Lietuvos keliuose kasmet įvyksta daugybė eismo nelaimių, kurių metu žūsta žmonės. Ypač gaila ir nerimą kelia jauno amžiaus vairuotojų, tarp jų ir 19-mečių, patekimų į statistikos skiltis. Ši tema nagrinėja konkrečius atvejus, statistinius duomenis ir ekspertų įžvalgas apie priežastis, dėl kurių jauni žmonės netenka gyvybių keliuose.
Tragiškas incidentas Kaune ir jo aplinkybės
Gegužės 3 d. apie 21.35 val. Kaune, Jonavos g. - Salako g. nereguliuojamoje sankryžoje, įvyko skaudus eismo įvykis. Automobilis „Toyota Yaris“, vairuojamas 2005 m. gimusio vyro, sukdamas į kairę nepraleido ir susidūrė su tiesiai važiavusiu motociklu „BMW S1000“, kurį vairavo 2006 m. gimęs vyras. Po susidūrimo motociklas ir jo vairuotojas slydo važiuojamąja kelio dalimi ir kliudė automobilį „Renault Austral“, vairuojamą 1990 m. gimusio vyro. Per šį eismo įvykį nukentėjo motociklo vairuotojas, kuris dėl patirtų sužalojimų buvo pristatytas į ligoninę, kur 23.30 val. mirė. Kaip vėliau paaiškėjo, šis motociklo vairuotojas buvo 19-metis, Jonavos Senamiesčio mokyklos mokinys vardu Nojus.
Šis įvykis sukrėtė ne tik artimuosius ir draugus, bet ir visą motociklininkų bendruomenę Lietuvoje. Socialiniuose tinkluose pasirodė vaizdo įrašai iš Nojaus laidotuvių, kuriuose matyti gausus būrys motociklininkų, atsisveikinančių su „moto broliu“. Jonavos Senamiesčio gimnazija taip pat jautriai atsisveikino su jaunuoliu, pabrėždama jo drąsą, greitumą ir per anksti nutrūkusią gyvenimo kelionę.
Jaunų vairuotojų rizikingas elgesys ir patirties stoka
Anot žurnalisto V. Miliaus, kalbėdamas apie pastarojoje nelaimėje dalyvavusius jauno amžiaus vairuotojus (19, 20 ir 27 metų), jis akcentuoja patirties svarbą. Pasak jo, būtent gyvenime patirtos situacijos leidžia priimti saugesnius sprendimus kelyje. „Vyresni žmonės ne mažiau nori adrenalino, bet jie labiau supranta pasekmes. Jie jau yra išsigandę nors kartą gyvenime. Jaunimas to dar nepatyrė“, - sako V. Milius. Jis priduria, kad dažniausiai vairuotojai mokosi tik iš savo klaidų, o ne iš kitų - ir tai yra viena skaudžiausių realybės detalių keliuose.
Psichologas Edvardas Šidlauskas pritaria, kad jauni žmonės labiau linkę rizikuoti prie vairo. „Jaunas žmogus menkiau kontroliuoja savo impulsus, jo savikontrolė dar yra silpnesnė, todėl jie lengviau pasiduoda nutrūktgalviškoms užgaidoms“, - teigia jis. Anot specialisto, jaunuolių elgesį, įskaitant ir poelgius už vairo, dažnai labiau valdo emocijos, o ne atsargus apskaičiavimas. Toks elgesys, pasak psichologo, gali būti siejamas su noru įrodyti savo vyriškumą, pasijusti „kietu“ ir vertingu, ypač kai trūksta kitų būdų tai pademonstruoti.
Motociklininkų specifika ir sezoniškumo įtaka
Liudininkų teigimu, Kaune nelaimės metu motociklininkas galėjo viršyti greitį ir net važiuoti ant vieno rato. V. Milius teigia, kad motociklininkas privalo suprasti, jog jo dinamika skiriasi nuo automobilio, ir kelyje privalo elgtis itin atsargiai. „Greitis ir važiavimo būdas tiesiogiai daro įtaką tam, kaip motociklas matomas kitiems. Nesvarbu, ar jis važiuoja greitai, ar staiga atsiranda greta - tai situacijos, kurių kiti vairuotojai tiesiog nespėja suvokti“, - aiškina jis. Jo teigimu, Lietuvos eismo dalyviai patiria sezoninį „atšalimą“ - žiemos metu atpranta nuo motociklų kelyje, todėl pavasarį jų tiesiog nebepastebi. Neretai net žvilgtelėjus į veidrodį motociklo gali nesimatyti, o vos po sekundės jis jau šalia - to nesitiki net patyręs vairuotojas.
„Motociklininkas turi suprasti, kad jo dinamika - visai kita nei automobilio. Jis privalo priimti sprendimus taip, lyg jo niekas nematytų“, - tvirtina žurnalistas. Pasak pašnekovo, būtent pavasaris yra metas, kai eismo situacijos tampa ypač pavojingos. Tai lemia ne tik techniniai įgūdžiai, prarasti per žiemą, bet ir psichologinis faktorius - vairuotojai tiesiog nepratę prie greitai judančių, kartais net nenuspėjamai manevruojančių dviračių transporto priemonių. „Sezono pradžioje visi turėtų važiuoti ypač atsargiai. Tai galioja tiek motociklininkams, tiek automobilių vairuotojams. Deja, nelaimės kartojasi kasmet“, - konstatuoja Milius.
