Ką daryti patekus į eismo įvykį Lietuvoje su užsienietiška mašina

Kiekvienas automobilis anksčiau ar vėliau patenka į eismo įvykį (avariją), atsižvelgiant į dabartinę eismo situaciją ir augantį nepatyrusių bei neatsargių vairuotojų skaičių. Šiame straipsnyje pateikiama veiksmų seka, kaip elgtis patekus į eismo įvykį, įskaitant niuansus susidūrus su užsienietiška transporto priemone (pvz., UK mašina), bei kitus galimus incidentus.

Pirminiai veiksmai po eismo įvykio

Pirmiausia, įvykus eismo įvykiui, svarbiausia išlikti ramiam ir pasirūpinti savo bei keleivių saugumu. Šoko būsenoje gali būti sunku orientuotis, tačiau būtina atlikti šiuos veiksmus:

• Įjunkite avarinę šviesos signalizaciją ir pasistenkite išlaikyti kontrolę.
• Pastatykite avarinio sustojimo ženklą (trikampį). Pagal Kelių eismo taisykles (KET), gyvenamojoje vietovėje ženklas statomas 15 metrų atstumu nuo transporto priemonės, o užmiestyje - mažiausiai 30 metrų (kitur nurodoma 50 metrų užmiestyje ir 25 metrai mieste). Priešingu atveju gali įvykti dar viena avarija.
• Nekonfliktuokite su kitais eismo įvykio dalyviais ir nepanikuokite.
• Jei yra sužeistųjų, nedelsiant iškvieskite greitąją pagalbą bendruoju pagalbos numeriu 112, nurodydami kuo tikslesnes incidento koordinates (kelio numerį, kilometrą, namų numerius). Gelbėtojai pataria, kad jei žmogus negali pajudėti ar jaučiamas didelis skausmas, jo jokiu būdu negalima judinti iki atvyks medikai.
• Visuomet prieš išlipant iš automobilio svarbu įsitikinti, kad tai padaryti yra saugu, ypač intensyvaus eismo gatvėje.
• Pasirūpinkite ir kito automobilio ekipažu: patikrinkite, ar keleiviai nesužeisti ir, esant reikalui, suteikite jiems pirmąją pagalbą.
• Avarijos dalyviai turėtų pasirūpinti ir savo saugumu - vilkėti ryškiaspalves liemenes su šviesą atspindinčiais elementais, ypač tamsiu paros metu.
• Jei automobilis stipriai apgadinamas, būtina kuo greičiau atjungti akumuliatorių, kad nekiltų gaisras.

Informacijos rinkimas ir dokumentavimas

Aiškinantis įvykio aplinkybes, kiekviena detalė yra reikšminga. Svarbu neskubėti ir nepasiduoti kitos pusės spaudimui prisiimti kaltę.

• Prieš atvykstant policijai, nejudinkite automobilio.
• Nufotografuokite ar nufilmuokite eismo įvykio vietą, automobilių padėtį, pažeidimus, stabdžių žymes, kelio ženklus. Nuotraukose turėtų matytis tiek transporto priemonių sugadinimai, tiek valstybiniai registracijos numeriai.
• Užrašykite avarijos liudininkų kontaktus (vardus, pavardes, asmens kodus). Jei bus galimybė, prieš atvykstant pareigūnams užrašykite visą padarytą žalą ant popieriaus lapo ir paprašykite liudininkų jį pasirašyti. Vėliau jį galite pridėti prie protokolo.
• Užsirašykite informaciją apie kitą pusę (vardą, adresą, įmonės pavadinimą). Eismo įvykio dalyviai turi apsikeisti informacija, būtiną civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui nustatyti.
• Nepasiduokite grasinimams ir įtikinėjimams išsiaiškinti savarankiškai, būtinai paskambinkite policijai, kad nustatytų avarijos faktą ir užfiksuotų žalą.

Kada kviesti policiją?

Daugelio automobilių savininkų klaida yra bandymas „išspręsti problemą vietoje“ nesikreipiant į policiją ir draudimo tarnybas. Kartais žala automobiliui gali būti daug didesnė, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Policijos pareigūnus kviesti privaloma šiais atvejais:

• Jei žuvo ar buvo sužeistas žmogus.
• Jei kyla įtarimas, kad avariją sukėlęs asmuo yra apsvaigęs nuo alkoholio ar narkotikų.
• Jei eismo dalyviai nesutaria dėl eismo įvykių aplinkybių ir nepildo eismo įvykio deklaracijos.
• Jei kaltininkas atsisako pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, galiojantį vairuotojo pažymėjimą ar informaciją, būtiną draudimo įmonei nustatyti.
• Jei transporto priemonė yra be valstybinio numerio ženklų.
• Jei eismo įvykio metu padaryta žala valstybės arba privačiam turtui (nuvertus stulpą, sulaužius tvorą ar apgadinus namo fasadą).
• Jei nukentėjusiojo asmens eismo įvykio vietoje nėra ir su juo neįmanoma susisiekti.
• Jei nors vienas iš kaltininko turimų dokumentų (automobilio techninė apžiūra, draudimo polisas ar vairuotojo pažymėjimas) nebegalioja.

