Avarijos Rusijoje: nuo turistų nelaimių iki geležinkelio katastrofų

Rusijoje nuolat fiksuojami įvairūs incidentai - nuo turistų nelaimių lediniuose vandenyse iki didelio masto geležinkelio katastrofų. Šiame straipsnyje apžvelgsime keletą ryškiausių įvykių, pabrėšiančių saugumo iššūkius šalyje.

Tragiškas Baltarusijos turistės dingimas Arkties vandenyse

Tematinė nuotrauka su turistais Arkties regione

Naujųjų metų išvakarėse Kolos mieste, Rusijoje, prie Tulomos upės, įvyko nelaimė, per kurią dingo nenustatytos tapatybės moteris iš Baltarusijos. Ji su grupe dalyvavo populiarioje Arkties pramogoje - plaukiojime ant ledo. Aukos draugė Oksana apibūdino dingusią moterį kaip energingą ir smalsią, kuri kelis mėnesius nekantriai laukė šios kelionės į Kolos pusiasalį, norėdama pamatyti banginius, poliarinę naktį ir kitas unikalias regiono ypatybes.

„Nuskęsti beveik neįmanoma“ - pavojingos pramogos realybė

Plaukiojimas ant ledo - tai veikla, kurios metu dalyviai dėvi specialius sausus kostiumus, kad galėtų saugiai ir šiltai plaukti užšalusiose vandens telkiniuose. Ši pramoga dažnai reklamuojama kaip sveikatingumo procedūra, teigiant, kad „nuskęsti beveik neįmanoma“. Dalyviai dėvi storus, izoliuotus plūduriuojančius kostiumus, kurie sukurti išlaikyti kūną šiltą lediniame vandenyje, užtikrinti plūdrumą ir leisti plūduriuoti ant nugaros. Tačiau, nepaisant šių pažadų, moterį nusinešė srovė po maždaug 40 minučių plūduriavimo.

Paieškos ir tyrimo eiga

Vietos gyventojai perspėjo, kad upės ruožas, naudojamas turistinėms sesijoms, gali būti pavojingas dėl povandeninių srovių ir potvynių. Gelbėtojai pranešė, kad moters ieškota upėje ir jūroje, tačiau paieškos buvo bevaisės. Manoma, kad ji negalėjo išgyventi ilgiau nei kelias valandas tokiame šaltyje, todėl laikoma mirusia. Paieškos operacijoje dalyvavęs savanoris pabrėžė, kad paieška buvo itin sudėtinga dėl jūros įtakos neužšąlantiems vandens ruožams ir tiršto rūko, kuris esant -30 °C temperatūrai sumažino matomumą iki nulio. Rusijos tyrimų komitetas ėmėsi tirti moters dingimą, o veiklos organizatorius buvo apkaltintas, nes nustatyta, kad naudota įranga neatitiko saugos standartų. Pareigūnai konfiskavo kostiumus, kurie nebuvo laikomi saugiais.

Traukinių avarijos Rusijoje: nuo krovinių sprogimų iki masinių žūčių

Nuotrauka: degančios traukinio cisternos Tambovo srityje

Rusijoje taip pat pasitaiko rimtų traukinių avarijų. Vienas iš tokių incidentų įvyko Tambovo srityje, kur nuo bėgių nuvažiavo traukinio cisternos su degalais. Paviešintuose vaizdo įrašuose matyti, kad bent dalis krovinio degė atvira liepsna. Krovininis traukinys nuvažiavo nuo bėgių Kočetovka-2 stotyje, o netrukus krovininėse cisternose užsidegė benzinas. Preliminariais duomenimis, niekas nenukentėjo, tačiau vėliau buvo patikslinta, kad traukinio mašinistas buvo sužeistas, bandydamas pats užgesinti gaisrą. Traukinių eismas per stotį buvo sustabdytas.