Statistiniai duomenys ir bendros avaringumo tendencijos
Lietuvoje pastebimai auga eismo įvykių ir juose nukentėjusių asmenų skaičius. Eismo nelaimių statistika gąsdina: auga ir avarijų, ir nukentėjusiųjų skaičius. Didžiausias šuolis pastebimas Šiaulių apskrityje: šiemet iki spalio įvyko 222 avarijos (pernai - 195), kuriose nukentėjo 263 (222), žuvo 14 (6) žmonės. Per pastaruosius 5 metus geriausia situacija buvo 2021-aisiais, kai per pirmus 9 mėnesius užfiksuoti 2087 eismo įvykiai, o sužeisti buvo 2377 žmonės. Šiemet beveik visi rodikliai prastesni - iki spalio įvyko 2247 eismo įvykiai, per juos sužeista 2611 žmonių.
TCA ataskaitoje nurodoma, kad saugiausia savaitės diena - sekmadienis (284 įskaitiniai eismo įvykiai) ir pirmadienis (298). Saugiausia eismo dalyviams yra tamsiuoju paros metu - sutemose šiemet įvyko tik 13 proc. Šiemet daugiausia žuvo automobilių vairuotojų (33 proc.), pėsčiųjų (23) ir keleivių (21). Daugiausia jų buvo tankiausiai apgyvendintose Vilniaus (637 eismo įvykiai, 699 sužeisti, 20 žuvusiųjų) ir Kauno (430, 486, 11) apskrityse. Labiausiai avaringumas ūgtelėjo Šiaulių apskrityje.
Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Viešosios tvarkos biuro viršininkas Vytautas Grašys teigia, kad pernai ne visi transporto priemonių vairuotojai buvo atsargūs ir atidūs kelyje, dažnai viršijo leistiną važiavimo greitį, nesutelkė dėmesio į aplinką, daug ir nedrausmingų pėsčiųjų. Dėl neblaivių transporto priemonių vairuotojų kaltės žuvo 10 asmenų (2022 m. - 15). Daugiausia žuvusiųjų - Vilniaus ir Kauno apskrityse (atitinkamai 34 ir 21 žmogus). Labiausiai žuvusiųjų skaičius išaugo Kauno apskrityje - nuo 17 atvejų 2022 m. Iš viso pernai keliuose žuvo 160 asmenų - 124 vyrai ir 36 moterys, iš jų: 64 automobilių ir 19 motociklų vairuotojų, 23 keleiviai, 11 dviratininkų ir 33 pėstieji. 34 proc. žuvo tamsiuoju paros metu.
Vertindami pirmines eismo įvykių aplinkybes, policijos pareigūnai nurodo, kad pagrindinė eismo dalyvių žūtimi pasibaigusių nelaimių keliuose priežastis yra greitis (33 proc.). Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino važiavimo greičio, o pasirinkdamas sau tinkantį važiavimo greitį turi atsižvelgti į kelis svarbius dalykus: važiavimo sąlygas (ypač vietovės reljefą, paros metą), kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas ir eismo intensyvumą.
Prevencinės priemonės ir visuomenės požiūris
Anot V. Miliaus, viena iš skaudžiausių realybės detalių keliuose yra tai, kad vairuotojai dažnai mokosi tik iš savo klaidų. Jis taip pat perspėja motociklininkus ir kitus vairuotojus. V. Milius teigia, kad motociklininkas turi suprasti, jog jo dinamika - visai kita nei automobilio, ir jis privalo elgtis kelyje labai atsargiai.
Vairavimo mokyklos „Amplius LT“ vadovas Artūras Pakėnas teigia, kad žuvusių skaičiaus sumažėjimas 2016 m. buvo anomalija, o ne konkrečių veiksmų rezultatas. Jis mano, kad tikrosios permainos įvyktų, jei policija sumažintų greičio toleranciją iki 10 km/val., padidintų veikiančių radarų skaičių tris kartus ir viešintų asmenis, pagautus girtaus prie vairo. Taip pat svarbu, kad infrastruktūra, pavyzdžiui, Via Baltica, taptų magistrale, o Vilnius turėtų aplinkkelį.
Darius Grinbergas, „Lexus“ vairavimo akademijos vadovas, pažymi, kad iki 2015 m. mažėjęs eismo įvykių skaičius iš dalies susijęs su gyventojų skaičiaus mažėjimu. Tačiau 2016 m. eismo įvykių staiga padidėjo apie 10 proc., o 2017 m. augimo tendencija išlieka. Jis taip pat atkreipia dėmesį į suprastėjusią kelių būklę ir nekokybišką kelių ženklinimą, kurie didina avarijų tikimybę. Pasak jo, valstybė turėtų rimčiau žiūrėti į saugaus eismo skatinimo priemones ar renginius, o mažiausia kaina neturėtų būti pagrindinis kriterijus renkantis paslaugų teikėjus.
Psichologas Edvardas Šidlauskas pabrėžia, kad prevencija turėtų prasidėti dar vaikystėje, skatinant sąmoningumą ir ugdant atsakomybę. Svarbu, kad jaunuolis turėtų galimybę pasijausti „kietas“ ir vyriškas ne tik prie vairo, bet ir kitais, pozityvesniais būdais - sporte, savanorystėje, pagalboje kitiems. Jis taip pat iškelia mintį, kad apie atsakomybę ir elgesį kritinėse situacijose turėtų būti kalbama dar vairavimo kursų metu. Be to, pasak psichologo, visuomenės požiūris į alkoholį turi keistis, užtikrinant saugų visų svečių grįžimą namo po renginių.
Svečiuose Dainius Jakučionis. Skiriamės! Juokauju. #68
Siekiant užkirsti kelią tragedijoms keliuose, būtinas kompleksinis požiūris, apimantis tiek prevencines priemones, tiek visuomenės švietimą ir atsakomybės ugdymą nuo pat jaunumės.