Atvykus policijai, būkite aktyvus ir nepalikite inspektoriaus vieno su kaltininku. Nedvejodami liepkite inspektoriui pasižiūrėti po kapotu ar po automobiliu, kad užfiksuotų padarytą žalą, tačiau elkitės kiek įmanoma mandagiau. Sudarydami protokolą įsitikinkite, kad visa žala yra užfiksuota. Patartina, kad inspektorius užfiksuotų ir galimą paslėptą žalą. Gaukite policijos avarijos analizės pažymėjimą.

Tyčinės avarijos ir sukčiai

Prieš didžiąsias metų šventes keliuose padaugėja asmenų, veikiančių pagal iš anksto apgalvotas schemas ir sukeliančių tyčines avarijas. Jie gali specialiai sukelti avarines situacijas staigiai stabdydami arba agresyviai manevruodami. Pajutus, kad kitas vairuotojas ragina greičiau prisiimti kaltę ar reikalauja pinigų už automobilio apgadinimus, patariama kviesti policijos pareigūnus. Tokius vairuotojus galima atpažinti pagal jų veiksmus: tyčinį siekimą susidūrimo, nesistengimą stabdyti, staigų stabdymą be priežasties. Po eismo įvykio tokie vairuotojai gali siūlyti nepildyti deklaracijos ir atsiskaityti grynaisiais, mėginti įtikinti, kad padaryti didesni apgadinimai, nurodydami su konkrečiu įvykiu nesusijusius sugadinimus. Paprastai jie naudoja netvarkingus, apdaužytus automobilius. Norint sumažinti riziką patekti į tokias situacijas, reikėtų laikytis saugaus atstumo ir būti budriems, ypač šaltuoju metų laiku.

Eismo įvykio deklaracijos pildymas

Jei avarija nedidelė ir abi pusės sutaria dėl kaltės bei nėra sužeistųjų, policijos kviesti nebūtina - pakaks tinkamai užpildytos eismo įvykio deklaracijos.

• Eismo įvykio vietoje popierinė eismo įvykio deklaracijos forma pildoma nubraižant eismo įvykio schemą, aprašant aplinkybes, užpildant kitus laukus, ir visiems eismo įvykio dalyviams pasirašant.
• Svarbu: deklaracijos 14 laukelyje pasirašo tik eismo įvykio kaltininkas.
• Jei nė vienas eismo įvykio dalyvis neturi popierinės deklaracijos formos, ją galima užpildyti elektroniniu būdu per programėlę draudimoivykiai.lt ar kitas draudimo bendrovių siūlomas programėles.
• Jei nėra galimybės užpildyti elektroninės deklaracijos, įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma ant švaraus popieriaus lapo, nurodant visą reikiamą informaciją apie dalyvius ir transporto priemones.

Specifiniai eismo įvykių tipai

Eismo įvykius galima sąlyginai suskirstyti į kelias kategorijas, kurių kiekviena turi tam tikrų niuansų.

Automobilių susidūrimas

Tai bene dažniausiai pasitaikanti situacija. Pagal galiojančius teisės aktus, jeigu susidūrime dalyvavo tik du automobiliai, savininkai sutarė dėl kaltės, abu automobiliai yra drausti, nė vienas vairuotojas nebuvo išgėręs ir nėra sužalotų žmonių, pareigūnų galima ir nekviesti. Užtenka užpildyti eismo įvykio deklaraciją. Kaltininkui gali pabrangti draudimas, tačiau tai nėra blogiausias dalykas.

Pasitikrinti, ar galioja automobilio draudimas ir techninė apžiūra, transporto priemonės savininkas arba automobilio dokumentus turintis asmuo gali VĮ „Regitros“ svetainėje.

Kitaip atrodys situacija, jeigu susidūrusių automobilių bus daugiau arba bus sužalotų žmonių. Tuomet pareigūnų pasirodymas taps privalomas. Laukiant pareigūnų, labai rekomenduotina incidentą, jeigu automobilyje nebuvo vaizdo registratoriaus, nufilmuoti. Tai padės įrodyti aplinkybes, jei kas nors iš dalyvių sugalvos patraukti savo automobilį ar „primesti“ įkalčių.

