Lietuvos keliuose pavasarį ir rudenį suaktyvėja laukinių gyvūnų migracija, dėl ko ženkliai padidėja susidūrimų su jais rizika. Briedžiai, būdami stambūs gyvūnai, sukelia ypač pavojingas ir didelių nuostolių atnešančias avarijas. Šiame straipsnyje apžvelgsime pastaruoju metu įvykusias briedžių sukeltas avarijas, jų pasekmes bei patarimus, kaip išvengti tokių incidentų.
Briedžių sukeltos avarijos Lietuvoje: pastarieji įvykiai
Pastaruoju metu Lietuvoje užfiksuota keletas rimtų eismo įvykių, kuriuose dalyvavo briedžiai:
- Avarija magistralėje A1 Kauno rajone: Anksčiau šįryt apie 06.23 val. Kauno rajone, Karmėlavos seniūnijoje, Ramučių kaime, magistralėje A1, vyras, gimęs 1983 m., vairuodamas automobilį „VW Caddy“, partrenkė staiga į važiuojamąją kelio dalį išbėgusį briedį. Po susidūrimo gyvūnas neišgyveno, o vairuotojas kreipėsi į medikus dėl patirtų sužalojimų. Dėl eismo įvykio magistralėje nusidriekė spūstis.
- Mirtina avarija kelyje Kaunas-Klaipėda: Ketvirtadienio vakarą Šilalės rajone, ties Paupio kaimu, apie 21.20 val., kelyje Kaunas-Klaipėda, „VW Passat“, vairuojamas 1993 metais gimusio vyro, partrenkė staiga į kelią išbėgusį briedį. Į stovintį „VW Passat“ įvažiavo automobilis „Audi“. Nors medikai bandė gaivinti vyrą, vėliau konstatuota jo mirtis.
- Dvi avarijos kelyje Vilnius-Utena: Apie 6.40 val. 25-ajame kelio Vilnius-Utena kilometre, Vilniaus link važiuojantis „Renault Scenic“ partrenkė briedį, kuris po smarkaus smūgio nugaišo. Maždaug po pusvalandžio įvyko antra avarija - Vilniaus link važiavęs „Saab“ sustojo prie avarijos vietos. Medikų prireikė „Saab“ važiavusiems žmonėms.
- Kelios avarijos Molėtų plente Vilniuje: Antradienio vakarą Molėtų plente, už sankryžos su Santaros gatve, išbėgusį briedį pirmiausiai partrenkė į užmiesčio pusę važiuojantis „Seat“. Po smūgio briedis persivertė per šį automobilį ir užkrito ant iš paskos važiuojančio „Ford“, sudaužydamas jo priekinį stiklą. Sužeistas briedis nugaišo. Netrukus kitoje plento pusėje ir Molėtų pl. su Santaros g. sankryžoje įvyko dar dvi avarijos, kuriose susidūrė po du automobilius, veikiausiai dėl vairuotojų neatidumo, užsižiūrėjus į avariją su briedžiu. Žmonės šiose avarijose nenukentėjo.
- Avarija kelyje tarp Vilniaus ir Trakų Vokės: Ketvirtadienio ankstų rytą Abiejų Tautų Respublikos plente, atkarpoje tarp Aukštųjų Panerių ir Trakų Vokės, „Volvo“ automobilio vairuotojas susidūrė su briedžiu. Žvėris krito ir liko gulėti negyvas važiuojamojoje dalyje. Vairuotojui greitosios medicinos pagalbos neprireikė.
- Avarijos kelyje Klaipėda-Kaunas: Liepos 31 d. apie 22.51 val. kelio Klaipėda-Kaunas 133 kilometre, ties Raseinių rajono Paliepių seniūnijos Justinavos kaimu, „Audi A5 Sportback“ vairuotojas pranešė apie susidūrimą. Ugniagesiams gelbėtojams atvykus, garavo automobilio aušinimo skystis. Apie 00.56 val. gautas dar vienas pranešimas apie panašų įvykį 148-ajame kelio Klaipėda-Kaunas kilometre, kur ugniagesiams teko nuplauti ir nušluoti apie 50 kv. m. kelio.