Didžiausia geležinkelio katastrofa Rusijos istorijoje: 1989 metų sprogimas

San Bernardino traukinio katastrofa | Trumpas dokumentinis filmas | Įspūdingas siaubo filmas

Viena tragiškiausių avarijų įvyko 1989 metais, naktį iš birželio 3-iosios į 4-ąją, kai prasilenkiant dviem keleiviniams traukiniams nugriaudėjo galingas sprogimas, kurį lėmė dujų nuotėkis iš greta ėjusio vamzdyno. Sprogimas buvo toks stiprus, kad visiškai sudraskė kelis vagonus, o gretimuose kaimuose išbyrėjo namų langai. Ugnies stulpas buvo matomas iš Ufos, esančios už 70 km, ir pagal jį orientavosi savanoriai, skubėję gelbėti nukentėjusiųjų. Skirtingais duomenimis, žuvo nuo 575 iki 645 žmonių, tarp jų 181 vaikas, ir daugiau kaip 600 žmonių buvo sužeisti.

Lemtingų sutapimų ir neatsakingumo pasekmės

Šią katastrofą lėmė keletas veiksnių. 1981 metais SSRS ministrų taryba nurodė tiesti dujotiekį Vakarų Sibiras-Uralas-Pavolgis. Baigiantis statybai, dujotiekį, pažeidžiant taisykles, buvo nuspręsta naudoti propano, butano ir sunkesniems dujiniams angliavandeniliams transportuoti. Vykstant darbams, ekskavatoriaus kaušu buvo pažeistas vienas vamzdis, sukėlęs dujų nuotėkį. Be to, dujotiekis ėjo pavojingai arti geležinkelio, o kai kuriose vietose su juo netgi kirtosi. Būtent tokioje vietoje, Transsibiro geležinkelio magistralės atkarpoje Aša-Ulu-Teliakas, susitiko traukiniai Nr. 211 Novosibirskas-Adleris ir Nr. 212 Adleris-Novosibirskas, kur žemumoje kaupėsi nutekėjusios dujos. Beje, traukinys iš Novosibirsko atsiliko nuo grafiko valanda ir turėjo prasilenkti su priešinga kryptimi važiuojančiu sąstatu visai kitoje vietoje. Kibirkštis, sukėlusi sprogimą, galėjo įskilti traukiniams stabdant arba iš vieno elektrovežio sistemos. Anksčiau šia atkarpa važiavusių traukinių mašinistai perspėjo dispečerius dėl dujų kvapo, bet jų pastabos buvo ignoruojamos. Ši siaubinga sutapimų virtinė ir žmonių neatsakingumas lėmė, kad 1 val. 14 min. vietos laiku Transsibiro magistralės 1710-ajame kilometre įvyko sprogimas, akimirksniu pavertęs viską aplinkui daugiakilometriniu laužu.

Siaubingi katastrofos vaizdai ir liudininkų prisiminimai

Sprogimo banga vagonus nusviedė nuo bėgių. Miegantys ir besiilsintys keleiviai buvo išmesti per išdaužytus langus, o gaisre gyvi sudegė šimtai žmonių. Liudininkai prisiminė klyksmus, paniką ir apdegusius žmones. Traukinio palydovė Nina Balakina, apdovanota ordinu už didvyriškumą gelbstint sužeistuosius, pasakojo apie sumaištį iškart po sprogimo ir bandymus gelbėti keleivius. Artimiausių miestelių gyventojai skubėjo į pagalbą automobiliais, vežimais ir traktoriais. Savanoris Valerijus Michejevas pasakojo apie nepaprasto ryškumo blyksnį, po kurio atsirito sprogimo banga, ir apie siaubingus vaizdus: degančius medžius, rūkstančius vagonus ir šimtų apdegusių žmonių aimanas. Jis prisiminė, kaip gesino ugnį ant „gyvų fakelų“ ir nešė nukentėjusiuosius nuo gaisro. Praėjus dviem dienoms po katastrofos, iš Omsko į Ufą buvo pasiųstas pirmasis traukinys su nukentėjusiųjų artimaisiais. Daugelio sudegusiųjų negalėjo atpažinti netgi artimieji, o kai kurie palaikai iškart buvo kremuoti. Viename traukinių važiavo dešimt to meto perspektyviausių SSRS jaunųjų ledo ritulininkų - gyvas liko tik vienas.

