Straipsnyje apžvelgiamos įvairios avarijos ir incidentai, nutikę Panevėžio regione, ypač susiję su kariniais daliniais, aviacija bei viešojo sektoriaus darbuotojų elgesiu.
Eismo įvykiai ir incidentai su kariniu transportu
Avarija su miškovežiais ir kariškių autobusiuku
Panevėžio rajone, aplinkkelyje, ties Vaišvilčių I kaimu, Vilniaus kryptimi, dėl eismo įvykio buvo užblokuotas eismas. Šios avarijos metu nukentėjo vienas asmuo, kuris buvo išgabentas į ligoninę. Eismas buvo atnaujintas po 16 valandos. Avarija įvyko, kai nuo Panevėžio pusės važiavusiam miškovežiui, gabenusiam rąstus, sprogo priekinė kairės pusės padanga. Tuo metu priešpriešine eismo kryptimi važiavo kitas miškovežis, tačiau be krovinio. Sprogus padangai, miškovežis pradėjo važiuoti į priešingos eismo juostos pusę. Nors kitas vairuotojas bandė pasitraukti į dešinę, įvyko susidūrimas - vieno miškovežio vilkikas kliudė kito kabiną, o priekabos susikabino ir sulūžo dėl greičio. Krintantys rąstai kliudė ir į Panevėžio pusę važiavusį Lietuvos kariuomenės Depų tarnybos autobusiuką. Autobusiuke važiavo du kariškiai. Incidento metu išsiskleidė oro pagalvės, kurios apsaugojo ekipažą nuo rimtesnių sužalojimų. Medikų pagalbos prireikė keleivio vietoje važiavusiai kariškei. Kariškiai džiaugėsi, kad rąstai neatšoko aukštyn ir, riedėdami pažeme, tiesiog nustūmė autobusiuką nuo kelio, nes priešingu atveju avarijos pasekmės galėjo būti skaudesnės. Po avarijos kelyje sutriko eismas, dalis eismo juostos buvo užversta rąstais. Šis incidentas atkreipia dėmesį į galimus pavojus keliuose, ypač gabenant didelius krovinius, ir rodo, kaip sprogusi padanga gali sukelti grandininę reakciją su rimtomis pasekmėmis.
Kariškių transporto avarija Kazlų Rūdos savivaldybėje
Kazlų Rūdos savivaldybėje įvyko eismo įvykis, į kurį pateko kariškių transportas. Paaiškėjo, kad kariškių automobilis atsitrenkė į priekyje važiavusį neuniformuoto policijos pareigūno automobilį. Po smūgio vienas iš kariškių automobilių, vairuojamas tarnybos metu uniformuoto ir blaivaus 27-erių metų Lietuvos kariuomenės kariškio, nuvažiavo nuo kelio ir apvirto. Per šį incidentą iš viso buvo sužaloti 9 asmenys, iš jų 8 kariai. Jie patyrė įvairių sužalojimų, tačiau, suteikus medicininę pagalbą ligoninėje, nukentėjusieji buvo išleisti gydytis ambulatoriškai. Tai nėra vienintelis atvejis, kai į eismo įvykius patenka Lietuvos kariuomenei priklausantis transportas. Verta paminėti, kad kariams, važiuojantiems karinėse transporto priemonėse, dengtose tentais, privaloma sėdėjimo vietose prisisegti saugos diržais ir dėvėti šalmus. Kelių eismo taisyklių 189 punktas numato, kad keleivius vežti leidžiama tik tam skirtomis (arba specialiai tam pritaikytomis) transporto priemonėmis ir tik pagal konstrukciją keleiviams skirtose vietose.
Suformuota Lietuvos kariuomenės lengvoji pėstininkų brigada „Aukštaitija“
Aviacijos incidentai ir entuziastų veikla Panevėžio kariniame dalinyje
Sigito Noreikos aviacijos pradžia ir incidentai su sklandytuvais
Pažintį su aviacija panevėžietis lakūnas Sigitas Noreika pradėjo nuo parašiutizmo Pajuosčio kariniame dalinyje, kur būdamas 15-metis paauglys atliko keletą šuolių parašiutu. Pradžioje skraidymo entuziastai naudojo paprastus sklandytuvėlius, kuriuos tempiant guminėmis virvėmis pavykdavo pakilti vos kelis metrus ir nuskristi 100-200 metrų. Kam nepasisekdavo, aplamdydavo sklandytuvą ir patys jį remontuodavo. Vėliau paaugliams buvo skirtas rimtesnis mokomasis sklandytuvas „Primorec“ („Pajūrietis“).
