Tragiškos avarijos, kuriose žuvo ar buvo sunkiai sužaloti žinomi žmonės, visada sukelia didelį atgarsį visuomenėje. Tokie įvykiai primena apie gyvenimo trapumą ir nuolatinę riziką, su kuria susiduria visi eismo dalyviai.
Žuvę radijo ir televizijos laidų vedėjai
Radijo laidų vedėjo Genadijaus Bačinskio žūtis (Rusija, 2008 m.)
Radijo laidų vedėjas Genadijus Bačinskis žuvo per avariją Tverės srityje 2008 metais. Jo automobilis, lenkdamas kitą transporto priemonę, susidūrė su mikroautobusu. Avarija įvyko apie 16 val. (15 val. Lietuvos laiku) kelyje, jungiančiame Tverės ir Maskvos sritis, netoli Pamaskvio. Eismo įvykio metu nukentėjo trys mikroautobusu važiavę žmonės.
Oficialios teisėsaugos institucijų informacijos apie avarijos aplinkybes kol kas nebuvo gauta. Genadijus Bačinskis gimė 1971 metais Altajaus krašte. Jis vedė radijo laidas „Katiuša“, „Modern“ (1994-1997 metais), vėliau dirbo „Russkoje radio“, „Maksimum“, o pastaruoju metu - „Majak“ radijo stotyje. Taip pat G. Bačinskis dirbo kompanijos direkcijos vyriausiuoju prodiuseriu.
Televizijos laidų vedėjo Ramūno Bradūno žūtis (Lietuva, 2004 m.)
2004 metais netoli Vilniaus įvykusioje avarijoje žuvo grupės „Juodos rožės“ lyderis bei televizijos laidų vedėjas Ramūnas Bradūnas. Ši nelaimė sukrėtė Lietuvos pramogų pasaulį.
Jono Radzevičiaus sukelta mirtina avarija (Lietuva, 2014 m.)
Žinomas televizijos laidų ir renginių vedėjas, filmų įgarsintojas Jonas Radzevičius 2014-ųjų vasarą Vilniuje sukėlė tragišką avariją, būdamas visiškai girtas. Vairuodamas automobilį „Opel Zafira“, jis partrenkė 67-erių pėsčiąjį Stanislovą Korolevičių. Po avarijos vairuotojui nustatytas sunkus girtumas - 2,53 promilės. Pėsčiasis, sunkiai sužalotas, ligoninėje mirė.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-01-30 paskelbė nuosprendį, kuriuo J. Radzevičius buvo pripažintas kaltu. Jam skirta 5,5 metų kalėjimo bausmė, kuri buvo trumpinama iki 3 metų ir 8 mėnesių nelaisvės. Tačiau šios bausmės vykdymas buvo atidėtas 3 metams. Teismas nustatė dvi kaltinamojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes: prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi. Prokuroras Sigitas Jankauskas teigė, kad tyrimų atsakymai leidžia daryti išvadą, jog žuvęs žmogus ėjo pėsčiųjų perėja. Pagal gautus duomenis, po smūgio į žmogų J. Radzevičiaus vairuojamas automobilis „Opel Zafira“ pakeitė važiavimo kryptį ir per veją užvažiavo į automobilių stovėjimo aikštelę. Nors teoriškai buvo galimybė apskųsti nuosprendį, tačiau jis nebuvo apskųstas. Teismas įpareigojo J. Radzevičių nuo nuosprendžio paskelbimo naktimis būti namuose, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir trejus metus uždraudė jam vairuoti, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu jo priežiūra buvo nutraukta prieš terminą.
Kulinarijos laidų vedėjos Mynie Steffens žūtis (Pietų Afrika)
Pietų Afrikoje žuvo garsi kulinarė, televizijos laidų vedėja ir knygų autorė Mynie Steffens. 43-ejų moteris patyrė mirtiną sraigtasparnio avariją lapkričio 10-ąją, kai jos pilotuojamas orlaivis sudužo citrusų ūkyje. M. Steffens pilotavo sraigtasparnį, vykdydama vaismedžių purškimo pesticidais darbus. Apie 8 val. ryto vietos laiku orlaivis kliudė elektros perdavimo linijas ir nukrito į žemę. Pirminė informacija rodo, kad pilotė vykdė kenkėjų kontrolės skrydį, kai sraigtasparnis atsitrenkė į elektros laidus ir sudužo.
Mynie Steffens buvo plačiai žinoma kaip kulinarinės gyvenimo būdo laidos „Speel met Vuur“ („Žaisk su ugnimi“) bendraautorė ir vedėja, taip pat to paties pavadinimo receptų knygos autorė. Kolegos ir žiūrovai ją apibūdina kaip kūrybingą, ryžtingą ir visada pasiruošusią padėti asmenybę.