Būtina kviesti pareigūnus, jeigu pradedama siūlyti susitarti, atsisakoma pildyti deklaraciją ir t.t. Taip dažniausiai elgiasi turintys ką slėpti asmenys arba sukčiai. Nepildyti deklaracijos galima tik tuo atveju, jeigu kontaktas buvo silpnas, pažeidimų nėra ir abu dalyviai dėl to sutaria. Net ir tokiu atveju būtina užfiksuoti kontaktą ir rekomenduotina telefonu (kad ir 112) informuoti apie buvusį incidentą. To nepadarius ir, esą, sutarus dėl avarijos, vėliau galima sulaukti kaltinimų pasišalinimu iš eismo įvykio vietos, už ką gresia bauda, transporto priemonės konfiskavimas arba teisės vairuoti atėmimas.

Užvažiavimas ant pėsčiojo (dviračio, paspirtuko)

Toks susidūrimas yra potencialiai pavojingesnis, nes pėstieji, dviratininkai ar paspirtukininkai neturi apsaugos priemonių. Įvykus tokiam susidūrimui, nepaisant to, kas, atrodytų, yra kaltas, būtina kviesti policijos pareigūnus ir, priklausomai nuo situacijos, greitosios pagalbos medikus. Pirmiausia būtina žmogų neskubant ir kruopščiai apžiūrėti. Jeigu jis guli nukritęs, jokiu būdu negalima žmogaus judinti, mėginti pakelti ar pakeisti jo kūno padėtį. Bet koks nekvalifikuotas bandymas teikti pagalbą avarijoje nukentėjusiam žmogui gali tik pabloginti jo būklę. Visas, ką galima padaryti, tai apkloti gulinčiajam, kad nesušaltų, ir laukti medikų. Laukiant būtina su žmogumi šnekėtis ir neleisti jam prarasti sąmonės. Jeigu incidento metu lūžo kas nors ir bėga kraujas, kraujavimą būtina sustabdyti, minimaliai judinant nukentėjusįjį.

Vienas realus pavojaus šaltinis yra netikėti iš bet kur galintys pasirodyti vaikai. Jeigu tenka judėti per tankiai gyvenamą zoną, daryti tai reikėtų kaip galima mažesniu greičiu, atidžiai stebint aplinką. Kita galima susidūrimo priežastis - pakiša, kai sukčiai tyčia sukelia incidentą, siekdami pasipelnyti. Tokiu atveju labai praverčia vaizdo registratorius arba automobilyje sėdinčių keleivių parodymai.

Susidūrimas su gyvūnu

Ši problema ypač aktuali pavasarį ir rudenį. Nors keliuose statomi atitvarai ir tvoros, gyvūnai vis tiek išbėga į kelią. Pervažiavus ežiuką ar partrenkus kačiuką, didesnių sunkumų, išskyrus sielos graužatį, transporto priemonės vairuotojas nepatirs. Visai kitaip situacija atrodys susidūrus su stirna, šernu ar briedžiu - pasekmės gali būti tragiškos.

Reikėtų atminti, kad gyvūnų migracijos laikotarpiu važiuojant miškingomis vietovėmis, reikėtų judėti mažesniu greičiu, atidžiai stebėti aplinką ir būti pasiruošusiems įvairiems netikėtumams. Jeigu tenka rinktis - pradėti manevruoti ar susidurti su gyvūnu (pvz., per tiltą, sankasą ar panašų inžinerinį objektą), turėtų būti pasirenkamas susidūrimas su gyvūnu. Pradėjus manevruoti slidžiame kelyje, automobilis gali tapti nevaldomas, nulėkti į griovį ar susidurti su kitomis transporto priemonėmis, o to pasekmės būtų dar liūdnesnės.

Jeigu susidūrimo išvengti nepavyks, rekomenduotina neskubėti pasišalinti iš įvykio vietos, o informuoti apie susidūrimą telefonu 112. Pareigūnai pasirūpins, kad atvyktų policijos pareigūnai ir Aplinkos apsaugos departamento darbuotojai. Vairuotojams draudžiama pasiimti žuvusį gyvūną, tačiau baudos už tokius eismo įvykius skiriamos retai, jei įrodoma, kad susidūrimo išvengti nebuvo galima.

Atsitrenkimas į atitvarą, stulpą ir t.t.