1963 metų sklandytuvo avarija
1963 metais sklandytuvu „Primorec“ būrelio vadovas, sovietinis lakūnas, kartu su savo mokiniu, nepasiekę Stetiškių aerodromo, įsirėžė į Sodų gatvėje esančio privataus namo stogą.
Motorizuoto sklandytuvo kūrimas ir draudimai
1964 metų rugpjūtį S. Noreika ir P. Laurenčikas atliko pirmą skrydį motorizuotu sklandytuvu, patys primontavę prie jo liaudyje „emka“ vadinamo motociklo variklį. S. Noreika prisimena: „Tada apie tai dar neturėjom supratimo, kai neleido pakilti iš aerodromo, skridau iš gretimos pievos.“ Kartą prisistatė saugumas ir liepė išardyti sklandytuvą, o jeigu ne, grasino sunaikinti patys. Du kartus užgesus sklandytuvo varikliui, jam teko leistis tiesiog ant pievos. Vieną rudenį vaikinai sklandytuvą išardė ir paliko pas ūkininką daržinėje, nes patys neturėjo nei garažo, nei angaro.
Sklandytuvo patobulinimai ir kritimas
Aviacijos entuziastai sugalvojo patobulinti sklandytuvą - degalų baką įdėjo už kabinos. Bet vienas draugas nutarė skristi pilnu degalų baku. Kylant viskas buvo gerai, bet pakilus ir greičiui sumažėjus sklandytuvas pradėjo suktis, leistis žemyn, kol nukrito.
Aviacijos techninio sporto klubo įkūrimas ir „Lituanicos“ kopija
Netrukus aviacijos entuziastai nutarė Panevėžyje atgaivinti sklandymą ir įkūrė Aviacijos techninį sporto klubą. Tuo metu Agojaus aerodromas buvo uždarytas, o filmo direktoriui su sovietų pasieniečiais nepavyko susitarti dėl leidimo skraidyti. S. Noreika prisimena: „Kai nusileidau, pripuolę pasieniečiai ėmė klausinėti, kas skrido, pasakiau, kad aktoriai, apsirengę lakūnų kostiumais.“ Vėliau S. Noreika su „Lituanicos“ kopija įvairiose šventėse Lietuvoje dar daug skraidė - viską sudėjus būtų net 90 valandų ore.
S. Noreikos veikla po Nepriklausomybės atkūrimo
Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, S. Noreika, kaip pats sako, „gražiai buvo išprašytas iš Aviacijos techninio sporto klubo vadovų, bet liko jame dirbti instruktoriumi.“ Tuo metu S. Noreikai buvo 50 metų, ir jis jau nebetiko tarnauti kariniu lakūnu Pajuosčio dalinyje.