Mokslo sriuba: apie Černobylio avariją ir naująjį gaubtą
Kitų pramogų pasaulio atstovų tragiškos avarijos Lietuvoje
Lietuvos popkultūros istorijoje ne kartą pasitaikė skaudžių avarijų, kuriose nukentėjo ar žuvo pramogų pasaulio atstovai:
- 1989 metais: grįžtant iš Rygos į Šiaulius, apsivertė BIX muzikantus vežusi transporto priemonė. Mirtį pasiglemžė jaunasis grupės vadybininkas Marius Brasiūnas, ligi šiol vadinamas talentingiausiu šios specifinės srities žinovu.
- 1997-ųjų pavasarį: duetas „Naktinės personos“ pateko į avariją prie Vievio. Prie vairo sėdėjęs dainininkas Alanas Chošnau, bandydamas aplenkti susidariusį nedidelį transporto kamštį kairiąja puse, išlėkė iš kelio. Jo kolega Aras Vėberis atsipirko keliais nesunkiais sumušimais ir lūžiais, o Alanui buvo nustatyta sunki kaklo trauma ir net buvo būgštaujama, kad dainininkas nebegalės grįžti į sceną. Vis tik Alanas sugebėjo atsigauti, ir nors dar ilgai turėjo nešioti specialų kaklo įtvarą, tačiau jau praėjus pusei metų galėjo grįžti prie kūrybos. A. Chošnau neslepia, kad po šio įvykio visiškai pasikeitė jo vertybių skalė.
- 1998 metų žiemos vakarą: dainininko Marijaus Mikutavičiaus vairuojamas automobilis sostinės centre rėžėsi į medį. Dainininkui lūžo ranka, o kartu važiavusiam muzikos leidėjui Vytautui Juozapavičiui-Zenkei teko ilgai gydytis subyrėjusį žandikaulį.
- Tų pačių 1998-ųjų vasarą: grįždamas iš Druskininkų, dvidešimtmetis roko grupės „Pelenai” būgnininkas Jonas Taločka posūkyje nesuvaldė automobilio, išlėkė iš kelio, įsirėžė į medį ir žuvo vietoje.
Princesės Dianos žūtis avarijoje (Prancūzija, 1997 m.)
ITV laidoje „Good Morning Britain“ vyresnysis policijos pareigūnas Davidas Douglasas papasakojo apie tai, kas nutiko 1997 m. rugpjūčio 31 d., kai automobilio avarijoje Paryžiuje žuvo princesė Diana, jos mylimasis Dodis Fayedas ir vairuotojas Henris Paulas. Avarijos metu buvo sužeistas ir asmens sargybinis Trevoras Rees-Jonesas, bet vyras išgyveno.
D. Douglasas teigė esantis „visiškai įsitikinęs, kad tai buvo siaubingas ir tragiškas nelaimingas atsitikimas, kuris pasiglemžė trijų žmonių gyvybes, o dar vieno žmogaus gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis“. Laidos vedėjas Ranviras Singhas svečio paklausė, ar avariją lėmė tragiška kelių veiksnių kombinacija: keleiviai nedėvėjo saugos diržų, automobilį persekiojo paparaciai, o vairuotojas buvo vartojęs alkoholio.
„Nagrinėdami daugumą incidentų ir nelaimingų atsitikimų, pastebėtume tam tikrą įvykių grandinę. Jeigu nors vienas iš grandinės įvykių būtų buvęs kitoks, galbūt nelaimė nebūtų įvykusi. Pavyzdžiui, mūsų ekspertų nuomone, jeigu keleiviai būtų buvę prisisegę saugos diržus, jiems būtų buvusi net 80 proc. tikimybė tokią avariją išgyventi“, - pabrėžė D. Douglasas.
„Paget“ operacija ir sąmokslo teorijos
2004 metais Didžiosios Britanijos metropoliteno policija pradėjo „Paget“ operaciją - įvairių sąmokslo teorijų apie princesės Dianos žūtį tyrimą. Dokumentą 2006 metais paviešinus internete, jis tapo prieinamas visiems smalsuoliams. „Pačioje pradžioje lordas Stevensas (tyrimui vadovavęs Johnas Stevensas) pasakė, kad būsime kiek tik įmanoma atviri ir skaidrūs“, - sakė D. Douglasas, pridurdamas, kad galėtų „garantuoti už kiekvieną žodį“ šioje ataskaitoje.
