Nelaimingi atsitikimai darbe ir profesinės ligos kasmet pražudo tūkstančius gyvybių visame pasaulyje, o Europos Sąjungoje šis skaičius siekia per 3 400. Lietuvoje, Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis, kasmet nelaimingą atsitikimą darbe patiria per 4 000 žmonių, iš jų apie pusantro šimto patiria itin sunkių sužalojimų ar mirtinų padarinių. Dažniausiai nelaimingi atsitikimai įvyksta statybos, transporto, apdirbamosios pramonės ir žemės ūkio sektoriuose. Be to, Profesinių ligų valstybės registro duomenimis, kasmet apie 200 asmenų diagnozuojamos profesinės ligos, kurių pagrindinės priežastys - fizikiniai (vibracija, triukšmas) ir ergonominiai (krovinių kėlimas, nuolat pasikartojantys judesiai) veiksniai.
Kas laikoma nelaimingu atsitikimu pakeliui į darbą ar iš darbo?
Nelaimingas atsitikimas pakeliui į darbą ar iš darbo yra įvykis, įskaitant eismo įvykį, kai darbuotojas darbo dieną vyksta į darbą ar grįžta iš jo įprastu maršrutu tarp darbo vietos ir namų, kitos darbovietės ar vietos, kurioje per pertrauką ilsėjosi ar valgė. Tuo tarpu nelaimingas atsitikimas darbe - tai įvykis, įvykęs atliekant darbo ar tarnybos funkcijas arba būnant darbo vietoje. Tai apima ir eismo įvykius, jei jie įvyko vykdant darbo pareigas, taip pat traumas, patirtas per papildomas ar specialias pertraukas, pertraukų pailsėti ar pavalgyti metu, jeigu tuo metu darbuotojas buvo darbo vietoje, įmonės patalpose ar jos teritorijoje.
Tokiais atvejais, jei dėl įvykio darbuotojas patiria žalą sveikatai ir netenka darbingumo bent vienai dienai, įvykis laikomas nelaimingu atsitikimu darbe.
Ką daryti patyrus traumą?
Patyrus traumą darbe arba pakeliui į darbą ar iš jo, svarbu nedelsiant informuoti gydytoją. Atvykus į gydymo įstaigą būtina nurodyti, kad trauma patirta būtent tokiomis aplinkybėmis. Tuomet gydytojas elektroniniame nedarbingumo pažymėjime nurodys, jog nedarbingumas atsirado dėl su darbu susijusios traumos. Taip pat būtina informuoti darbdavį apie įvykusį nelaimingą atsitikimą ir neatvykimą į darbą.
Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų tyrimas
Bendroji tyrimo tvarka
Kiekvienas įvykis darbe, dėl kurio darbuotojas patiria žalą sveikatai, nelaimingas atsitikimas pakeliui į darbą ar iš darbo, taip pat profesinė liga, privalo būti ištirti. Tyrimo rezultatai surašomi Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatuose bei Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatuose nustatyta tvarka (Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 44 straipsnis).
Lengvų sužalojimų tyrimas
Įvykį darbe, dėl kurio darbuotojo sveikatai nėra sunkiai pakenkta, nelaimingą atsitikimą pakeliui į darbą ar iš darbo tiria darbdaviui atstovaujančio asmens įsakymu ar kitu tvarkomuoju dokumentu patvirtinta dvišalė komisija, sudaryta iš darbdavio atstovo (-ų) ir darbuotojų atstovo (-ų) saugai ir sveikatai.
Sunkūs sužalojimai ir mirtini atvejai
Įvykį darbe, dėl kurio sunkiai pakenkta darbuotojo sveikatai ar darbuotojas mirė, tiria Valstybinė darbo inspekcija, dalyvaujant darbdavio atstovui ir darbuotojų atstovui saugai ir sveikatai. Ypač sunkiais atvejais, kai dėl įvykio darbe mirė 3 ir daugiau darbuotojų, tyrimą atlieka speciali komisija, kuriai pirmininkauja vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius. Šios komisijos nariai - vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojas, Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus vedėjas ir 2 šio skyriaus darbo inspektoriai.
Profesinių ligų tyrimas
Profesinės ligos priežasčių tyrimo išvados ir patvirtinimas turi būti surašyti profesinės ligos priežasčių tyrimo akte ir profesinės ligos patvirtinimo akte, vadovaujantis Vyriausybės patvirtintu profesinių ligų sąrašu. Ūmias profesines ligas, dėl kurių mirė 3 ir daugiau darbuotojų, tiria komisija, kuriai pirmininkauja vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius. Nariai - Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos vadovas (jo pavaduotojas) ar vadovo paskirti atstovai, Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus vedėjas, Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus inspektorius.
