Gresiant ar įvykus nelaimei, visi nori žinoti, kas vyksta ir ką daryti. Informacijos stoka kelia nerimą, skatina klaidingą nuomonę ir formuoja gandus. Tinkamai ir laiku suteikta informacija suteikia galimybę išvengti pavojaus ar sušvelninti jo pasekmes bei tinkamai sureaguoti. Išankstinis perspėjimas leidžia ne tik pasirengti, bet ir mažina pavojaus laukimo baimę.
Gyventojų perspėjimo informacija turi būti gausi ir iš kuo įvairesnių šaltinių, tuomet tikėtina, kad ją išgirs daugiau žmonių ir kad žmonės labiau paisys perspėjimų.
Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistema Lietuvoje
Lietuvoje veikia gyventojų perspėjimo ir informavimo sistema. Visuomenė gali būti perspėjama įvairiais būdais:
- Jungiamos civilinės saugos sirenos.
- Siunčiami trumpieji pranešimai tiesiogiai į gyventojų mobiliuosius telefonus.
- Skelbiami pranešimai šalies žiniasklaidoje, interneto svetainėse, socialiniuose tinkluose.
Perspėjimas sirenomis
Nuo 2012 m. Lietuvoje gyventojams perspėti naudojamos 845 sirenos, kuriomis galima perspėti apie 48 proc. gyventojų. Perspėjimas sirenomis - tai įspėjamasis pulsuojančio 3 minučių trukmės kaukimo garsinis signalas (9 sekundės kaukimo - 6 sekundės pauzė). Sirenos gausmas reiškia „Dėmesio visiems“. Jį išgirdus reikia įsijungti TV ar radiją ir laukti informacijos ne vėliau kaip po 3 min.
Informacija per visuomenės informavimo priemones
Informacija apie įvykius gaunama ir iš visuomenės informavimo priemonių (žiniasklaidos). Lietuvos įstatymuose numatyta, kad valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pranešimai apie gresiančias ar susidariusias ekstremaliąsias situacijas perduodami, teikiant pranešimus ir perspėjimus per įvairias visuomenės informavimo priemones (televiziją, radiją, spaudą, interneto portalus, naujienų agentūras ir kt.).
Eismo įvykių statistika ir nukentėjusiųjų profilis
Tyrimas rodo, kad dažniau eismo įvykius patyrė vidutinio amžiaus gyventojai (45-55 metų) ir jaunimas (18-25 metų).
„Paradoksalu, tačiau į avarijas dažniau sakosi patekę aukštesnio išsilavinimo, aukštesnių pajamų vidutinio amžiaus žmonės. Nebūtinai jie yra įvykio kaltininkai - eismo įvykiuose jie gali būti nukentėję ir dėl kitų kaltės. Tačiau bet kokiu atveju apie žalą sveikatai ir automobiliams pasakė net 13 proc. Lietuvos visuomenės“, - teigia „PZU Lietuva“ Žalų departamento direktorius Gytis Matiukas.
Jo teigimu, nemaža dalimi eismo įvykiuose nukenčia smulkieji verslininkai ir ūkininkai - tai greičiausiai lemia didesnis tokius užsiėmimus turinčių žmonių poreikis vykti automobiliais. Be to, aukštesnes pajamas gaunančių žmonių galimybės įsigyti automobilį, dažnai juo naudotis, taigi ir patekti į avarijas, yra didesnės nei mažai uždirbančių ar mašinos neturinčių žmonių. Tiesa, net ir tarp mažiausias pajamas gaunančių žmonių 11 proc. teigė patekę į eismo įvykius.
G. Matiuko manymu, kas dešimtas žmogus dėl eismo įvykio yra neišvengiamai patyręs nuostolių - dėl mašinos sugadinimo arba dėl sutrikdytos sveikatos.
Finansinė pagalba nukentėjusiesiems
„PZU Lietuva“ Žalų departamento direktorius teigia, kad finansinius nuostolius dažniausiai atlygina draudimo bendrovė pagal civilinės atsakomybės bei kasko draudimo sutartis. Pasak G. Matiuko, rūpestingi vairuotojai papildomai apdraudžia keleivius ir save nuo nelaimingų atsitikimų. Gautą išmoką galima skirti reabilitacijai arba tolesniam sveikatos stiprinimui.
Per devynis šių metų mėnesius nelaimingų atsitikimų draudimo sutarčių vairuotojai sudarė dvigubai daugiau negu pernai tuo pačiu laikotarpiu. G. Matiuko manymu, Lietuvos vairuotojai vis dar rūpinasi savo mašinomis labiau nei savo ir artimųjų sveikata, kuri žmogui kainuoja kur daugiau nei automobilis.
Atsargiai! Keliuose siaučia draudimo išmokų medžiotojai/Policija - su sukčiais/Brundza: čia sistema.
Pagalba autoavarijoje nukentėjusiems ir netekusiems artimųjų
Kai gyvenimas staiga atima viską, kas brangiausia, lieka tik tuštuma ir nežinia. Trijų mažų vaikų pasaulis šeštadienio vakarą sudužo į šipulius - netikėta ir žiauri autoavarija Panevėžio rajone pasiglemžė jų mylimų tėvų gyvybes. Motociklo vairuotojas, 1987 metais gimęs vyras, žuvo įvykio vietoje. Jo keleivė, 1988 metais gimusi moteris, po kelių dienų kovos už gyvybę Panevėžio ligoninėje mirė sekmadienio vakarą. Ši tragedija paliko tris mažamečius vaikus visiškai be tėvų globos.
Dabar šie vaikai liko vieniši, o vienintelė jų atrama - močiutė, kuri stengiasi išgelbėti likusią šeimą nuo visiško griūties. Tačiau ši kova neįmanoma be mūsų visų pagalbos. Eleonora, mirusios moters draugė, kreipiasi į visuomenę ir sutiko pasidalinti šiuo įrašu su naujienų portalo tv3.lt skaitytojais:
„Prašymas padėti likimo nuskriaustiems vaikams. Gyvenimas kartais atneša netektis, kurių neįmanoma suprasti ar paaiškinti... Trijų mažamečių vaikų gyvenimas šeštadienį akimirksniu pasikeitė - skaudi autoavarija pasiglemžė jų mylimų tėvų gyvybes. Tėtis mirė vakar, o šiandiena - mama, mano draugė Jolanta Kon. Vaikai liko vieni šiame pasaulyje - be tėviškos globos, šilumos ir saugumo.
Šiuo metu vaikai yra pas močiutę, kuri iš visų jėgų stengiasi suteikti jiems saugią ir stabilią aplinką. Tačiau vien meilės neužtenka - šeimai labai reikia mūsų visų pagalbos. Kiekvienas jūsų paaukotas euras padės pasirūpinti vaikų būtiniausiais poreikiais: maistu, rūbais, mokslu ir emocine pagalba. Tai - ne tik finansinė parama, tai - vilties spindulys širdyse, kurios šiuo metu išgyvena sunkiausius gyvenimo išbandymus.
Jei turite galimybę ir norą padėti - nuoširdžiai kviečiame prisidėti paaukojant į močiutės sąskaitą: Rima Koncienė LT777180500467724241. Rašyti paskirtyje „Parama“. Ačiū už Jūsų gerumą“, - nuoširdžią padėką reiškia Eleonora.
Kviečiame visus neabejingus prisidėti - nes net mažiausia pagalba gali pakeisti vaikų gyvenimą ir suteikti jiems viltį bei saugumą.
tags: #avarijoje #nukentejes #zmogus #kitaip