Nors susidūrimų su stulpais, stotelėmis ar atitvarais netrūksta, dažnas vairuotojas į tokias avarijas linkęs žiūrėti „pro pirštus“. Deja, toks požiūris yra neteisingas ir gali turėti neigiamų pasekmių. Stotelės, stulpai, atitvarai, kelio ženklai ir pan., irgi yra kažkieno nuosavybė. Juos sugadinus, savininkas patirs nuostolių, kuriuos kažkas turės kompensuoti. Susidūrimas su kelio ženklu ar atitvaru bei policijos neiškvietimas vėliau gali būti traktuojamas kaip pasišalinimas iš įvykio vietos, už kurį laukia rimtos sankcijos.

Be to, pareigūnams gali kilti klausimų, jei asmuo, padaręs žalą, pasišalina iš įvykio vietos. Toks asmuo gali būti įtartas automobilio vagyste, alkoholio arba narkotikų vartojimu ar teisės vairuoti automobilį neturėjimu. Miestuose, kur apstu vaizdo stebėjimo kamerų ir beveik visada pasitaiko praeivių, toks bandymas tikrai baigsis liūdnai ir su nemaloniomis pasekmėmis. Rekomenduojama skambinti 112 ir pranešti apie įvykį.

Eismo įvykis stovėjimo aikštelėje ar daugiabučio kieme

Stovėjimo aikštelėse ir daugiabučių kiemuose, ypač žiemos mėnesiais, dažnai įvyksta smulkūs eismo įvykiai dėl ribotos erdvės, netvarkingo transporto priemonių statymo, nenuvalyto sniego ar slidžios kelio dangos. Draudikai fiksuoja nedidelius įlenkimus, apibraižymus, žibintų dūžius, veidrodėlių nulenkimus ar buferių suskaldymus.

Jei apgadinote kaimyno automobilį kieme, nedelsiant raskite apgadintos transporto priemonės savininką ir prisipažinkite apie įvykį, drauge užpildykite eismo įvykio deklaraciją bei apie tai praneškite draudikams. Jei kaimyno rasti nepavyksta ar nežinote, kam priklauso automobilis, kurį apgadinote, reikėtų skambinti policijai telefonu 112. Paskambinus privalu pranešti apie eismo nelaimę ir laikytis policijos nurodymų. Dažnu atveju leidžiama nufotografuoti situaciją, nepasitraukus iš įvykio vietos, užfiksuoti savo ir kaimyno automobilių apgadinimus, o deklaracija užpildoma susisiekus su nukentėjusios transporto priemonės savininku.

Pasišalinimas iš įvykio vietos yra neteisėtas. Už tai gresia ne tik bauda, bet ir prievolė atlyginti padarytą žalą. Draudikas turi teisę susigrąžinti visą draudimo išmoką iš vairuotojo, kuris pasišalino. Palikti raštelį už valytuvų ar kitur, pranešant apie eismo nelaimę, taip pat negalima. Policija imsis veiksmų surasti automobilio savininką. Jei savininko nepavyks rasti, užregistruos eismo įvykį.

Draudikas pataria nestatyti automobilių prie posūkių, o tik tam pritaikytose vietose. Parkuojant transporto priemones vienas šalia kitos, iš abiejų pusių turėtų likti 50-70 cm tarpai, kurie leidžia saugiai atidaryti dureles ir nekliudant kito automobilio pajudėti iš vietos.

Draudimo įmonės vaidmuo ir žalos atlyginimas

Užpildžius dokumentus, ne vėliau kaip per 3 dienas kreipkitės į savo draudiką ir informuokite apie eismo įvykį. Tolimesnius veiksmus, atsižvelgiant į Jūsų draudimo rūšį ir patirtą žalą, Jums nurodys Jūsų draudimo kompanija.

• Jei eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, sugadinto turto savininkas privalo likti įvykio vietoje, kol visi dalyviai sutaria dėl įvykio aplinkybių bei kaltės.
• Jei kaltininkas draustas, dėl žalos atlyginimo nukentėjęs asmuo gali kreiptis į kaltininką apdraudusią draudimo bendrovę.
• Tuo atveju, jei kaltininkas nedraustas, tokia žala atlyginama LR Transporto priemonių draudikų biuro vardu - nukentėjęs asmuo dėl žalos atlyginimo gali kreiptis į jį apdraudusią draudimo bendrovę ar kitą savo nuožiūra pasirinktą draudimo bendrovę, kuri administruoja žalas Biuro vardu.
• Jei nukentėjęs asmuo eismo įvykio metu buvo nedraustas, jis vis tiek turi teisę kreiptis dėl patirtos žalos atlyginimo į kaltininką apdraudusią draudimo bendrovę. Jei nedraustas tiek nukentėjęs, tiek kaltininkas, žala atlyginama Biuro vardu, o vėliau Biuras regreso tvarka kreipiasi į asmenį, atsakingą už žalos padarymą.

