Pastaruoju metu Lietuvoje įvykusios dvi traukinių avarijos sukėlė daug klausimų dėl geležinkelių infrastruktūros saugumo ir finansavimo. Šie incidentai atskleidė problemas, susijusias su pasenusia signalizacijos sistema, nepakankamomis investicijomis į esamos infrastruktūros atnaujinimą ir galimas žmogiškąsias klaidas.
Incidentai Gudžiūnuose ir Jiesioje
Avarija Gudžiūnų stotyje
Ankstų praėjusio penktadienio rytą Kėdainių rajone esančioje Gudžiūnų stotyje nuo geležinkelio bėgių nuriedėjo trys skaldą gabenę vagonai. Sąstatas, kurį sudarė apie 20-30 vagonų, vyko iš Radviliškio į Kauno pusę, Palemoną. Dėl incidento buvo sutrikęs traukinių eismas, tačiau avarija buvo likviduota šeštadienį.
Traukinio mašinistas Vidmantas Simonavičius LRT radijui patvirtino, kad perspėjimo sistema buvo išjungta, todėl jis negalėjo pastebėti nukritusių vagonų. „Už Gudžiūnų perspėjimo sistema veikė, tik Linkaičiuose neveikė, kai išvažiavau iš Radviliškio. Ji buvo išjungta. O už Gudžiūnų veikė, būtų užfiksavę tikrai. Ir vagonas buvo ten 49-as, koks kilometras. Žmogiškai neįmanoma pastebėti, prietema tokia, kaip ten pamatysi“, - sakė V. Simonavičius. Mašinisto teigimu, vagonai ne atsikabino, o važiavo kartu ir nukrito ant iešmų Gudžiūnų geležinkelio stotyje.
„Net nežinojau, kad ji (sistema) yra išjungta. Ten vagono gedimas paprasčiausias. Ratai užsiblokavo, pradėjo guolis byrėti ir nukrito“, - teigė V. Simonavičius. Jis savo kaltės šioje situacijoje neįžvelgia.
Incidentas Jiesios stotyje
Kitas incidentas įvyko šeštadienio naktį Kauno rajone esančioje Jiesioje, kai nuo vėžės nuriedėjo iš Duisburgo važiavęs lokomotyvas ir 4 krovininiai vagonai. Avarija įvyko Rokų seniūnijoje, Vingytės kaime, Upės gatvėje, kelio Jiesia-Rokai 44 kilometre.
„LTG Infra“ direktorius Vytis Žalimas teigė, jog incidentas Kauno rajone esančioje Jiesioje galėjo įvykti dėl žmogiškosios klaidos. Anot jo, „žmogiškoji klaida įvyko todėl, kad toje infrastruktūroje nėra technologijų, jos nėra įdiegtos. Taip yra nuo pat sukūrimo pradžios, o eismą toje sudėtingoje stotyje rankiniu būdu valdo žmogus“.
Tyrimai ir nuostolių vertinimas
Pradėti ikiteisminiai tyrimai
Kauno apygardos prokuratūra, reaguodama į savaitgalį įvykusias traukinių avarijas, pirmadienį pradėjo du atskirus ikiteisminius tyrimus. Teisingumo ministerijos Saugos tyrimų skyrius taip pat pradėjo avarijų saugos tyrimus, veiksmų ėmėsi ir Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA).
LTG pirmadienį pranešė inicijavusi komisiją, kuri tirs avarijų Kėdainių ir Kauno rajonuose priežastis. Skelbiama, jog komisiją sudaro visi LTG aukščiausio lygio vadovai ir verslo atsparumo komanda. Bendrovė taip pat ketina parengti papildomas saugos priemones, kurios būtų įdiegtos į šalies geležinkelių sistemą.
Nuostolių skaičiavimas ir tyrimų eiga
Laikinasis LTG vadovas A. Rumskas teigė, kad nuostoliai bus sužinoti kitą savaitę, taip pat ir tai, kiek iš jų padengs draudimas. „Tiesa, yra įvairių niuansų - vienas dalykas yra gedimas, kitas dalykas yra avarija. Vieni dalykai gali būti traktuojami pagal vieną polisą, kiti - pagal kitą“, - sakė A. Rumskas. Tyrimai, anot jo, geriausiu atveju bus baigti po mėnesio, tačiau gali užtrukti ir ilgiau, priklausomai nuo jų eigos.
A. Rumskas paaiškino, kad traukiniai nuo bėgių nuvažiavo dėl to, kad „vienu atveju sulūžo vagono važiuoklė, todėl jis nuvažiavo nuo savo kelio ir apsivertė“. Klausimas, kaip tai įvyko, yra sudėtingas techninis klausimas, galėjęs atsirasti dėl perkrovimo ar pražiūrėtų apžiūrų. Vagono techniniai dokumentai dar galiojo iki lapkričio.
Infrastruktūros problemos ir finansavimas
Išjungta aširačių kontrolės sistema
„LTG Infra“ vadovas Vytis Žalimas pranešė, jog likus savaitei iki incidento Gudžiūnų geležinkelio stotyje, ruože buvo išjungta vagonų aširačių kontrolės sistema (riedmenų automatinės kontrolės sistema, RAKS). Pasak jo, apie sistemos išjungimą pranešė pats gamintojas - Austrijos įmonė. V. Žalimas teigė, kad šis įvykis Gudžiūnuose buvo sutapimas su išjungta sistema.
