Baltarusijos atominė elektrinė (AE), esanti Astravo mieste, vos už 15 km nuo Lietuvos sienos ir maždaug 50 km nuo Vilniaus, nuo pat savo veiklos pradžios kelia didelį susirūpinimą dėl saugumo. Lietuva nuolat pabrėžia, kad jėgainė pastatyta nesilaikant saugumo ir aplinkosaugos reikalavimų, nors Minskas tokius priekaištus atmeta. Straipsnyje apžvelgiami Astravo AE incidentai, jų vertinimai ir Lietuvos pasirengimas galimai branduolinei avarijai.
Astravo AE blokų atjungimai ir incidentai
Baltarusijos atominėje elektrinėje įvyko ne vienas incidentas, dėl kurio tekdavo atjungti energijos blokus. Vienas iš dviejų blokų buvo atjungtas nuo elektros tinklo, kai sistemos užfiksavo signalą, rodantį nukrypimą nuo normos. Aiškėja, kad sutriko reaktoriaus aušinimas. Antrasis iš dviejų Baltarusijos vienintelės atominės elektrinės blokų buvo atjungtas nuo tinklo vėlai trečiadienį, gavus pavojaus signalą, rodantį aušinimo sistemos nuokrypį nebranduolinėje dalyje.
Anot Baltarusijos energetikos ministerijos, „situacija yra eilinė ir nekelia grėsmės saugiam elektrinės darbui“, o „radiacijos lygis AE ir aplinkinėje stebėjimo zonoje išliko nepakitęs“. Tačiau nepriklausomai patikrinti šios informacijos nebuvo galimybės.
Chronologija ir detalesni incidentai:
- 2020 m. lapkričio 8 d.: Astravo atominė elektrinė (AE) buvo paleista lapkričio 4-ąją. Energiją ji gamino mažiau nei savaitę: lapkričio 8-ąją dėl jėgainėje sprogusių kelių įtampos transformatorių teko sustabdyti pirmojo reaktoriaus turbiną. Pirmasis reaktorius darbą atnaujino po pusantros savaitės pertraukos - lapkričio 19-ąją.
- 2020 m. gruodžio 1 d.: Portalas ecohome-ngo.by paskelbė, kad pirmojo reaktoriaus hidraulinių bandymų metu įvyko rimta avarija - buvo smarkiai pažeista avarinio aušinimo sistemos cisterna. Baltarusijos ekstremaliųjų situacijų ministerija (ESM) apie šį incidentą kaip reaktoriaus „planuotą sustabdymą“ oficialiai pranešė gruodžio 3-ąją. Tuomet skelbta, jog jėgainės sistemų veikimas bus testuojamas iki gruodžio 11-osios.
- 2021 m. sausio 16 d.: Astravo AE pirmasis reaktorius, suveikus generatoriaus apsaugos sistemai, 19 val. buvo atjungtas nuo tinklo.
- 2023 m.: Antrasis elektrinės blokas prie Baltarusijos tinklo buvo prijungtas 2023 m., o pirmasis - 2020-aisiais. Vis dėlto, abiejų blokų veiklą lydėjo techninės priežiūros problemos. Jėgainę pastatė Rusijos valstybinė įmonė „Rosatom“, o finansavo Maskva.
- 2024 m. balandžio 5 d.: Baltarusijos ekstremaliųjų situacijų ministerija išdavė leidimą pradėti Baltarusijos atominės elektrinės 2-ojo energijos bloko energetinį paleidimą.
Baltarusijos nevyriausybinė organizacija „Ekodom“ skelbia, kad Astravo AE praėjusią savaitę buvo fiksuotas dar vienas incidentas - pažeista avarinė pirmojo reaktoriaus vėsinimo sistema. Anot organizacijos, dėl neatsidariusio vožtuvo, išleidžiant skystį bandymų pabaigoje, pirmojo reaktoriaus atsarginės vėsinimo sistemos bakas buvo apgadintas ir, tikėtina, susmego. Nors baką būtina pakeisti, siekiant pripažinti incidentą, bandoma jį taisyti vietoje.