Kaltininko draudimo bendrovės pareiga - įvykus draudžiamajam įvykiui, atlyginti nukentėjusio asmens patirtą žalą. Tam reikia išsaugoti sugadintą automobilį tokį, koks jis buvo po eismo įvykio, kol jį apžiūrės atsakingos draudimo bendrovės specialistai. Apžiūra gali būti vykdoma ir nuotoliniu būdu pagal pateiktus dokumentus, nuotraukas, vaizdo įrašus.

Žala atlyginama už:

• Sugadinto automobilio remontą (jei remonto išlaidos mažesnės nei 75% turto rinkos vertės iki įvykio) pagal sąmatą ar pateiktą sąskaitą faktūrą.
• Pakaitinio automobilio nuomos išlaidas sugadinto automobilio remonto laikotarpiu.
• Transportavimo, saugojimo, techninės ekspertizės ir kitas išlaidas.
• Nukentėjusio asmens negautas pajamas, jei automobilis naudojamas pajamoms gauti.
• Sugadinto automobilio prekinės vertės netekimą (skaičiuojama automobiliams ne senesniems kaip 60 mėn.).

Draudimo bendrovė privalo išmokėti išmoką per 30 dienų nuo pretenzijos pateikimo. Jei aplinkybių neįmanoma ištirti per 30 dienų, išmoka mokama per 14 dienų nuo tyrimo pabaigos, bet ne vėliau kaip per 3 mėnesius.

Ką daryti su apgadintu automobiliu? Remontuoti ar parduoti?

Po eismo įvykio sprendimų daug, tačiau svarbiausia išlikti racionaliam. Šis sprendimas priklauso nuo kelių veiksnių:

1. Saugumas pirmoje vietoje. Jei niekas nesužeistas, pasirūpinkite, kad automobilis netrukdytų eismui.
2. Užfiksuokite įvykį. Fotografuokite automobilių padėtį, pažeidimus, stabdžių žymes, kelio ženklus.
3. Pildykite eismo įvykio deklaraciją. Jei tai nedidelė avarija ir abi pusės sutinka dėl kaltės, policijos kviesti nebūtina - pakaks tinkamai užpildytos deklaracijos.

Įvertinkite automobilio būklę

Po įvykio automobilis gali būti:

• Eksploatuojamas (važiuojantis) - su nežymiais pažeidimais.
• Neeksploatuojamas, bet tinkamas remontui.
• Draudikų laikomas „ekonomine žala“, kai remontas kainuotų daugiau nei likutinė vertė.
• Visiška autolaužo būsena.

Draudimo bendrovė dažnai pasiūlys išmoką arba padės organizuoti automobilio pardavimą kaip likutinės vertės turtą. Tačiau tai nereiškia, kad jūs negalite patys pasirinkti, kam parduoti.

Ar verta taisyti, ar geriau parduoti?

Jeigu nežinote tikslios vertės - kreipkitės į automobilių supirkimo įmones. Jos pateikia pasiūlymą per trumpą laiką ir tai padeda apsispręsti.

Parduoti ar ardyti?

Autosupirkėjai perka:

• Po avarijos likusius automobilius, net jei jie nevažiuoja.
• Automobilius be techninės apžiūros ar draudimo.
• Transportą su rimtais kėbulo ar važiuoklės pažeidimais.

Supirkėjai dažnai siūlo nemokamą transportavimą ir greitą atsiskaitymą. Ardyti patiems verta tik tada, jei turite žinių, laiko ir erdvės. Priešingu atveju tai užtruks, o kai kurios detalės gali likti neparduotos.

Ar supirkėjai saugus pasirinkimas?

Daug žmonių abejoja, ar verta kreiptis į supirkėjus. Štai ką reikia žinoti:

• Galite gauti pasiūlymą iš kelių įmonių ir palyginti kainas.
• Rimtos įmonės pasirašo pirkimo-pardavimo sutartį.
• Išregistravimas VĮ „Regitra“ dažnai įtraukiamas į paslaugą.
• Nereikia investuoti laiko į remontą ar skelbimų rašymą.

Svarbu rinktis patikimą supirkėją, kuris siūlo sąžiningas kainas ir greitą aptarnavimą.

tags: #avarija #lietuvoje #su #uk #masina