Atliekant tyrimą buvo apklaustas princas Charlesas. Pareigūnai domėjosi 1995 metais princesės Dianos savo liokajui paliktu rašteliu, kuriame teigta: „Mano vyras planuoja „avariją“ su mano automobiliu: [numatomas] stabdžių gedimas ir rimta galvos trauma“. D. Douglas prisiminė Charleso apklausą: „Tai buvo nepaprasta... kita vertus, tai buvo visiškai įprasta, nes tai buvo eilinis liudijimas, tik taip jau sutapo, kad tas liudininkas buvo Velso princas. Jis buvo labai mandagus ir draugiškas. Lordas Stevensas, žinoma, vadovavo pokalbiui. Jis kalbėjosi su princu Charlesu apie tą raštelį. Buvo akivaizdu, kad princas nieko apie raštelį nežinojo iki 2003 metų, kai jis buvo paviešintas. Jis žinojo ne daugiau nei mes.“
Princesės Dianos raštelis buvo parašytas maždaug tuo metu, kai moteris davė savo garsųjį interviu žurnalistui Martinui Bashirui, vedusiam BBC laidą „Panorama“. Praėjusiais metais buvusio Aukščiausiojo Teismo teisėjo Johno Dysono atlikto tyrimo metu nustatyta, kad M. Bashiras, siekdamas gauti interviu, naudojosi „apgaulingais metodais“: kad įtikintų princesę, žurnalistas užsakė suklastotus banko išrašus. Lordas Stevensas apgailestavo, kad su policija anuomet neapklausė M. Bashiro. „Jeigu tada būtų buvę pareikšti įtarimai, kad M. Bashiras princesei Dianai pateikė galimai suklastotus dokumentus, būtume tai išsiaiškinę, nes tai yra nusikalstama veika. Labai gaila, kad šis dalykas paaiškėjo tik visai neseniai“, - teigė J. Stevensas.
Kiti praeities autoįvykiai Lietuvoje
Mirtina avarija kelyje Vilnius-Švenčionys (1995 m.)
1995 metais kelyje Vilnius-Švenčionys, septynioliktame kilometre, įvyko autokatastrofa, kurioje žuvo penki žmonės. Spėjama, kad „Volkswagen Jetta” vairuojamas vilnietis posūkyje nesuvaldė dideliu greičiu lėkusio automobilio, išvažiavo į priešingą eismo juostą ir kaktomuša susidūrė su krovininiu automobiliu. Autoavarijos metu žuvo „Jettos” vairuotojas ir keturi važiavę keleiviai.
Tragiškas eismo įvykis Žirmūnuose (2015 m.)
2015 m. rugpjūčio 11 d. 15.11 val. Vilniaus Žirmūnų mikrorajone įvyko tragiškas eismo įvykis, kai iš Lakūnų g. į Žirmūnų g. esančią sankryžą įvažiavo Eduardo Osipovo vairuojamas automobilis „Škoda Fabia“ ir susidūrė su pagrindiniu keliu važiavusiu motoroleriu. Motorolerio vairuotojas Ignas Tuminas bandė stabdyti ir dėl staigaus judesio nukrito nuo transporto priemonės dar prieš šiam susiduriant su „Škoda Fabia“. Sunkiai sužalotą vyrą įvykio vietoje bandė gaivinti medikai, tačiau nesėkmingai - netrukus jis mirė.
„Škoda Fabia“ vairavęs E. Osipovas, turintis 50 metų vairavimo stažą, eismo įvykio metu buvo blaivus. Ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai teigia, kad dėl motorolerio, kuris tyrimo metu dėl galingumo buvo įvardytas kaip motociklas, vairuotojo žūties yra kaltas E. Osipovas, nes prieš išvažiuodamas iš šalutinio į pagrindinį kelią neįsitikino, ar yra saugu. E. Osipovas teisme tvirtino, kad nejaučia kaltės ir kad „tai, kas įvyko, yra Dievo valia“. Jis tikino, kad prieš išvažiuodamas į pagrindinį kelią pasižiūrėjo ir į kairę, ir į dešinę, tačiau jokių kliūčių nematė. Kaltinamasis teigė, kad žuvusysis viršijo leistiną greitį ir važiavo beveik 90 km/val. greičiu, nors toje vietoje leidžiama važiuoti ne daugiau kaip 50 km/val.
Žuvusiojo žmona Raimonda Tuminienė pabrėžė, kad Ignas nebuvo tas žmogus, kuris viršydavo greitį, ir kad motorolerį buvo nusipirkęs darbo reikalais. „Ignas su savimi turėjo 400 litų, o mums buvo grąžinta vos 230 Lt“, - sakė R. Tuminienė. Nors I. Tuminas žuvo darbo metu ir pagal įstatymus jo šeimai valstybė turi sumokėti kompensaciją, našlė iš „Sodros“ kol kas pinigų negavo - biurokratai laukia teismo nuosprendžio. Tėvo netektis ypatingai paveikė du sūnaus vaikus, o sūnų iki šiol motina vedžioja pas psichologą. Žuvusiojo tėvas Rimantas Tuminas prisipažino, kad jį nustebino teisiamojo E. Osipovo kalbos teismo salėje: „Klausant jo atrodo, kad mes esame kalti dėl eismo įvykio, nors man nuo pat tyrimo pradžios net nekilo klausimas, kas yra kaltas.“