Lietuvos reakcija ir radiacinis fonas
Aplinkos ministras Povilas Poderskis teigė, kad informacijos apie šį incidentą neturi ir pavadino Baltarusijos atominę grėsme visam pasauliui. „Informacijos dar labai aiškios neturime, bet Astravo atominė elektrinė - grėsmė ne tik Lietuvai, o visam regionui ir visam pasauliui. Nes niekas nenori jokios atominės elektrinės avarijos, o pakankamai duomenų apie jos saugumą nėra gaunama ir tarptautiniai ekspertai ne visada įleidžiami“, - kalbėjo ministras.
Lietuvoje radiacijos lygį seka 50 stočių skirtinguose šalies kampeliuose. Tankiausiai - rytuose, prie sienos su Baltarusija, kur Lietuvą ir atominę elektrinę skiria apie 15 kilometrų. Lietuvos Radiacinės saugos centras (RSC) patvirtino, kad po Astravo AE bloko atjungimo radiacinis fonas šalyje nepakitęs. RSC Ekspertizės ir apšvitos stebėsenos departamento vadovas Julius Žiliukas sako, jokio radiacijos padidėjimo nėra, tad ir pavojaus kol kas nemato. „Visas mūsų tinklas pastoviai matuoja dozės galią ir pagal tuos parodymus, jokio nukrypimo nėra. Tai yra natūralus gamtinis fonas visose pasienio stotelėse“, - teigė J. Žiliukas.
Apie jokį incidentą Astrave nepraneša ir Tarptautinė atominės energetikos agentūra (TATENA).
Pasirengimas galimai avarijai ir kalio jodido tabletės
Lietuvos institucijos nuolat rengiasi galimai Astravo AE avarijai. Radiacinės saugos centras (RSC) modeliuoja avarinių situacijų scenarijus, o Civilinės saugos valdybos specialistai planuoja apsaugomuosius veiksmus. Jei Baltarusijos atominėje nutiktų nelaimė, vėjui pučiant į Lietuvos pusę, radiaciją pirmiausia pajustų rytų Lietuva - Vilnius.
Būtent dėl to valstybė gyventojams dalija kalio jodido tabletes. Jos skirtos 17 savivaldybių, esančių 100 kilometrų spinduliu nuo atominės jėgainės, gyventojams bei čia besimokantiems studentams. Iš viso tai 1,1 milijono žmonių. Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė Sandra Sabonienė sako, kad tabletes vaistinėse atsiėmė vos 40 procentų, arba pusė milijono gyventojų.
Kalio jodido vartojimo rekomendacijos:
- Naujagimiams: ketvirtadalis tabletės.
- Kūdikiams: pusė tabletės.
- Vaikams nuo 3 iki 12 metų: 1 tabletė.
- Visiems vyresniems ir suaugusiems: 2 tabletės.
Svarbu: Kalio jodido (KI) tabletes rekomenduojama vartoti likus mažiau nei 24 valandoms iki galimo radioaktyviojo jodo įkvėpimo ar patekimo su maistu. Blokuoti skydliaukę KI dar yra veiksminga praėjus 2 valandoms nuo radioaktyviojo jodo įkvėpimo ar patekimo su maistu, bet ne vėliau, nei praėjus 8 valandoms. Naudoti tabletes kitu, nei nurodyta, laiku gali būti žalinga. Vartoti jas galima tik tada, kai rekomenduoja Sveikatos apsaugos ministerija (SAM).
RSC komentavo, kad būtina atsakingai elgtis su gautomis kalio jodido tabletėmis. „Pagal galimybes nešiotis jas su savimi, kaip ir kitus būtinus asmeninius daiktus (pinigus, banko kortelę, vaistus ir kt.), o jas praradus nusipirkti vaistinėje. Atkreipiame dėmesį, kad kalio jodido tabletes reikia laikyti vaikams nepastebimoje ir nepasiekiamoje vietoje, ne aukštesnėje kaip 25 °C temperatūroje. Geriausia laikyti gamintojo pakuotėje, kad vaistas būtų apsaugotas nuo šviesos ir drėgmės“, - teigiama komentare.
Suabejojus dėl tablečių kokybės (tarkime, jos subyrėjo, nesimato pavadinimo ar tinkamumo vartoti datos), raginama jų nebevartoti, nunešti į vaistinę, kad ši perduotų sunaikinimui. Skydliaukės apsaugai branduolinės ar radiologinės avarijos metu netinka vartoti vaistinėse parduodamų spiritinių ar vandeninių jodo tirpalų, purškalų su jodu, maisto papildų su jodu.