„Ruožas buvo pakankamai ilgas, kad užkaistų sistema ir užsiblokuotų. Vienoje atkarpoje sistema jau buvo atjungta ir pervežta į kitą vietą. Tai yra austrų kompanija. Sena sistema, bet buvo iki šiol palaikoma ir prižiūrima. Tiesiog jos modernizacijai poreikis yra daugybę metų. Mes prašėme investicinių lėšų atnaujinti tą sistemą, bet tol, kol negavome jų, prižiūrėjome savo jėgomis su gamintojų atstovu, bet dabar detalių jie nebepalaiko“, - teigė V. Žalimas.
Finansavimo trūkumas ir „Rail Baltica“ įtaka
„LTG Infra“ vadovas Vytis Žalimas pabrėžia, kad geležinkelių infrastruktūrai trūksta finansavimo. Dauguma investicijų skiriama europiniam „Rail Baltica“ projektui, kurio finansavimas vien nacionalinėmis lėšomis yra sudėtingas.
„Mes susiduriame su unikalia ir labai nepalankia situacija dėl to, kas liečia geležinkelių infrastruktūrą. Mes vienu metu statome super brangią infrastruktūrą, kurią šalis, net su europine pagalba, vos per plauką gali sau leisti, ir kitoje rankoje prižiūrime esamą, neefektyvią infrastruktūrą, kuri neturi technologijų ir joms finansavimo negauname, nes tai rusiškos vėžės“, - kalbėjo V. Žalimas. Esamai geležinkelių infrastruktūrai atnaujinti reikia mažiausiai 350 mln. eurų.
Per paskutinius 3 metus LTG į infrastruktūrą investavo beveik milijardą eurų, tačiau didžiąją dalį sudaro modernizavimai, „Rail Baltica“ statybos ir elektrifikacija. Tik 150 mln. eurų buvo skirta esamų kelių atnaujinimams, o to, anot Žalimo, nepakanka.
„Mes (LTG) dabar turime ribotus resursus - jie tokie tapo po karo ir pajamų sumažėjimo dėl sankcijų - juos visus nukreipiame į pagrindines linijas, kaip Vilnius-Kaunas, Vilnius-Klaipėda ir tarptautinius maršrutus. Visa kita, tuo metu, po truputį degraduoja. Mes suskaičiavome, kad remontų susikaupimas šiuo metu jau siekia 350 mln. eurų ir auga“, - pridūrė V. Žalimas.
Pasenusi signalizacijos sistema
Pasak V. Žalimo, maždaug pusė geležinkelio signalizacijos sistemos Lietuvoje yra pasenusi, sovietinė, relinė sistema, kurią supranta tik vyresnio amžiaus darbuotojai. Tokių specialistų rinkoje vis mažėja, o sistemos pakeitimui reikėtų daugiau nei 1 mlrd. eurų investicijų. Nepaisant to, LTG Infra vadovas pabrėžia, kad saugumas užtikrinamas besąlygiškai ribojant greičius.
Atnaujintas traukinių eismas
A. Rumskas pabrėžė, jog eismas tiek Gudžiūnų, tiek Jiesios ruože, kur įvyko avarijos, yra visiškai atnaujintas. Gudžiūnuose vis dar taikomas greičio ribojimas. „Pagrindinė žinia yra ta, kad visose tose vietose pirminiai likvidavimo darbai yra baigti ir eismas yra atstatytas visomis kryptimis, visais keliais. Gudžiūnuose abiem kryptimis traukiniai važiuoja jau nuo gegužės 2 d., o trečiadienį buvo atliktas paskutinis darbas Jiesios stotyje, europinėje vėžėje, kuri buvo labiausiai nukentėjusi. Ji buvo sutvarkyta, suremontuota ir nuo trečiadienio vėlyvo vakaro, 21 val., traukiniai buvo paleisti visomis kryptimis”, - teigė jis.
„Likvidavimo komandos susitvarkė netgi anksčiau nei planavome. Galvojome, kad šis etapas užtruks maždaug savaitę, tačiau darbai buvo užbaigti jau trečiadienį vakare“, - pridūrė LTG vadovas.
Incidentas Lentvario-Vievio ruože
Birželio 12 d. Trakų r., Sausių k., tarpstotyje Lentvaris-Vievis, keleivinis traukinys „Vilnius-Klaipėda“ partrenkė ir mirtinai sužalojo per geležinkelio bėgius neleistinoje vietoje dviratį stūmusį vyrą (g. 1958 m.). Liudininkai minėjo, kad vyras bandė įveikti geležinkelį prieš pat traukinį, užkliuvo ir parkrito ant bėgių, nebespėjęs pasitraukti. Traukinys tęsė kelionę numatytu maršrutu po priverstinio sustojimo, kuris užtruko net 1 valandą.
tags: #avarija #lentvario #perejoje #traukiniai