Lakūno karjera ir mokinių mokymas
Dirbdamas instruktoriumi, S. Noreika pilotuoti orlaivius išmokė apie dvidešimt lakūnų, tiek moterų, tiek vyrų. Jo mokiniai buvo „turtingi žmonės, galėję leisti sau šį brangų pomėgį.“ Prieš tai jaunos moterys turėjo atlikti bent vieną šuolį parašiutu. S. Noreika prisimena, kaip kartą nusivežė žmoną į skrydį: „Po vestuvių buvo praėjęs koks mėnuo, išvažiuoti vienam buvo liūdna, todėl kartu pasiėmiau ir žmonikę.“ Jo žmona A. Noreikienė teigė: „Skraidyti tikrai nebijodavau, tik man gal nepatiko tiek, kiek jam.“ Ji gerbė vyro pasirinktą kelią ir neturėjo minties drausti jam skraidyti. S. Noreika taip pat kartą nusivežė ketverių metų dukrą Eglutę į darbą, ir ji jau pasiprašė paskraidinama. „Tais laikais su licencijomis nebuvo taip griežtai kaip dabar,“ - sako S. Noreika. Dabar, sulaukęs brandaus amžiaus, jis konstatuoja: „Reakcija ir regėjimas jau prastesni, tad nėra ko krėsti juokų. Mašinos irgi nebevairuoju, nors dar galėčiau, bet padarau klaidų.“
Pagalba po avarijos
S. Noreika prisimena ir tai, kad po lėktuvo avarijos, per kurią Vytautas neteko dalies kairės kojos ir kairės rankos pirštų, jis „jo žiguliuke, kad galėtų važinėti, sukonstravo rankinę sankabą.“
Aplinkos ministerijos pokylis kariniame dalinyje
Karinės bazės pavertimas „bravoru“
Straipsnyje minimas incidentas, susijęs su kariškių daliniu Dembavoje, netoli Panevėžio - Aplinkos ministerijos darbuotojų surengtas didelis pokylis karinio dalinio teritorijoje. Ši Lietuvos kariuomenės bazė, strateginės reikšmės NATO karinis dalinys, turintis būti pasirengęs bet kada atremti priešo ataką, buvo paversta šventės vieta. Penktadienį, darbo dienos metu, čia susirinko šimtai Aplinkos ministerijos departamentų klerkų, atvykusių valdiškais automobiliais ir užsakytais autobusais. Kariškiai atidavė pagarbą valdininkams, gabenusiems degtinę, alų ir šašlykus. Reporteriai, gavę informacijos iš patikimų šaltinių, mėgino patekti į kariuomenės saugomą teritoriją ir sargybinis juos netyčia įleido į slaptos karinės bazės teritoriją. Žurnalistai prisiartino prie pat vaišių stalų. Aplinkosaugininkai darbo metu nešė ant stalų mišraines, keptus aštuonkojus, farširuotas lydekas, vištas ir kitus karštus užkandžius, tačiau maisto aruodus nustelbė neišsemiami alkoholio klodai. Buvo fiksuojami ir aplinkos ministras Valentinas Mazuronis, ir Seimo narys, buvęs aplinkos apsaugos ministras Bronius Bradauskas.
Ministro džiaugsmas ir valdininkų pasiteisinimai
Aplinkos ministerijos ir jai pavaldžių departamentų vadai teisinosi, kad masinės išgertuvės atsiėjo labai nedaug, nes „šnapsas - juk ne restorano įkainiais. Lietuvos kariuomenė leidžia gerti savo atsigabentą.“ Ministras V. Mazuronis džiaugėsi šia „nuostabia švente“, o valdininkai buvo patenkinti pigaus baliaus sąlygomis. Kilo klausimas, kaip į valstybinės reikšmės karinį objektą galėjo patekti šimtai civilių ir kas davė leidimą Lietuvos kariuomenės vadovybei paversti karinę bazę Aplinkos ministerijos klerkų linksmybių ir išgertuvių vieta. Taip pat buvo svarstoma, ar krašto apsaugos ministras tokiu būdu suteikė plotą palėbauti bendrapartiečiui Broniui Bradauskui.
B. Bradausko komentarai ir tradicijos