Rusijos autoparko senėjimo problema

Be avarijų su turistais ir traukiniais, Rusija susiduria su rimta autoparko senėjimo problema. Oficialūs duomenys rodo, kad vidutinis automobilio amžius šalyje jau perkopė 16 metų, o daugiau nei 71 proc. transporto priemonių yra senesnės nei dešimtmetis. Per pastaruosius metus vis daugiau vairuotojų priversti naudotis automobiliais, kurių rida siekia 200-300 tūkst. kilometrų. Jei 2021 metais Rusijoje buvo registruota 27,2 mln. automobilių, senesnių nei 10 metų, šiandien jų skaičius jau viršija 33 milijonus.

Priežastys ir pasekmės

Situaciją dar labiau komplikuoja naudotų automobilių importas ir aukšti perdirbimo mokesčiai, kuriuos valdžia taiko skatindama vietinės gamybos automobilių, tokių kaip „Lada“ ir kiniški „Moskvich“, pardavimus. Vidutinė naujo automobilio kaina Rusijoje šiuo metu viršija 2,5 mln. rublių (apie 26 tūkst. eurų), o paskolų prieinamumas krito iki rekordinių žemumų. Rinkos atsigavimas nevyksta, ir ekspertai skaičiuoja, kad norint bent palaikyti autoparko atnaujinimo tempą, šalyje kasmet reikėtų parduoti bent 2 mln. automobilių. Šiuo metu pardavimai siekia apie 1,5 mln., o realus atsinaujinimo rodiklis - vos 2 proc. Net Maskvoje, anksčiau garsėjusioje kaip viena turtingiausių automobilių rinkų regione, šiandien paklausiausi modeliai - daugiau nei dešimt metų skaičiuojantys automobiliai. Analitikė Tatjana Akimova prognozuoja, kad iki 2027 metų net 80 proc. automobilių bus senesni nei dešimtmetis. „Valstybei tai reiškia augančią saugumo ir aplinkosaugos problemą. Žmonėms - kasdienę riziką“, - teigia ekspertai.

Rusijos banko ieškinys ES teismui dėl įšaldyto turto

Liuksemburge esančiam ES Bendrajam Teismui pateiktame ieškinyje Rusijos bankas prašo panaikinti 2025 m. gruodžio 12 d. priimtą Tarybos reglamentą (ES) 2025/2600. Šis reglamentas, anot banko, neteisėtai įšaldė jo turtą ir atėmė veiksmingas teisių gynimo priemones. Ieškinys, pateiktas vasario 27 d. pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 263 straipsnį, žymi naujausią etapą didėjančioje Maskvos ir Europos sostinių konfrontacijoje dėl ES esančio maždaug 210 mlrd. eurų vertės Rusijos centrinio banko turto, kurio didžioji dalis laikoma Belgijoje.

Reglamento 2025/2600 kritika ir teisės principų pažeidimai

Rusijos bankas teigė, kad Reglamentas 2025/2600 draudžia perduoti jo turtą tiesiogiai ir netiesiogiai „neribotam laikui“ ir blokuoja „teisminę apsaugą“ teisėms, kurios, jo teigimu, buvo pažeistos, įskaitant su priemonėmis susijusių teismų ir arbitražo sprendimų vykdymą. ES oficialiajame leidinyje 2025 m. gruodžio 13 d. paskelbtas reglamentas buvo parengtas kaip skubus atsakas į „didelius ekonominius sunkumus, kuriuos sukėlė Rusijos veiksmai agresijos karo prieš Ukrainą kontekste“, aiškiai nurodant 2022 m. vasario 24 d. Rusijos pradėtą plataus masto ataką. Briuselio teigimu, draudimas reikalingas siekiant užkirsti kelią turto, kuriam jau taikomos sankcijos, perkėlimui į Rusiją ir sumažinti ekonominę ir teisinę riziką pačioje ES. Tačiau Rusijos bankas siekia ES vykdomą politiką pavaizduoti kaip tiesioginę koliziją pagrindinių teisės principų atžvilgiu. Jis tvirtina, kad pažeidžiamos „neatimamos teisės“, įskaitant teisę kreiptis į teismą, nuosavybės neliečiamumą ir valstybių bei jų centrinių bankų suverenų imunitetą, o tai nedera su teisinės valstybės principu.

tags: #avarija #rusijoje #3 #dienos #teises