Laukinių gyvūnų migracija ir jos rizika
Lietuvos keliuose kasmet pavasarį suaktyvėja laukinių gyvūnų migracija, šiuo laikotarpiu auga susidūrimų rizika. Pavasarį gyvūnai aktyviai juda ieškodami maisto, porų ar tinkamų vietų jaunikliams vesti. Migracija apima tiek stambiuosius, tiek smulkiuosius gyvūnus. Dažniausiai gyvūnai keliuose pasirodo prietemoje, naktį arba anksti ryte.
Pasekmės susidūrus su briedžiu
Susidūrimai su briedžiais yra ypač pavojingi ir brangūs. Didžiausios šalies ne gyvybės draudimo bendrovės „Lietuvos draudimas“ duomenimis, šiais ir praėjusiais metais dvigubai išaugo avarijų, kurių metu keliuose susiduriama su briedžiais. Vertinant susidūrimų su briedžiais žalas, vidutiniškai jos yra 2,5 kartų didesnės nei susidūrus su stirna ir net 6 kartų didesnės nei susidūrus su kiškiu. Specialistų teigimu, susidūrimas su briedžiu, ypač važiuojant didesniu greičiu užmiestyje, prilygsta susidūrimui su sunkiasvore transporto priemone.
Didžiausių nuostolių šiemet atnešusi avarija, kurios metu žuvo briedis, įvyko kelyje Vilnius-Gardinas, nuo smūgio automobilis tapo neremontuotinas, jo savininkui atlyginta beveik 80 tūkstančių litų nuostolių.
Kiti gyvūnai keliuose
Dažniausiai Lietuvoje vairuotojams kelią pastoja stirnos - iš viso apie 40 proc. visų avarijų įvyksta susidūrus su stirna. Palyginti dažnai į kelią išbėga šunys (17 proc. nuo visų avarijų su gyvūnais). Draudimo ekspertai taip pat pastebi, kad registruodami įvykį, gyventojai mini labai įvairius gyvūnus: barsukus, mangustus, bebrus, šeškus, garnius, antis, gandrus, gulbes.
Prevencija ir patarimai vairuotojams
Migracijos laikotarpiu ir apskritai visais metų laikais vairuotojams rekomenduojama būti itin atidiems, siekiant išvengti susidūrimų su gyvūnais:
- Būkite atidūs: Ypač atidūs būkite ruožuose, pažymėtuose kelio ženklu „Laukiniai žvėrys“.
- Rinkitės keliones šviesiu paros metu: Jei yra tokia galimybė, rinkitės keliones šviesiu paros metu, nes gyvūnai dažniausiai pasirodo prietemoje, naktį arba anksti ryte.
- Užtikrinkite gerą matomumą: Reguliariai valykite automobilio langus ir tikrinkite žibintų veikimą.
- Mažinkite greitį: Ypač miškingose vietovėse ar ten, kur kelias riboja matomumą, mažinkite greitį.
- Laikykitės saugaus atstumo: Išlaikykite didesnį atstumą iki priekyje važiuojančių transporto priemonių, kad turėtumėte daugiau laiko sureaguoti.
- Kaip elgtis pastebėjus gyvūną:
- Nereikėtų jo akinti ilgosiomis šviesomis.
- Garsinį signalą naudokite intervalais.
- Įvertinkite, kad gyvūnas retai būna vienas - paskui jį gali sekti kiti.
- Staiga stabdant svarbu neprarasti transporto priemonės kontrolės ir nuolat stebėti priešpriešinį eismą.
Draudimas nuo susidūrimo su gyvūnais
„Lietuvos draudimas“ vienintelis iš visų draudikų siūlo apsidrausti papildomai nuo susidūrimo su gyvūnais visiems vairuotojams, kurie draudžiasi privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Toks papildomas draudimas metams kainuoja 34 litus, o avariją būtina užregistruoti policijoje.
Vidutiniškai per vieną dieną du „Lietuvos draudimo“ klientai patiria avarijas į kelią išbėgus gyvūnui. Tokių avarijų skaičius ūgtelėjo ir dėl to, kad didėja gyvūnų populiacija, ypač kanopinių, o taip pat dėl to, kad gyventojai vis dažniau nusprendžia apsidrausti nuo tokios rizikos.