Ginčų sprendimas
Darbuotojas ar darbdavys, nesutinkantys su nelaimingo atsitikimo darbe arba nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo, arba profesinės ligos priežasčių tyrimo aktais, gali juos skųsti vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui.
Jeigu darbuotojas, darbdavys, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Fondo valdyba) ar Fondo valdybos teritorinis skyrius nesutinka su profesinės ligos patvirtinimo aktu, jie gali jį skųsti Centrinei darbo medicinos ekspertų komisijai. Ši komisija sprendžia ginčytinus klausimus, susijusius su profesinės ligos diagnozės nustatymu. Centrinė darbo medicinos ekspertų komisija sudaroma iš 12 Sveikatos apsaugos ministerijos, darbdavių ir darbuotojų organizacijų ir kitų valstybės įstaigų atstovų. Ne mažiau kaip 5 šios komisijos nariai turi būti asmens sveikatos priežiūros specialistai, turintys galiojančias medicinos praktikos licencijas. Komisijos sudarymo ir veiklos tvarką nustato sveikatos apsaugos ministro patvirtinti Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos nuostatai. Komisijos narių darbas apmokamas Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo nustatyta tvarka.
Nelaimingas atsitikimas ir draudžiamieji įvykiai
Kada nelaimingas atsitikimas laikomas draudžiamuoju?
Nelaimingi atsitikimai darbe ar pakeliui į darbą arba iš jo gali būti pripažįstami draudžiamaisiais įvykiais tuomet, kai atlikus tyrimą nustatoma, kad jie įvyko tam tikromis aplinkybėmis. Tai reiškia, kad nelaimingas atsitikimas turi būti susijęs su darbu ir jo atlikimu. Pirmiausia svarbu, kad nelaimingas atsitikimas būtų įvykęs tuo metu, kai žmogus dirbo savo darbdavio nustatytu darbo laiku. Tai apima ne tik įprastas darbo valandas, bet ir atvejus, kai darbdavys atskirai nurodo dirbti kitu laiku, taip pat komandiruočių metu.
Taip pat vertinama, ar tuo metu asmuo dirbo darbą, dėl kurio buvo susitarta darbo sutartyje. Tai apima ne tik tiesiogines darbo funkcijas, bet ir veiksmus, susijusius su darbo vietos paruošimu ar sutvarkymu. Be to, nelaimingas atsitikimas gali būti pripažintas draudžiamuoju ir tada, kai asmuo vykdė kitus darbdavio pavestus darbus, susijusius su įmonės ar įstaigos veikla, arba atliko viešojo administravimo funkcijas darbdavio naudai.
Dar viena svarbi sąlyga - darbas, kurio metu įvyko nelaimingas atsitikimas, turi būti apmokamas. Tai reiškia, kad asmeniui už tą darbą mokamas darbo užmokestis, nuo kurio mokamos arba turėtų būti mokamos socialinio draudimo įmokos, įskaitant nelaimingų atsitikimų darbe socialinį draudimą.
Jeigu visos šios sąlygos yra įvykdytos, nelaimingas atsitikimas darbe ar pakeliui į darbą arba iš jo gali būti pripažintas draudžiamuoju. Galutinį sprendimą dėl to priima „Sodra“, remdamasi Valstybinės darbo inspekcijos arba darbdavio komisijos surašytu nelaimingo atsitikimo tyrimo aktu. Pareigūnų ir karių atvejais vertinama jų institucijos pateikta išvada dėl nelaimingo atsitikimo. Taip pat atsižvelgiama ir į kitus su įvykiu susijusius dokumentus.
Jeigu nelaimingas atsitikimas pripažįstamas draudžiamuoju, asmuo, dėl patirtos traumos tapęs laikinai nedarbingas, gauna elektroninį nedarbingumo pažymėjimą. Kadangi dėl laikinojo nedarbingumo jis netenka darbo pajamų, darbdavys apie tai informuoja „Sodrą“, pateikdamas nustatytos formos pranešimą.
Saugumas NĖRA prioritetas – saugos mokymo vaizdo įrašas – nelaimingų atsitikimų ir traumų darbe prevencija
Kada išmokos nemokamos?
