Eismo įvykiai yra viena pagrindinių žmonių mirties priežasčių visoje Europoje. Eismo įvykių statistika padeda sekti autoįvykių skaičių, jų tipą, dokumentuoti sužeistųjų bei žuvusiųjų skaičių. Lietuva yra vienintelė Europos Sąjungos valstybė, kuriai nuo 2011-ųjų iki 2021-ųjų pavyko sumažinti eismo įvykiuose žuvusiųjų asmenų skaičių daugiau nei 50-čia procentų. Tačiau, net ir ženkliai sumažinus žuvusiųjų skaičių, Lietuva vis dar šiek tiek atsilieka nuo Europos Sąjungos vidurkio.
Eismo įvykių statistikos svarba prevencijai
Eismo įvykių statistika vedama ne tik tam, kad žinotume, kiek eismo įvykių įvyko. Ji renkama siekiant taikyti įvairias prevencines programas kelyje ir sumažinti avarijų bei kitų autoįvykių kiekį. Mažiau avarijų reiškia mažiau sužeistų bei žuvusių asmenų.
LTSA (Lietuvos transporto saugos administracija) iki šiol naudoja metodą, vadinamą „5 kodėl“. Naudojant šį metodą siekiama nustatyti, kodėl autoįvykis įvyko, sukuriama nuosekli įvykių grandinė ir nustatomos tikslios priežastys.
Pagrindinės eismo įvykių priežastys
Netinkamas transporto priemonių vairuotojų elgesys yra pati dažniausia eismo įvykių, kuriuose žuvo žmonės, priežastis. Netinkamas vairuotojo elgesys apima neatidumą lenkiant, chuliganišką vairavimą, skubėjimą, kelio dangos neįvertinimą, įvairius pašalinius veiksmus, tokius kaip mobiliojo ryšio priemonių naudojimas ar valgymas.
Vairavimas apsvaigus
Dalyvavimas eisme apsvaigus yra viena iš daugiausiai mirčių atnešančių eismo įvykių priežasčių. Vartoję alkoholio, narkotikų ar netgi tam tikrų vaistų, vairuotojai gali tapti neatidūs, nesiorientuoti kelyje, nesuvokti atstumo tarp transporto priemonių.
Greičio viršijimas
Greičio viršijimas taip pat yra viena iš dažniausiai pasitaikančių priežasčių, sukeliančių autoįvykius. Eismo įvykių statistika nurodo, kad 2023-iaisiais metais būtent saugaus greičio nesilaikymas sudarė daugiau nei 50 procentų autoįvykių, kuriuose žuvo žmonės.
Pėsčiųjų elgesys ir infrastruktūra
Netinkamas pėsčiųjų eismo dalyvių elgesys lygiai taip pat daro įtaką eismo saugumui, kaip ir transporto priemones vairuojančių eismo dalyvių. Dažniausios problemos yra pėsčiųjų neatidumas prieš žengiant į važiuojamąją kelio dalį, skubėjimas, atšvaitų bei liemenių nenaudojimas tamsiame kelyje, pašaliniai veiksmai (naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis, ausinėmis). Netinkama ar nebaigta infrastruktūra gali pakišti koją dviratininkams.
Techninė transporto priemonių būklė ir oro sąlygos
Transporto priemonių techninė būklė taip pat labai svarbi ir neretai apie ją užsimena eismo įvykių statistika. Ne veltui automobiliams reikia keisti padangas į žiemines. Pasitaiko atvejų, kai netinkamas padangų protektoriaus gylis tampa autoįvykio priežastimi. Oro sąlygos ir meteorologiniai reiškiniai taip pat gali padaryti įtaką eismui kelyje.
Prevencinės programos ir saugaus vairavimo principai
LTSA nuolatos rengia prevencines programas ir skatina susidomėjimą jomis. Tai apima platesnes teorijos temas besimokantiems vairuoti bei saugaus praktinio vairavimo pamokas slidžiame kelyje arba tamsiuoju paros metu.
Vien patirtis kelyje nepadeda, net ir labai patyrę, kelis dešimtmečius vairuojantys asmenys patenka į autoįvykius. Neretai žmonės patenka į avariją ne dėl savo kaltės. Todėl pagrindinis bet kokio, pradedančiojo ar patyrusio vairuotojo uždavinys yra vairuoti labai atidžiai, numatyti visų aplink esančių eismo dalyvių galimus veiksmus.
Visuomet pasirinkite saugų greitį, atsižvelgiant ne tik į kelio ženklus, bet ir oro sąlygas bei situaciją kelyje (pavyzdžiui, kelio remontą). Nevairuokite apsvaigę ar labai pavargę. Vienas netinkamas sprendimas kelyje gali tapti mirtinu, tad vairuokite jausdami atsakomybę už savo bei kitų eismo dalyvių gyvybę.
Dešiniavairių automobilių legalizavimas Lietuvoje
Diskusijose dėl dešiniavairių automobilių saugumo padėtas taškas. Nuo 2018 m. sausio 1 d. tokie automobiliai tapo legalūs Lietuvoje, tačiau su keliomis išlygomis. Pavyzdžiui, bus draudžiama juos vairuoti pradedantiesiems.
Justas Rašomavičius, Valstybinės kelių transporto inspekcijos (VKTI) viršininko pavaduotojas, patvirtino, kad Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme (SEAKĮ) numatytos pataisos, apibrėžiančios dešiniavairių automobilių, įprastai pritaikytų eismui kairiąja kelio puse, naudojimą Lietuvoje. Šioms pataisoms pritarta ir jos įsigaliojo nuo 2018 m.
Papildomos išlygos numatytos keleivius vežantiems autobusams, mat jų bent vienos keleiviams laipinti skirtos durys privalo būti dešinėje pusėje. Įstatymo pataisose numatyta ir tai, kad vairuoti dešiniavairius automobilius galės ne visi. Tuomet užteks kreiptis į bet kurią techninės ekspertizės įmonę, kuri patikrins įrangos veikimą, jos tinkamumą naudoti, patvirtins, kad esami žibintai yra skirti eismui dešiniąja kelio puse.
Pašnekovas akcentavo, kad automobilių su vairu dešinėje pusėje tinkamumas naudoti bus tikrinamas ir sustabdžius kelių policijos pareigūnams. Diskusija, leisti ar neleisti lietuviams važinėtis su automobiliais, kurie pritaikyti kitokiai eismo koncepcijai, truko kelerius metus. Dar 2015 m. Konstitucinis Teismas priminė ne tik tai, kad tokiu draudimu Lietuva pažeidžia ES teisę, apie ką ES Teisingumo teismas pranešė dar 2014 m. kovą ir paskelbė, kad Lietuva turi leisti registruoti tokius automobilius.
tags: #avariju #statistika #vairuojant #desines #puses #vairu