Avarinio planavimo atstumai ir zonos:
- Prevencinių skubiųjų apsaugomųjų veiksmų zona (5 km spinduliu): evakuacija, skydliaukės blokavimas jodu.
- Skubiųjų apsaugomųjų veiksmų planavimo zona (30 km spinduliu): gyventojų evakavimas. Patenka kelios Švenčionių ir Vilniaus rajonų seniūnijos.
- „Raudona zona“: Vilniaus rajono ir Švenčionių rajono savivaldybės. Didžiausias pavojus, žmonės į jas negalės sugrįžti gyventi.
- Išplėstinio planavimo atstumas (100 km spinduliu): gyventojų slėpimasis, laikinasis gyventojų perkėlimas, kalio jodido vartojimas.
- „Geltona zona“: rekomendacijos likti namuose, vartoti kalio jodidą. Pavojingą dozę (100 milisivertų) galima surinkti būnant lauke visus metus.
- Maisto ir kitų produktų vartojimo apribojimų zona (300 km spinduliu): apima praktiškai visą Lietuvą. Maisto, pieno, geriamojo vandens ir ne maisto produktų radiologinė kontrolė, vartojimo apribojimai.
Įvykus branduolinei avarijai, gyventojai būtų perspėjami trumpaisiais pranešimais į mobiliuosius telefonus ir sirenų gausmu. Nacionalinis radijas ir televizija skelbtų detalesnę informaciją, o RSC pateiktų rekomendacijas dėl apsaugomųjų veiksmų. Pirmosiomis valandomis po avarijos visiems Lietuvos gyventojams būtų rekomenduojama slėptis uždarose patalpose, kol radioaktyvusis debesis praslinks per Lietuvos teritoriją. Gyventojų evakavimas planuojamas iš skubiųjų apsaugomųjų veiksmų planavimo zonos (30 km spinduliu).
Po avarijos bus vykdoma užterštų teritorijų radiacinė žvalgyba. Grįžimas į įprastą gyvenimą gali trukti mėnesius ar metus. Per šį laikotarpį bus vykdomi aplinkos dezaktyvavimo darbai ir radioekologinė kontrolė. Valstybė kasmet organizuoja pratybas, kurių metu bandomi įvairūs scenarijai ir tikrinamas pasirengimas galimai branduolinei avarijai.
Ekspertų vertinimai ir rizikos
Energetikos ekspertas Arvydas Sekmokas teigė, kad informacijos apie įvykius Astravo AE kol kas per mažai tikslioms išvadoms daryti. Vis dėlto, anot jo, „aušinimo skysčio bako pažeidimas jau yra incidentas atominėje dalyje“ ir tai kelia susirūpinimą, nes „dar kartą rodo, kokia nesaugi yra Astravo AE“. Kauno technologijos universiteto (KTU) Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto mokslininkas dr. Benas Gabrielius Urbonavičius pažymi, kad Astravo AE veikia bandymų režimu, ir nors incidentai paleidimo metu yra natūralūs dideliuose projektuose, jų dažnumas kelia klausimų.
Dr. B. G. Urbonavičius pabrėžė, kad Astravo AE abu reaktoriai yra trečiosios „plius“ kartos, o tai reiškia, kad tos sistemos šiuo metu yra moderniausios. Tačiau nepaisant modernių technologijų, komunikacijos trūkumas kelia ypač daug nerimo, nes tai pasėja abejonę: jeigu nepasakoma, kas vyksta, galima galvoti, kad taip slepiamos rimtos bėdos.
Energetikos ekspertas Vidmantas Jankauskas pripažįsta, kad problemų Astrave būta, todėl svarbu nepaleisti šito objekto iš akių. Tačiau jis laikosi nuomonės, kad incidentai nebuvo kritiniai, patys reaktoriai yra palyginti modernūs ir populiariausi pasaulyje.
VATESI teigia, kad Baltarusija nepateikia konkrečios informacijos, kaip pasirinko atominės elektrinės statybos vietą Astrave - tai esminis Lietuvos keliamas branduolinės saugos klausimas. Net trečdalis Lietuvos gyventojų gali būti paveikti radiacijos, jei įvyktų avarija Baltarusijos AE, ir Lietuvos atsakingoms institucijoms tokiomis sąlygomis būtų ypač sudėtinga valdyti galimos avarijos padarinius.
tags: #avarija #astravo #sankryzoje #birzuose