Kanados etapo metu lenkas Robertas Kubica patyrė avariją, kuri visam laikui pakeitė jo gyvenimą. Lenktynininkas nesuvaldė bolido, išlėkė iš trasos, jo vairuojama transporto priemonė pašoko į orą ir stipriai rėžėsi į trasos atitvarus. R. Kubica patyrė įvairių sužalojimų, tačiau, laimei, pavojus gyvybei negrėsė. Vis dėlto pilotas patyrė rimtų rankos sužalojimų. 2011 metais dalyvaudamas ralio varžybose jis vėl patyrė avariją, po kurios jo karjera „Formulėje-1“ taip ir nesusiklostė taip, kaip galėjo, nors lenkas buvo laikomas vienu talentingiausių lenktynininkų. Vėliau sezoną jis atstovavo „Williams“ komandai, tiesa, joje buvo tik kaip pilotas-testuotojas, o karjerą tęsė kitose automobilių sporto varžybose.
Niki Laudos avarija (1976 m., Vokietija)
1976 metais Vokietijoje Niki Lauda dar prieš lenktynes kritikavo organizatorius, kad šie leidžia joms įvykti, nes sąlygos nebuvo pačios geriausios. Vis dėlto startas buvo duotas, bet jau antrame rate N. Laudos vairuojamas „Ferrari“ bolidas rėžėsi į atitvarus ir užsiliepsnojo. Pilotas patyrė lūžių, apdegė didžiąją dalį kūno. Vėliau ligoninėje paniro į komą. Medikai nieko gero neprognozavo, bet lenktynininkas pabudo iš komos ir galų gale vėl atsistojo ant kojų. Legendinis N. Lauda yra triskart tapęs čempionu, o nuo 2012 metų iki pat mirties 2019 metais jis dirbo „Mercedes“ komandos konsultantu.
tags: #baisiausios #auto #avarijos #rusijoje