Neoficialiomis žiniomis, Aplinkos ministerijos departamentų klerkai karinėje bazėje siautėjo iki paryčių, o girtaujančių valdininkų šūksniai ir dainos skambėjo tuose pačiuose miškuose, kuriuose vėliau buvo nužudyta moksleivė. Portalo lrytas.lt žurnalisto kalbintas Seimo narys B. Bradauskas, garsėjantis kaip linksmų pobūvių mėgėjas, neįžvelgė nieko blogo, kad karinio objekto teritorijoje vyko pokylis, kurio metu liejosi ne tik dainos, bet ir svaigalai. Politikas didžiavosi, jog būtent jis pradėjo tradiciją kartą per metus švęsti šventę, kurią kasmet rengia kuris nors Aplinkos ministerijos departamentas. B. Bradauskas net 10 metų yra vadovavęs Aplinkos ministerijai. Jo teigimu, karinio dalinio teritorijoje aplinkosaugininkų šventė vyko pirmąkart. „Anksčiau baliai vykdavo vaikų stovyklose, kai jos nebeveikdavo, įvairiose vietose. Visada renkamės penktadieniais, pasidalijame patirtimi, žaidimus žaidžiame, dainuojame. O vakare, aišku, atsipalaiduojame“, - pripažino B. Bradauskas. Iš filmuoto siužeto matyti, jog Seimo narys kėlė taurelę vilkėdamas aplinkosaugininko uniformą. B. Bradauskas paaiškino: „Tai aplinkos ministro uniforma. Ji pas mane labai gerai išsilaikė, ir Valentinui Mazuroniui palinkėjau tokią pat pasisiūti.“ Kaip aistringas medžiotojas garsėjantis B. Bradauskas nemato nieko blogo, kad pokylis vyko karinio objekto teritorijoje, juokais sakydamas, kad medžiotojai yra savotiškas kariuomenės rezervas. „Mūsų, medžiotojų, yra 30 tūkst. vamzdžių. Tai daugiau negu kareivių Lietuvos kariuomenėje. Jei priešas užpultų, pliektume juos iš dvivamzdžių!“ - išdidžiai pareiškė B. Bradauskas. Su pačiu ministru V. Mazuroniu susisiekti nepavyko, jis buvo išvykęs į užsienį. Partijos „Tvarka ir Teisingumas“, kuri yra delegavusi ir aplinkos ministrą, pirmininkas Rolandas Paksas teigė nieko negirdėjęs apie pokylį Dembavos karinio dalinio teritorijoje. Buvusi Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė pašiurpo, sužinojusi apie pokylį kariniame dalinyje.
Suformuota Lietuvos kariuomenės lengvoji pėstininkų brigada „Aukštaitija“
Susisiekimo ministerijos valdininkų pokylis privačioje teritorijoje
Straipsnyje taip pat minimas kitas viešosios erdvės bei privačių valstybės išteklių galimai netinkamo naudojimo atvejis, kai Susisiekimo ministerijos valdininkai su šeimomis surengė didelį pokylį prie Gavio ežero. „Lietuvos rytas“ rašė, kad vieną rugsėjo pavakarę Ignalinos pakraštyje esančio Antagavės kaimo gyventojus pašiurpino staiga užgriuvę šimtai Susisiekimo ministerijos valdininkų su šeimomis. Į bendrovei „Lietuvos geležinkeliai” priklausančią stovyklavietę ant Gavio ežero kranto plūdę vilniečiai nesuko galvos, kur palikti automobilius. Iš pradžių transportu užgriozdinę vienintelį į kaimą vedantį privažiavimą, vėliau jie įžūliai įsibrovė ir į privačias valdas. „Tiesiog atvažiavo į kaimyno sodą ir pastatė automobilius. Kai įspėjome, kad tai - privati valda, išgirdome tik pašaipias replikas, jog užsitvertume. Mus tiesiog pasiuntė,” - pasakojo Antagavės gyventojas Aurimas. Vietos gyventojai jau įpratę prie šioje stovyklavietėje nuolat rengiamų triukšmingų švenčių, bet tokio nekultūringo atvykėlių elgesio iki šiol dar nebuvo regėję. „Galėjo bent jau įspėti iš anksto - būtume kur nors išvykę. Valdininkų požiūris į paprastus piliečius šiurpino. Matyt, todėl piliečiai ir bėga iš šios šalies,” - savaitgalio įspūdžius apibendrino Aurimas. Jis kartu su kaimynais ministerijos žmonėms tramdyti iškvietė policiją. Tik kai atvykę pareigūnai ėmė fiksuoti pažeidimus, sukruto ir automobilių savininkai. „Iki pirmos valandos buvome priversti klausytis triukšmingo koncerto. Ministerijos darbuotojus linksmino profesionalūs atlikėjai, renginį vainikavo fejerverkai.“
Eismo įvykis Panevėžyje, Ramygalos gatvėje
Vasario 22 dieną, apie 11.50 val., buvo gautas pranešimas, kad Panevėžyje, Ramygalos gatvėje, įvyko eismo įvykis. Pirminiais duomenimis, susidūrė vilkikas „Scania“ ir lengvasis automobilis. Anot gelbėtojų, automobilyje buvo prispausta moteris. Panaudoję žirkles ir plėstuvus, ugniagesiai ją išvadavo ir perdavė GMP medikams. Teigiama, jog gelbėtojai taip pat nuvalė važiuojamąją kelio dalį. Pareigūnai aiškinasi įvykio aplinkybes.