Ne visi nelaimingi atsitikimai pripažįstami draudžiamaisiais. Išmokos neskiriamos tais atvejais, kai nustatoma, kad trauma nesusijusi su darbu, asmuo pats tyčia siekė sukelti nelaimingą atsitikimą, trauma patirta dėl nusikalstamos veikos, su darbu nesusijusios ligos ar savavališkai dirbant savo interesais. Taip pat nedraudžiamaisiais laikomi atvejai, kai prieš asmenį buvo panaudotas su darbu nesusijęs smurtas.
Lietuvos Konstitucinis Teismas nutarimu pripažino, kad Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio 3 dalies nuostata yra konstitucinei teisinės valstybės principui prieštaraujanti tiek, kiek pagal ją nelaimingi atsitikimai pakeliui į darbą ar iš darbo nepripažįstami draudžiamaisiais įvykiais tais atvejais, kai apdraustasis asmuo buvo neblaivus ar apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų (jei tai nebuvo susiję su jam draudėjo pavesto darbo technologijos ypatybėmis), bet nelaimingą atsitikimą pakeliui į darbą ar iš darbo lėmė ne jo neblaivumas ar apsvaigimas nuo psichiką veikiančių medžiagų, o kitos aplinkybės (pvz., kitų asmenų veiksmai). Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad negalima suabsoliutinti apdraustojo asmens būsenos kaip nelaimingo atsitikimo nedraudžiamuoju įvykiu aplinkybės, nepriklausomai nuo to, ar nelaimingas atsitikimas įvyko dėl kitų aplinkybių, kurių nelėmė ir negalėjo lemti apdraustojo asmens veiksmai ir (arba) būsena.
Išmokų dydis ir mokėjimo tvarka
Ligos išmoka
Jeigu nelaimingas atsitikimas pripažįstamas draudžiamuoju, asmeniui gali būti skiriamos socialinio draudimo išmokos. Laikinai nedarbingiems žmonėms mokama ligos išmoka dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba pakeliui į darbą ar iš darbo. Teisę į ligos išmoką apdraustieji įgyja neatsižvelgiant į turimą socialinio draudimo stažą.
Ligos išmoka sudaro 77,58 proc. kompensuojamojo darbo užmokesčio. Ji iš „Sodros“ lėšų mokama už visą nedarbingumo laikotarpį, patvirtintą nedarbingumo pažymėjimu, tai yra nuo pirmos laikinojo nedarbingumo dienos iki darbingumo atgavimo. Kompensuojamasis uždarbis apskaičiuojamas pagal tris paeiliui einančius kalendorinius mėnesius, buvusius iki mėnesio, kuris eina prieš laikinojo nedarbingumo pradžią. Pavyzdžiui, jei nelaimingas atsitikimas pripažintas draudžiamuoju ir nedarbingumas nustatytas 2026 metų sausį, ligos išmoka bus skaičiuojama pagal 2025 metų rugsėjo-lapkričio mėnesių pajamas.
Palyginimui, tapus laikinai nedarbingam dėl ligos ar traumos, nesusijusios su darbu, mokama 62,06 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio išmoka. „Paprastą“ ligos išmoką „Sodra“ moka nuo trečios nedarbingumo dienos - pirmąsias dvi dienas ligos išmoką moka darbdavys.
Netekto darbingumo periodinė kompensacija
Netekto darbingumo periodinė kompensacija mokama iki Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos nustatyto darbingumo netekimo termino pabaigos.
Darbuotojo pareiga pranešti apie nelaimingą atsitikimą
Darbuotojas, nukentėjęs dėl įvykio darbe, dėl kurio patyrė žalą sveikatai, nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo arba dėl ūmios profesinės ligos, jeigu pajėgia, taip pat darbuotojas, matęs įvykį arba jo padarinius, privalo nedelsdami apie tai pranešti padalinio vadovui, darbdaviui atstovaujančiam asmeniui, įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybai arba darbuotojų saugos ir sveikatos specialistui (Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 43 straipsnis).
Darbdavio pareiga pranešti apie sunkius įvykius
Darbdaviui atstovaujantis asmuo ar darbdavio įgaliotas asmuo nedelsdami privalo pranešti atitinkamai teritorinei prokuratūrai ir Valstybinei darbo inspekcijai apie visus įvykius darbe, dėl kurių darbuotojas mirė arba per kuriuos buvo sunkiai pakenkta darbuotojo sveikatai.